Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Albatroso nominantai 2007 m.

2007 metais prizą „Albatrosas" Lietuvos marinistikos žurnalistų klubas "Marinus"  klubas įteikė žurnalistui ir buriuotojui Kęstučiui Oginskui.

Jam prizas buvo skirtas už leidinį „Šturmano žinynas". Šis leidinys propaguoja keliones vandeniu Kuršių mariomis į Karaliaučiaus kraštą.

Žurnalistas ir buriuotojas Kęstutis Oginskis
Žurnalistas ir buriuotojas Kęstutis Oginskis @ Vidmanto Matučio nuotr.

Kaliningrade - geriau nei Stokholme

Žurnalistą Kęstutį Oginską gyvenimas mėtė tai šen, tai ten. Kur nėra vandens - ilgiau neužsibūdavo.

Atmintin įsirėžė, kaip 15-metis su gelbėjimo valtimi, pats įsitaisęs bures, ketino per Kuršių marias plaukti pasižvalgyti į Kaliningrado sritį. Tėvas su kateriu pasivijo ties Pervalkos švyturiu ir išsodino. Tai tik sustiprino norą plaukioti, pažinti svetimus kraštus, domėtis jūriniu turizmu. K.Oginskas yra įvairių naujų jūrinių idėjų - kadetų mokyklos, medinių laivų statyklos, marinistikos centro bendraautoris. Vykdo bendrus su kaliningradiečiais jūrinio turizmo projektus.

„Kaliningrado srityje jaučiuosi geriau nei Stokholme. Ta teritorija turi savo aurą, įdomi dėl istorinių aplinkybių. Tai jau nebėra Vokietija, bet nėra ir tikroji Rusija. Man ten smagu“, - paaiškino K.Oginskas pomėgį po kelis kartus per metus apsilankyti Kaliningrado srityje.

- Ar galima teigti, kad tau artimesnis laukinis turizmas?

- Nepamenu, kada buvau Palangoje prie jūros. Smagiau Papės paplūdimyje Latvijoje. Pasižiūri į dešinę - tuščia, pasižiūri į kairę - taip pat tuščia. Nepriklausau tai kategorijai, kuriai patinka Palangos paplūdimys, nejaukiai ten jaučiuosi.

- Ar įvairios marinistinės idėjos ir ateina tada, kai būni vienas?

- Dažniausiai, kai sėdžiu prie vairo. Turiu laiko viską apgalvoti, analizuoti.

- Susidaro įspūdis, kad pastaruoju metu plūstelėjo naujų marinistinių idėjų lavina?

- Kaliningrado sritimi, tiksliau, vidaus vandens keliais, susidomėjau 1984 metais, kai Vilniaus universitete baigdamas žurnalistiką rašiau diplominį darbą. Pasirinkau kūrybinę temą – apybraižų ciklą „Nemuno upeivių portretai“. Su baržomis, kurios gabeno skaldą, plaukiojau tarp Jurbarko ir Klaipėdos. Iš senų upeivių, taip pat Nemuno upių laivininkystės archyvo ir sužinojau apie ikikarinę vidaus vandens kelių sistemą, Mozūrijos kanalą. Tuomet tai buvo karinės paslaptys. Besiplečiant Europai buvusi sistema vėl atgavo prasmę, prasidėjo Europos Sąjungos remiami PHARE projektai.

Kaliningrado srityje yra daug vietų, kurias dar norėčiau pamatyti. Tikiuosi, kad pavyktų ne tik tyrinėti, bet ir kurti. Kartu su partneriais iš Kaliningrado pradėjome mažųjų uostelių tinklo Kuršių mariose atstatymą. Džiugu, kad Kaliningrado srityje jau atsiranda žmonių, mąstančių naujoviškai.

Iš tiesų konkretūs darbai su europiniais projektais atsirado grįžus iš Amerikos. Per ketverius metus ir tris projektus pastatėme uostelį Mingės kaime. Daug padėjo Rolandas Povilanskas. Jis mokėjo rengti europinius projektus, mes dar ne. Dabar jau atsirado patirties. Manęs prašė konsultuoti, kaip gauti europinę paramą steigti meno mokykloms, japoniškiems sodams. Aš to nedarau.

- Ar tau neįdomu, nes toliau nuo vandens?

- Pasirinkau vandens turizmo specializaciją, kuri man patinka.

- Tačiau tave vis labiau užvaldo marinistiniai projektai. Ar tai reiškia, kad traukia konkretesnė veikla?

