Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

2017–ieji žuvininkytėje prasidėjo nuo nesutarimų

Valdžios pasikeitimas Lietuvoje ir deklaracijos, kad tie karai dėl kvotų žuvininkystėje jau nusibodo, vis tiek nepadeda pasiekti Baltijos jūros žvejų tarpusavio supratimo.

2016-12-22 vyko kvotų skirstymo komisijos posėdis, kuris sukėlė naujų teismų laviną
2016-12-22 vyko kvotų skirstymo komisijos posėdis, kuris sukėlė naujų teismų laviną @ Vidmanto Matučio nuotr.

Skundų lavina teismams

 

Baigiantis 2016 metams, tiksliau gruodžio 22-ąją, įvyko perleidžiamųjų žvejybos teisių Baltijos jūros vandenyse skirstymo posėdis. Jame vėl virė aitros. Vos prasidėjus posėdžiui Klaipėdoje registruotos žvejybos bendrovės „Baltijos jūra“, „Spika“, „Senoji Baltija“, „Strimelė“, „Monistico“ ir „Ramsun“ per advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokatę Juliją Viktoriją Flis pateikė prašymą nušalinti posėdžio pirmininką Vytautą Grušauską ir jo pavaduotoją Vaclovą Petkų. Nušalinimo motyvai buvo išdėstyti 9 puslapių rašte. Perleidžiamųjų žvejybos teisių skirstymo komisija, minėtų 6 bendrovių vertinimu, buvusi sudaryta su daugybe pažeidimų. Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojo V.Petkaus įsakymas dėl komisijos sudarymo buvęs priimtas neįsigaliojus Žemės ūkio ministro įsakymui dėl tokios komisijos sudarymo. Kaip motyvas nurodyta ir tai, kad V.Petkus negalėjęs paties pasirašytu įsakymu skirti savęs komisijos pirmininko pavaduotoju.

„Komisija yra šališka ir suteikia privilegijas bei išskirtines teises tam tikriems ūkio subjektams gauti teises į žvejybos galimybes, leidžiant užimti dominuojančią vietą Baltijos jūros sektoriuje vienam ar keliems ūkio subjektams“, - parašyta minėtų bendrovių rašte.

„Komisijos darbe pažeidimų yra labai daug. Stebina tai, kad posėdyje neperskaitė mūsų prašymo. Negavome raštiško atsakymo dėl atsistatydinimo. Tai parodo, kad Lietuvoje neveikia nei Konstitucija, nei kiti teisės aktai“, - teigė J.V.Flis.

Prašymo nusišalinti nei V.Grušauskas, nei V.Petkus neįvykdė. Telefonu tai derinęs tiesiogiai su naujuoju žemės ūkio ministru Broniumi Markausku, V.Grušauskas pareiškė, kad „jei esąs kaltas yra pasiruošęs prisiimti asmeninę atsakomybę, todėl komisija tęs darbą, o žvejai turi galimybę apskųsti komisijos posėdį teismui“.

Posėdyje dalyvavęs bendrovės „Banginis“ vadovas Algirdas Aušra teigė, kad siekiant nušalinti pirmininką ir pavaduotoją komisijai daromas spaudimas.

Šis posėdis sulaukė atgarsio ir Seime. Svarstant Žuvininkystės įstatymą Seimo narys Petras Šimbaras prisiminęs posėdį Klaipėdoje dėl žvejybos galimybių skirstymo dėstė „Estijos monopolistai sukėlė chaosą bandydami nušalinti komisijos pirmininką. Bandoma kvotas iš vienų atimti ir perduoti kitiems. Ta pati žuvis mėtoma iš vieno laivo denio į kitą“.

Kas tie Estijos monopolistai neaišku? Galbūt turima galvoje Klaipėdoje registruotos asociacijos „Pelaginis tralas“ bendroves „Monistico“, „Ramsun“, „Strimelė“ ir „Baltijos jūra“, kurios taip pat registruotos Klaipėdoje. Jei dalyje jų yra estiško kapitalo, tai argi Lietuvoje, kuri kaip ir Estija yra ES šalis, tai nusižengimas?

Žadėję apskųsti komisijos pirmininko ir pavaduotojo nenusišalinimo faktą teismui, žvejai to iki šių metų sausio 7 dienos to dar nebuvo padarę. Bet komisijos posėdį iki nustatyto termino, kuris yra iki sausio antros pusės, ketina skųsti ne tik vadinamosios estiškos bendrovės, bet ir lietuviškos, kurias jungia Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija ir Klaipėdos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija „Jūros žvejys“.  

Dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių Baltijos jūros vandenyse bendrovė „Strimelė“ 2016 m. gruodžio 28 d. pateikė skundą Vilniaus vyriausiajam administraciniam teismui. Skundžiamasi dėl komisijos posėdžio terminų, kai posėdis iš gruodžio 15 d. buvo perkeltas į gruodžio 22-ąją, ir to, kad iš jos nebuvo priimtas patikslintas prašymas suteikti žvejybos teisę.

