Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Amerikos laivyno legenda

Šių metų birželio 18 dieną Anapolyje ir Sankt Peterburge buvo paminėtos pirmojo Amerikos nepriklausomybės karo laikų laivyno vado ir carinės Rusijos kontradmirolo Džono Polo Džonso (John Paul Jones) 225-osios mirties metinės.

Amerikos karo laivyno tėvas John Paul Jones. Nuotrauka laikraštyje "The telegraph" 2016 metų liepos 6d.
Amerikos karo laivyno tėvas John Paul Jones. Nuotrauka laikraštyje "The telegraph" 2016 metų liepos 6d. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Piratas ar didvyris?

 

Škotų kilmės jūrininko palyginti trumpas gyvenimas (1747-1792) buvo kupinas tokios gausybės neįtikėtinų nuotykių, kad jie pasitarnavo daugelio knygų ir kelių vaidybinių kino filmų siužetams. Vienų jis vaizduojamas, kaip kaperis, kuris apiplėšinėja britų laivus, kitų – kaip amerikiečių laivyno didvyris, sėkmingai kovojęs su britų kariniais laivais. O koks gi jis buvo iš tiesų?

Šis klausimas, matyt, iki šiol domina ir anglus, ir amerikiečius. Pavyzdžiui, 2016 metų liepos 6 dieną nacionalinis britų dienraštis „The Telegraph“ išspausdino didelį straipsnį, kuriame dar kartą bandė panagrinėti savo tėvynainio gyvenimo ir veiklos peripetijas. Jungtinių Amerikos Valstijų jūrų akademija Anapolyje (Merilando valstija), kur dabar saugomi jo palaikai, tyrinėja tarptautinę Džono Polo Džonso reputaciją.

Pasirausus po įvairius šaltinius, prieš akis iškyla toks į nuotykius linkusio škoto jūrininko paveikslas.

 

Apkaltino žiaurumu

 

Džonas Polas (tokia tada buvo jo tikroji pavardė) gimė, nedideliame Škotijos kaimelyje,  kur jo tėvas dirbo vietinio grafo sodininku. Šeima gyveno gana varganai, todėl Džonas, vos sulaukęs 13 metų, paliko gimtuosius namus ir tapo junga burlaivyje „Friendship“. Sulaukęs 18 metų, jis jau buvo vienas iš kapitono padėjėjų.

Ilgą laiką Džonas Polas tarnavo britų prekybos laivuose, kurie gabeno į Anglijos kolonijas „juodąjį auksą“ – Afrikoje į vergovę paimtus juodaodžius. Tas darbas, matyt, jam kėlė pasibjaurėjimą dėl žiaurus elgesys su vergais. 1768 metais, kai jo laivas „Two Friends“ atplaukė į Jamaiką, Džonas metė gerai apmokamą darbą ir pirma pasitaikiusia proga grįžo į Škotiją.

Sugrįžęs į gimtinę, Džonas ir toliau rinkosi darbą laivuose, tik padoresniuose. Gana netikėtai ir greitai jo jūreiviška karjera šoktelėjo į viršų tarnaujant dvistiebiame burlaivyje „John“. Vieno reiso metu nuo geltonosios karštligės mirė šio laivo kapitonas ir jo pirmasis padėjėjas. Džonas sugebėjo saugiai nuvesti laivą į uostą. Laivo savininkai, atsidėkodamas už laivo ir krovinio išsaugojimą, paskyrė jį to laivo kapitonu.

Per antrąjį reisą į Vakarų Indiją (dabar Indonezija) Džonas Polas gerokai aplamdė šonus neklusniam laivo dailidei. Po kelių savaičių, dar negrįžus į uostą, tas mirė. Kadangi jis buvo ne šiaip sau paprastas jūreivis, o nuotykių ieškotojas iš labai įtakingos Škotijos šeimos, kapitoną apkaltino „perdėtu žiaurumu“ ir pasodino į kalėjimą. Paleistas už užstatą, Džonas Polas paspruko už Atlanto..

 

Amerikiečių tarnyboje

 

Atsidūręs Filadelfijoje, bet vis tiek bijodamas persekiojimo, prie savo pavardės jis pridėjo dar vieną vardą. Nuo dabar bėglys visur prisistatinėjo kaip Džonas Polas Džonsas. Tokia pavarde jis įstojo ir naujai įkurtą Kontinentinį laivyną, JAV karinio jūrų laivyno pirmtaką. Laivynas dar tik kūrėsi, todėl profesionalūs jūrininkai ir ypač laivų kapitonai turėjo didelę paklausą.

