Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Ankstyvas stintmetis – išimtis ar vis dažnėsiantis atvejis?

Ramus šių metų ruduo žvejams atnešė staigmenų. Rugsėjį gaudytos palyginti didelės strimelės menkės. Gamtininkus nustebino, kad medžiams dar nenumetus lapų, žvejai jau rinko į tinklus įkliuvusias pavasario žuvimis laikomas stintas.

Šiemet pavasario žuvelės iš tinklų rinkome medžiams dar nenumetus lapų.
Šiemet pavasario žuvelės iš tinklų rinkome medžiams dar nenumetus lapų. @ Egidijaus Bacevičiaus nuotr.

Rudeninis stintmetis  

 

Pirmosios didstintės į priekrantės žvejų verslininkų tinklus pakliuvo spalio 10 dieną. Laimikiai buvo vidutiniai.

Stintos telkėsi priekrantėje ties Šventąja ir Melnrage, šiaurinėje marių dalyje dar ir uosto įplaukoje. Žinia apie prasidėjusį stintmetį greitai pasklido. Kopgalyje ir Smiltynėje žvejai mėgėjai nuolat lūkuriuoja stintų. Daugiausiai žuvų meškerėmis sugaunama šviesiuoju paros laiku, vakarėjant. Stintos viliojamos smėlinėmis krevetėmis, kuojos raumens griežinėliais, netgi lašinukais. Sugaunamos nepakankamai subrendusios stintos, kurių žuviena sausoka, stintoms būdingas agurkų  kvapas - silpnas.

Kuršių marių žuvų tyrėjas a.a. dr. Kazys Gaigalas knygoje „Lietuvos žuvininkystė Nemuno deltoje“ mini, kad priekrantėje stintos į būrius pradeda telktis lapkričio viduryje. Jūroje telkimasis priklauso nuo oro sąlygų, vandens temperatūros, netgi audrų šėlsmo. Anksčiau į Kuršių marias stintų būriai patraukdavo po sausio pradžioje, kai marias sukaustydavo ledai.    

 

Mažėja didelių stintų

 

Didelės jūrinės stintos sugaunamos kas kart vis rečiau. Pradžioje įkliūva labiau subrendusios į nerštavietes skubančios žuvys.

Kopgalyje tyrimų laikotarpiu sugautos didžiausios stintos siekė apie 25 centimetrus, svoris nuo 100 iki 125 gramų, jų amžius buvo 6–8 metai. Deja, tokių stintų pasitaiko labai retai ir nedaug – vos vienas nuošimtis nuo bendro sugaunamo kiekio.

Vyrauja 15-19 centimetrų ilgio 3-5 metų žuvelės, sveriančios 50-80 gramų.

Didelių stintų sumažėjimas liudija apie išeikvotą ir neatsikūrusia šių trumpaamžių žuvų bandą.

Šiemet stintos gaudomos kartu su jaunomis ar suaugusiomis, bet neįmitusiomis upinėmis plekšnėmis, pavieniais otais, pusiau suaugusiomis ir suaugusios menkėmis, stambiomis (pietryčių Baltijos) strimelėmis ir grundalais rubuiliais.

Iš gėlavandenių klajūnių gaudomos rudeniui būdingos upinės nėgės, pusiau suaugę ir suaugę ešeriukai, nerštui traukiantys jūriniai sykai ir žiobriai.

 

Mailius traukiasi į jūrą

 

Didesnis didesnių stintų plaukimo į Kuršių marias srautas būna vasarį ir kovą. Išilgai nerijos ar skersai per marias jos traukia Nemuno žiočių link. Atšilus orams kyla į Miniją, Skirvytę, Gėgę ir Karklę. Nerštas vyksta 2-3 savaites, kovo pabaigoje ir gegužę.

Mokslininkai stebėjo netgi birželį iš neršto grįžtančias žuvis. Tai Kopgalyje tinklais sugaunamos išsekusios, grybelių, opų pažeistos stintos.

Suaugusių žuvims atsitraukus į jūrą, jų keliu iš lėto nešamos didstinčių mailius. Pradžioje laikosi jis laikosi rytinio Kuršių marių kranto (prieš srovę), iki išnešamas į priekrantę ir susitelkia abipus įplaukos. Čia jos šilto vandens smėlio sekliuose laikosi nuo rugpjūčio iki pirmųjų audrų, kuomet atvėsta priekrantės vandenys.

