Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Aiškinsis dėl žvejų tinklų žalos gamtai

Aplinkos apsaugos agentūra skirs iki 56 tūkst. eurų statomų žvejybos tinklų poveikiui jūros paukščiams ir žinduoliams tirti.

Neįtikėtina, kad kasmet tinkluose žūvą tūkstančiai paukščių.
Neįtikėtina, kad kasmet tinkluose žūvą tūkstančiai paukščių. @ nuotr.

Tinklai gaudo ne tik žuvis

 

Vertinama, kad žvejų tinklai didžiausią grėsmę kelia žiemojantiems jūros paukščiams.

Nuo 2002 m. įvairūs mokslininkai kartas nuo karto priebėgomis vertindavo žvejų tinklų žalą jūrų gyvūnams.

Pavyzdžiui, 2017 m. tyrimo duomenimis, buvo konstatuota, kad Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje vykdant žvejybą statomaisiais tinklais kasmet žūva nuo 2,5 iki 5 tūkst. paukščių.

Pavojingiausiais yra vertinami 60 mm ir didesnės akies tinklai. Netgi buvo paskaičiuota, kad vieno kilometro bendro ilgio tinklas per parą sugaudo vidutiniškai du paukščius.

Dar vienas niuansas toks, kad didžiausi žiemojančių paukščių būriai yra kaip tik šaltuoju laikotarpiu, kai žvejyba intensyviausia. Žvejų tinklai statomi labiausiai žuvingose vietose, kurias jaučia ir paukščiai. Žuvų tinklai tuo pačiu tampa ir paukščių gaudyklėmis.

Baltijos jūroje be paukščių į žvejų tinklus neretai pakliūva, įsipainioja, žūva Baltijos pilkieji ruoniai. Kur kas rečiau į žvejų tinklus Baltijoje pakliūva žieduotieji delfinai, jūros kiaulės. Šie žinduoliai itin reti. Jų įsipainiojimas ir žūtis žvejų tinkluose savaime būtų dar didesnė žala gamtai.

 

Žala ir Kuršių mariose

 

Paukščių įsipainiojimas į tinklus 2019 m. šiek tiek analizuotas ir Kuršių mariose. Ši problema šiame vandens telkinyje ne ką mažesnė, jei ne didesnė.

Preliminarių tyrimų metu Kuršių mariose buvo nustatyta 14 paukščių rūšių, kurie pakliuvo į statomus tinklaičius ir gaudykles. Dažniausiai į žvejybos tinklus įkliūva ausuotieji kragai ir didieji kormoranai, o rudenį migruojantys vandens paukščiai, kaip žiloji antis, klykuolė, koduotosios antys.

Baltijos jūros priekrantėje tyrimas bus vykdomas ne mažiau kaip 4 žvejybos baruose Giruliuose, Karklėje, Nemirsetoje, Šventoje, o Kuršių nerijos priekrantėje ne mažiau kaip 3 žvejybos baruose Smiltynėje, Juodkrantėje, Nidoje. Kuršių mariose planuojama analizuoti ne mažiau kaip 3 žvejybos barų duomenis.

Planuojama atlikti ir nuodėgulių, ledinių ančių ir rudakaklių narų perskridimo Lietuvos jūros vandenyse tyrimus naudojant telemetrinius metodus.

 

Tyrimas - tarsi manipuliavimas?

 

Šiuo laikotarpiu, kai dalį žvejų verslininkų siekiama pašalinti iš žvejybos Kuršių mariose, o taip pat dalyje Baltijos jūros priekrantės plotų, toks skelbiamas tyrimas gali pasirodyti tarsi politinis manipuliavimas. Neslepiama, kad pagal tyrimo medžiagą ateityje rengiamasi siūlyti priimti naujas žvejybos reguliavimo priemones.

Nors ir kaip keistai skambėtų, tačiau jūros gyvūnų apsauga, jų mirtingumo mažinimo priemonės yra numatytos ES dokumentuose. Lietuva dar 2017 m. yra patvirtinusi Vandens srities plėtros iki 2023 m. programą. Joje numatyta žiemojančių paukščių ir jūros žinduolių apsauga, mirtingumo mažinimas. Daroma prielaida, kad Lietuvos pakrantėje jūros gyvūnų mirtingumas yra per didelis.

Atlikus tyrimą kartu bus aiškinamasi ir tai, ką reikia daryti, kad geriau būtų apsaugoti jūros paukščiai ir gyvūnai. Planuojama analizuoti paukščių apsaugos priemones ir kitose, ne mažiau kaip trijose Baltijos jūros šalyse.

 

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Aiškinsis dėl žvejų tinklų žalos gamtai"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.