- Gyvenimas ima savo ir niekur nuo to nepabėgsi. Ne iš karto įstojau į žurnalistiką, buvau padavęs dokumentus į laivų statybos specialybę Kaune. Beviltiškas reikalas. Neišlaikiau matematikos. Esu humanitaras.

Ir žurnalistikoje gali padaryti konkrečių darbų. Kai dirbau „Klaipėdoje“, „Vakarų eksprese“, Lietuvos televizijoje, mieliausios temos buvo jūrinės. Tačiau vienas geriausių mano rašinių yra apie traukinius. Tėvas buvo geležinkelininkas. Vaikystė, kai po dviejų savaičių mane išmetė iš vaikų darželio, nes nepritapau prie „kolektyvo“, galima sakyti, prabėgo traukinių depe. Jau dirbdamas žurnalistu padariau išvadą, kad pirmojo Stefensono garvežio vidutinis greitis buvo didesnis nei keleivinio traukinio „Klaipėda - Vilnius“, kuris dardėdavo 14 valandų. Matyt, laiku pasirodė mano straipsnis, kilo triukšmas, ir traukinys pradėjo kursuoti daug greičiau.

Dirbdamas „Klaipėdos“ redakcijoje, 1988 metais klaipėdiečiams atvėriau uosto molus. Pasieniečiams ir uostininkams buvo ramiau, kai ant molų niekas nelipo. Tačiau po mano straipsnių buvo leista žmonėms vaikščioti molais, gėrėtis pro uosto vartus plaukiančiais laivais.

- Bet dabar tu užsiimi konkrečiais marinistiniais projektais, gana tolimais nuo žurnalistikos.

- Vykdyti  Marinistikos centro veiklą provokuoja situacija. Jei to nepadarys mūsų bendraminčių grupė, tai atliks kiti. Kalbame apie Lietuvą, kaip jūrinę valstybę, bet jūrinių detalių joje nėra daug.

Marinistikos centras būtų ta organizacija, kuri rūpintųsi, kad Danėje atsirastų laivų. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti Varnemiundė Vokietijoje. Ten laivai stovi vienas prie kito. Sekmadieniais plaukioja senas laivas, jame groja gyva muzika. Gražu. Gyvenimas verda.

Pas mus Danėje ir prie jos beveik nieko nevyksta. Marinistikos centras turėtų pabandyti pakeisti mąstymą. Reikia pažadinti žmonių iniciatyvą. Centras galėtų koordinuoti ir marinistinių projektų rengimą.

Taip pat manau, kad Marinistikos centras galėtų sudaryti sąlygas rengti įvairius mokymus. Reikėtų medinių laivų statytojų, pats juose dalyvaučiau, laivavedžių, motorinių plaukiojimo priemonių ir variklių naudotojų kursų. Galbūt tikslinga būtų sukurti ir nedidelį mažųjų laivų konstruktorių biurą. Būtina atgaivinti ir Klaipėdoje buriuotojų mokyklą, kurios neliko.

Pirmasis Marinistikos centro manifestas galėtų būti Kuršių marių locija. Įsivaizduoju solidžią knygą su mediniais viršeliais ir inkariuku. Reikia tartis su Vidaus vandenų kelių direkcija, bendradarbiauti su Kaliningrado srities valdžia. Locija, arba visų Kuršių marių, įskaitant ir Kaliningrado srities, pakrančių ir akvatorijos aprašymas, turėtų būti kiekvieno save gerbiančio kapitono jachtoje. Ją galima skaityti ir namuose prieš miegą.

- Ar galima teigti, kad tam tikra prasme esi linkęs į avantiūristinius žygius? Turiu galvoje ir tai, kad iš Švedijos, berods pernai, parplukdei medinį laivelį „Amelia“, kurį išardžius paaiškėjo, kad jis smarkiai aptrešęs.

- „Amelią“ laikyčiau nevykusiu bandymu. Kai tą laivą išardėme, pasidarė aišku, kad geriau jis būtų likęs Švedijoje. Tačiau „Amelios“ žygį, kai vienas stovi prie šturvalo, o kitas semia vandenį, prisiminsiu ilgai.

Mano kaimynas turi gerą posakį - kam patinka apelsinai, o kam - dėžės nuo jų. Mane traukia seni laivai. „Amelios“ žygis įkvėpė norą statyti medinius laivelius. Kartu su bendraminčiais įkūrėme Klaipėdos laivų statyklos bendrovę. Filmui „Štiortebekeris“, kuris yra apie garsiausią visų laikų Baltijos jūros piratą, pastatėme dekoracinį laivą.

Savęs beveik neįsivaizduoju naujo blizgančio šiuolaikinio katerio vairinėje.

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Albatroso nominantai 2007 m."

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.