Dideliais būriais šių metų žuvelės sugaunamos ties Kopgaliu, Smiltyne (iki Kiaulės nugaros). Pusiau suaugusios stintos atitolsta nuo kranto, leidžiasi į didesnes nei 25 metrų gelmes. Po trijų metų grįžta jau subrendusi didstintė.

 

Ryja netgi gentaines...

 

Žvejai tikina, kad plaukiant stintų būriams sunku sugauti kitų rūšių žuvis. Tame yra tiesos.

Stintos – grobuonės. Be vėžiagyvių, jos minta įvairių žuvų mailiumi. Didstintės ryja smėlinius grundalus, strimelių ir bretlingių jauniklius.

Priekrantės sekliuose jų skrandžiuose aptinkama netgi prarytų mažesniųjų iš Kuršių marių atneštų gentainių. Atskirais atvejais stintelės sudarė didesnę dalį didstinčių maisto.

Stintų mailiumi minta ir kitos žuvys – starkiai, tyko upinės plekšnės ir suaugusios strimelės. Jų aptikta net 15 žuvų rūšių maisto deriniuose. Grobiu tampa ir suaugusios didstintės. Jas gausiai ryja otai, Atlanto menkės (didmenkės), builiai. Vienas šios rūšies plačių žiočių grobuonis bandė praryti į tinklus įkliuvusią 16 cm ilgio didstintę. Rijo grobį nuo galvos ir pats įsipainiojo į tinklą. Žiotyse dar styrojo grobio uodega. Dalis stintų tinkluose iš Kopgalio buvo apgraužtos pilkųjų ilgasnukių ruonių: paliktos vien galvos.

Stintų santalkos ir jų svarba jūros žuvims pradėta tirti neseniai. Stintelių rijimo atvejis aprašytas prieškarį. 1929 m. vasarą jas tyrė Karaliaučiaus žuvininkystės tyrimų instituto mokslininkas Giunteris Marre. Tuomet stintelių rijimas laikytas atradimu. Šiais laikais nustatyta, kad tai plačiai tarp žuvų išplitęs reiškinys.

 

Skirtingi stintmečiai

 

Stintų gausa kinta kas 4-6 metus. Tai priklauso ne tik nuo žvejybos pastangų, bet ir gerų ar nepalankių žūklei metų.

Dabartinis laimikių dydis ir santalkų pobūdis yra prieš 4-5 metus buvusių neršto sąlygų rodiklis. Dideli polaidžiai, šaltesni be staigių atšilimų orai yra palankūs didesnei neršto sėkmei. Tai užtikrina daugiau palikuonių. Tais metais, kai būna vėsesnė žiema ir didesni potvyniai Kuršių mariose ir priekrantėje sugaunama daugiau stintų mailiaus.

Ankstyvas didstinčių pasirodymas yra išskirtinis ir menkai pažintas reiškinys. Keletą prieš tai buvusių metų neršti plaukiančios didstintės sugautos gruodžio viduryje, daug vėliau nei pernai ir šiemet. 2013 metais buvo geras stintmetis su gausiais laimikiais. Teigiama, kad 2014-ieji buvo prasčiausi per 30 paskutiniųjų metų. 2015 metų stintų žvejyba vidutinė, nors pradžia buvo silpna, nieko gero nežadanti. 2016-ieji dar tik beldžiasi į duris, bet ankstyvas pusiau subrendusių nedidelių stintų pasirodymas gali būti menko jų žvejybos laimikių 2016-ųjų pavasarį ženklas.

Fotoreportažas
  • Ankstyvas stintmetis – išimtis ar vis dažnėsiantis atvejis?-Foto-nr-4735_4736.jpg
  • Ankstyvas stintmetis – išimtis ar vis dažnėsiantis atvejis?-Foto-nr-4735_4737.jpg
  • Ankstyvas stintmetis – išimtis ar vis dažnėsiantis atvejis?-Foto-nr-4735_4738.jpg
  • Ankstyvas stintmetis – išimtis ar vis dažnėsiantis atvejis?-Foto-nr-4735_4739.jpg
  • Ankstyvas stintmetis – išimtis ar vis dažnėsiantis atvejis?-Foto-nr-4735_4740.jpg
  • Ankstyvas stintmetis – išimtis ar vis dažnėsiantis atvejis?-Foto-nr-4735_4741.jpg
  • Ankstyvas stintmetis – išimtis ar vis dažnėsiantis atvejis?-Foto-nr-4735_4742.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Ankstyvas stintmetis – išimtis ar vis dažnėsiantis atvejis?"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.