Įtakingo Kontinentinio kongreso nario remiamas, D.Džonsas, suteikus jam leitenanto laipsnį, 1775 metų gruodžio 7 dieną buvo paskirtas 24 patrankų fregatos „Alfred“ vadu. Jam teko kautis su britų kariniais laivais, kurie turėjo pranašumą jūroje ir buvo užėmę ne vieną Šiaurės Amerikos pakrantės miestą. Per šešias savaites trukusį reidą Džonsas atplukdė į Filadelfiją 16 užgrobtų britų laivų ir padarė didelę žalą dar anglų valdomoms Naujosios Škotijos pakrantėms.

Po metų, jo vadovaujama korvetė „Ranger“ buvo pasiųsta prie Didžiosios Britanijos krantų. Naktį jo įgula tyliai išlaipino desantą Whithaveno uoste ir sudegino visus ten stovėjusius laivus. Grįždamas atgal jis dar užgrobė britų fregatą „Drake“.

1779 metais į komodorus pakeltam Džonsui buvo pavesta vadovauti amerikiečių ir prancūzų eskadrai, pasiųstai prie Anglijos ir Škotijos krantų. Jo vadovaujama laivų grupė rugsėjo 23 dieną sutiko anglų prekybos ir karinių laivų karavaną. Džonso vadovaujamas „Bonhomme Richard“ stojo į mūšį su karavaną lydėjusia britų fregata „Serapis“. Po tris valandas trukusio mūšio jo laivas buvo smarkiai apgadintas ir pradėjo skęsti. Priešininkų laivams susikabinus bortais, anglų fregatos vadas pasiūlė amerikiečiams pasiduoti. Į tai Džonsas atsakė fraze, kuri jį išgarsino: „Aš dar net nepradėjau kautis!“. Netikėtai jo vadovaujami jūreiviai peršoko į priešo laivą ir grumtynėse nugalėjo anglus. Tokia buvo drąsaus abordažo pasekmė.

 

Admirolo antpečiai iš carienės rankų

 

Už nuopelnus kuriant JAV karo laivyną ir parodytą drąsą Amerikos nepriklausomybės kare Jungtinių Valstijų Kongresas bebaimį laivyno vadą apdovanojo Aukso medaliu (Congressial Gold Medal). Džonas Polas Džonsas tikėjosi admirolo antpečių, tačiau Kongresas tokį jo buvusių bendražygių siūlymą atmetė. Buvo prisiminta, kad jaunystėje Džonsas dalyvavo vergų prekyboje.  Ir aplamai dėl šventos ramybės, nes Didžiojoje Britanijoje jis buvo laikomas piratu, jokių naujų pareigų amerikiečiai jam nepasiūlė.

Likęs be perspektyvų aktyviai veiklai, Džonsas apsigyveno Paryžiuje. Grįžti į Škotiją negalėjo, nes Didžiosios Britanijos karalius Jurgis II buvo paskelbęs, kad buvusį savo pavaldinį pakars du kartus: už kaklo, kad nužudytų, už kojų – kad pasmerktų gėdai.

Tuo metu Rusija buvo įsitraukusi į karą su Turkija. Laukė rimti susidūrimai Juodojoje jūroje, tačiau rusų laivynas išgyveno profesionalių karo jūrininkų deficitą. Jekaterina II atkreipė dėmesį į amerikiečių kaperius (asmuo arba laivas, turėjęs valdžios leidimą apsiginkluoti ir kariauti su priešo laivais), kurie, pasibaigus Amerikos nepriklausomybės karui, liko it musę kandę. JAV Kongresas oficialiai uždraudė kaperiavimą.

Rusijos pasiuntinys Prancūzijoje Ivanas Simolinas gavo carienės nurodymą pakviesti į karinę jūrų tarnybą Rusijoje būtent savo žygiais pagarsėjusį Džoną Polą Džonsą. Taip 1787 metų balandžio 23 dieną jis atsidūrė Jekaterinos II kabinete. Po pusantros valandos JAV laivyno komandoras iš jo išėjo jau būdamas Rusijos karo laivyno kontradmirolu.  Tai, ko jam pagailėjo JAV Kongresas, narsusis škotas gavo iš Rusijos carienės rankų.