 

Toliau vyksta priešinimasis

 

Kodėl taip karštai ir vėl vyksta ginčas? Minėtame gruodžio 22 d. posėdyje buvo formuojamas 2017-2019 metų perleidžiamųjų žvejybos teisių Baltijos jūros vandenyse dalies procentas. Tai lems artimiausių trejų metų žvejybą. Žinant, kad perleidžiamosios teisės sudaromos pagal pasirinktų trijų iš dešimties metų žvejojant suformuotą istoriją, klojami pamatai ir dar tolesnei žvejybai.

Dauguma žvejų dar prieš šį posėdį prašė, kad perleidžiamųjų žvejybos teisių procentai būtų nustatomi 2017 metų pradžioje. Mat dalis žvejų 2016 metais gavo didesnes kvotų dalis. Jei perleidžiamųjų žvejybos teisių posėdis būtų vykęs 2017 metais, žvejai būtų galėję į žvejybos istoriją įtraukti ir 2016 metus. Konkrečiai paminėta, kad bendrovės „Stekutis“ žvejybos teisių dalis tokiu atvejų būtų buvusi net 200 tonų didesnė. „2016 metais sėkmingai žvejojome, bet tų metų neužskaitė. Mums praradimas yra labai didelis. Vertiname, kad bendrovei bus apie 100 tūkst. eurų sumažinta apyvarta“, - tikino bendrovės „Stekutis“ vadovas Algimantas Rudys. 

Tuo metu, kai V.Grušauskas posėdyje aiškino, kad „būtina baigti žvejams tarpusavyje priešintis ir normalia dirbti“, kyla klausimas, kodėl į kompromisą neina Žemės ūkio ministerijos valdininkai? Jog tereikėjo surengti perleidžiamųjų teisių skirstymo komisijos posėdį pirmosiomis 2017 metų dienomis. Žuvininkystės valdininkai žvejams aiškino, kad to neva neleidžianti ES žvejybos galimybių skirstymo sistema. Bet tuomet daugumai žvejų yra nesuprantama, kodėl ta pati sistema leido okeaninės žvejybos kvotas skirstyti kaip tik 2017 metų pradžioje?

Patys žvejai mano, kad paaiškinimas yra paprastas - jei 2016 metais palankesnes kvotas turėję žvejai įtrauks jas į istorijos apskaitą ir jų dalis didės, kažkam kitam, tiksliau dominuojančioms bendrovėms, ji turi mažėti. 

„Susidaro įspūdis, kad viską stengiamasi daryti taip, jog dauguma žvejų kaip buvo prie suskilusios geldos, taip prie jos ir liktų. Iki šiol sprendimai buvo priimami tokie, kurie naudingi žvejyboje dominuojančioms bendrovėms“, - stebėjosi vienas iš žvejybos bendrovių vadovas, teisininkas Arvydas Žiogas.

Jis mano, kad žuvininkystėje dalis žvejybos bendrovių sąmoningai vedamos link žlugimo. Ir tai parodo kvotų skirstymo rezultatai. 2016 metams kvotos buvo paskirtos 19 Baltijos jūros žvejybos įmonių, o 2017 metams – jau tik 15-ai. Kur dingo 4 įmonės? Jos įgijo ekonominių ir juridinių problemų ir kvotų nebegavo. Taip žlugs ir dalis kitų žvejybos bendrovių, nes Lietuvos valdžia iki šiol tarsi buvo suinteresuota, kad žvejų Baltijos jūroje liktų kuo mažiau.   

Tiek naujasis žemės ūkio ministras B.Markauskas, tiek Seimo narys Dainius Kepenis buvo surengęs suinteresuotų pusių pokalbius bandant koreguoti žvejybos kvotų dalį Baltijos jūroje, kad daugiau jų gautų skriaudžiami žvejai. Kompromiso nepavykę pasiekti.

„Nesitikėjau, kad daugiausiai problemų iš visų žemės ūkio sričių yra žuvininkystėje. Žuvininkystės įstatymas, kuris yra priimtas, supriešino ir taip susiskaldžiusią bendruomenę“, - viešai komentavo B.Markauskas. Jis teigė, kad artimiausiu metu žuvininkystėje bus priimti ir nepopuliarūs sprendimai. Dalis žvejų kalba apie tai, kad būtina „išvalyti“ Žuvininkystės departamentą.

 

Įžvelgė valdžios pataikavimą

 

Tuo pat metu Seime jau imtasi priemonių, kaip apriboti išskirtinį Baltijos jūros žvejybos bendrovių dominavimą. Iš 107 Seimo narių 64 balsavus „už“ pateikta svarstyti Žuvininkystės įstatymo pataisa, kuri numato, kad vienam ūkio subjektui, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, negali būti skiriama didesnė nei 20 proc. tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių jūrų vandenyse. Pataisą ketinama priimti skubos tvarka jau sausio 12 dieną. Seimo posėdyje užsiminta, kad skubos tvarka daroma todėl, jog niekas nebespėtų suskaidyti bendrovių.