 

Žygiai ir intrigos

 

Praėjus 12 dienų po vizito pas Jekateriną II, admirolas Pavelas de Žonesas (taip jį imta vadinti Rusijoje), jau buvo prie Juodosios jūros. Čia jam buvo patikėta vadovauti trijų stiebų 48 metrų ilgio linijiniam laivui „Sviatoj Vladimir“, ginkluotą 66 patrankomis, ir visai eskadrai, kurią sudarė 5 linijiniai laivai ir 8 fregatos.

Laivų būrys, vadovaujamas Džonso, ne kartą kovėsi su turkų laivais Juodojoje jūroje. Labiausiai pasižymėjo jūrų mūšiuose ties Očakovu, kur Osmanų imperija buvo įkūrusi tvirtovę. Sklido legendos, kad turkų laivų buvo penkis kartus daugiau, negu Džonso eskadroje, tačiau pergalę šventė jis. Džonso pergalė jūroje padėjo rusų kariuomenei užimti Očakovo tvirtovę.

Už karinius nuopelnus Džonsas buvo apdovanotas Rusijos Šv.Anos ordinu,. Tačiau dėl pavyduolių mezgamų intrigų, ypač į Rusijos karinę tarnybą atvykusių anglų ir prancūzų, Džonsas buvo atšauktas į Peterburgą.

Peterburgo aukštuomenei Amerikos ir Rusijos didvyris kėlė susižavėjimą. Tačiau vieną dieną į jo butą įsiveržė mergina, kuri nusiplėšusi drabužius išlėkė į gatvę ir pradėjo šaukti, kad admirolas Pavelas de Žonesas ją išprievartavo. Džonsui buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau Prancūzijos pasiuntiniui pavyko įrodyti, kad šis įvykis buvo inspiruotas. Deja, reputacija jau buvo sugadinta.

Po šio įvykio Džonsas išvyksta į Paryžių. Pakeliui jis buvo sustojęs Varšuvoje, kur susitiko su Amerikos nepriklausomybės kovų dalyviu Tadu Kosciuška, kuris vėliau, 1794 metais tapo vyriausiuoju sukilimo vadu. T.Kosciuška patarė savo buvusiam bendražygiui palikti tarnybą autokratinėje Rusijoje ir pasirinkti kitą šalį.

Į Paryžių Džonsas atvyko 1790 metais, kai Prancūzijoje jau siautėjo revoliucija. Jis laukė paskyrimo vadovauti prancūzų kariniams laivams kovoje su Anglija, bet jo paslaugų taip ir neprireikė. Gyveno gana kukliai ir vieną dieną netikėtai mirė, sulaukęs vos 45 metų

 

Pelnyta pagarba

 

Džonsas buvo palaidotas Paryžiuje St.Louis kapinėse. Vienas jo gerbėjas paaukojo 460 frankų, kad Džonso kūnas būtų patalpintas švino karste, pripildytame alkoholio. Taip pasielgta tam atvejui, jeigu kartais JAV nuspręstu pareikalauti jo palaikų. Beje, taip ir atsitiko.

Likimas karingam jūreiviuio paruošė dar vieną plaukiojimą. 1905 metais Amerikos karinio jūrų laivyno kūrėjo ir Nepriklausomybės kovų didvyrio palaikai buvo pargabenti į JAV šarvuotu kreiseriu „Brooklyn“, kurį lydėjo trys kariniai laivai. Prie Amerikos krantų prie procesijos prisijungė dar 7 JAV karo laivai.

Balandžio 24 dieną karstas su Džonso palaikais buvo atgabentas į Anapolį ir pastatytas vienoje iš JAV jūrų akademijos salių. Iškilmėse dalyvavęs prezidentas Teodoras Ruzveltas pasakė ilgą kalbą, skirtą Džonso atminimui ir šalies karinio jūrų laivyno reikalams.

Nuo 1913 metų Džonso palaikai ilsisi nuostabiame bronziniame ir marmuriniame sarkofage Jūrų akademijos koplyčioje.

Fotoreportažas
  • Amerikos laivyno legenda-Foto-nr-6575_6576.jpg
  • Amerikos laivyno legenda-Foto-nr-6575_6577.jpg
  • Amerikos laivyno legenda-Foto-nr-6575_6578.jpg
  • Amerikos laivyno legenda-Foto-nr-6575_6579.jpg
  • Amerikos laivyno legenda-Foto-nr-6575_6580.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Amerikos laivyno legenda"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.