Pagal 2017-2019 metams numatytą perleidžiamųjų žvejybos teisių procentą tai paliestų tris bendroves. Šiek tiek sumažėtų „Senosios Baltijos“ menkių perleidžiamųjų teisių dalis (dabar ji yra 21,67 proc.). Gerokai sumažėtų „Banginio“ strimelių (dabar - 29,32 proc.) ir šprotų (dabar - 32,52 proc.) bei „Baltijos šprotų“ strimelių (dabar - 31,11 proc.) ir šprotų (dabar - 32,52 proc.) dalys.

Priminsime, kad dar 2015 metais Seimas buvo priėmęs įstatymą apriboti vienos žuvies kvotų dalį vienai bendrovei iki 40 proc. Po šio sprendimo Baltijos jūros strimelių ir šprotų žvejyboje dominavęs „Banginis“, kuris vienu metu turėjo atitinkamai 76 ir 78 proc. strimelių ir šprotų, buvo reorganizuotas atskiriant nuo jo ir įkuriant bendrovę „Baltijos šprotai“.

„Dabar beveik 69 proc. šprotų ir 66 proc. strimelių žvejybos galimybių Baltijos jūroje valdo du ūkio subjektai, o 17 iš 19 įmonių paskirstoma 25 proc. šprotų ir 21 proc. strimelių žvejybos galimybių. Esant tokiai situacijai būtina peržiūrėti teisinį reguliavimą, kuris nulemia žvejybos galimybių koncentraciją vienam ūkio subjektui. Akivaizdu, jog Žuvininkystės įstatyme įtvirtintos tokios nuostatos neatitinka žvejybos rinkoje susiklosčiusios padėties, pažeidžia Konstitucijos 46 straipsnį, draudžiantį monopolizuoti rinką, bei prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) dėl bendros žuvininkystės politikos“, - pristatydamas klausimą Seime aiškino Seimo narys Dainius Kepenis.

„Ar Jūs suprantate, kur brendate? Apie Jus atsiras publikacijos spaudoje, jūsų nuotraukos mirgės kaip Seimo nario, kuris tarnauja Rusijai. Jūs atsidursite teismuose, kaip aš esu atsidūręs. Vien už tai, kad ryžotės pasipriešinti monopolistui, kuris gaudė 78 proc. Ir buvusi Žemės ūkio ministerijos vadovybė pataikavo tam monopolistui. Seimo dauguma taip pat“, - posėdyje naują pataisą pateikusio D.Kepenio klausė Seimo narys Eugenijus Gentvilas, kuris 2015 metais buvo iniciatorius vienos bendrovės dominavimą apriboti iki 40 proc.

 

 

Pastaba: apie autorių ir jo sąsajas su visuomeninėmis organizacijomis ir asociacijomis skaitykite: http://www.albatrosas.lt/Vidmantas-Matutis-p388.html#.WLZyS2996Uk

 

Žvejybos galimybių paskirstymo dalis 2017 metams

 

Ūkio subjektas

Perleidžiamųjų teisių reikšmė (proc.)

 

Menkės

Strimėlės

Šprotai

 „Laivitė“

1,528

1,275

0,419

„Senoji Baltija“

21,668

0,133

6,193

Narbuto E. individuali įmonė

6,842

0,000

0,000

„Baltijos jūra“

2,250

1,077

1,294

„Baltijos žuvys“

7,882

4,146

3,988

„Banginis“

5,115

29,319

32,517

„Baltijos šprotai“

0,000

31,106

32,517

 „Monistico“

1,053

6,657

6,509

 „Prekybos namai „Aistra“

3,642

4,408

1,804

„Ramsun“

0,800

0,946

0,497

„Rikneda“

0,243

0,313

0,756

„Spika“

7,678

0,636

4,314

„Starkis“

3,843

0,911

0,024

„Stekutis“

3,633

2,914

0,743

„Strimelė“

1,273

3,159

2,425

Iš viso:

67,450

87,000

94,000

 

 

 

 

        

Fotoreportažas
  • 2017–ieji žuvininkytėje prasidėjo nuo nesutarimų-Foto-nr-6016_6017.jpg
  • 2017–ieji žuvininkytėje prasidėjo nuo nesutarimų-Foto-nr-6016_6018.jpg
  • 2017–ieji žuvininkytėje prasidėjo nuo nesutarimų-Foto-nr-6016_6019.jpg
  • 2017–ieji žuvininkytėje prasidėjo nuo nesutarimų-Foto-nr-6016_6020.jpg
  • 2017–ieji žuvininkytėje prasidėjo nuo nesutarimų-Foto-nr-6016_6021.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "2017–ieji žuvininkytėje prasidėjo nuo nesutarimų"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.