Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Apleistos laivų kapinės - taps Klaipėdos vertybe

Klaipėdos miesto savivaldybės iniciatyva išvalytos buvusios laivų kapinės Kuršių nerijos rytinėje pakrantėje. Ledų ragu vadinamoje įlankoje laivų liekanų buvo apie 1500 tonų. Čia atsiras naujas paplūdimys, patenkantis į Klaipėdos miesto teritoriją.

Klaipėdos miesto plane laivų kapinių vietoje buvo pažymėtas jachtų uostelis.
Klaipėdos miesto plane laivų kapinių vietoje buvo pažymėtas jachtų uostelis. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Valymas ES lėšomis

Ledų rago įlankos - laivų kapinių sutvarkymo nauda ir poreikis Klaipėdos regiono plėtros taryboje buvo diskutuojamas keletą metų. Šiems darbams atlikti nebuvo randama pinigų. Projekto apimtis labai didelė, be ES paramos tokios apimties projektas negalėjo būti įgyvendintas. Atsiradus galimybei finansuoti projektą iš regioninių lėšų, visos Klaipėdos regiono savivaldybės pritarė šio projekto įgyvendinimui, išskyrė jį kaip vieną iš prioritetinių.

Įlankos išvalymo darbams buvo pasirengta nuosekliai, atlikti preliminarūs grunto užterštumo tyrimai, parengta techninė dokumentacija, atlikti orientaciniai darbų vertės paskaičiavimai. Projektui pritarė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Prieš pradedant darbus Ledų rago įlanka buvo atitverta boninėmis užtvaromis, kad būtų išvengta galimo kuro likučių išsiliejimo iš nuskandintų laivų kuro bakų ir pasklidimo Kuršių marių akvatorijoje.

Viso projekto vertė siekė apie 6,5 mln. litų. ES fondų lėšos sudarė per 6 mln. litų.

 

Laivus laidojo beveik 20 metų

Įlankos ilgis – apie 260, plotis – apie 50 m. Šioje įlankoje buvo susikaupusios ir netvarkingai išsimėčiusios bei užneštos smėliu laivų liekanos, kurių apytikris kiekis apie 1500 tonų. Dabartinis įlankos dugno gylis svyruoja nuo 0,5 iki 2,8 m.

Iki 1945 metų jos vietoje buvo didžiulė kopa. Laivų kapinyno įlanka buvo suformuota Kuršių nerijoje iškasus didelį kiekį grunto žvejybos uosto statybos darbų vykdymo metu. Susidariusi įlanka su 6-7 metrų gyliu buvo pradėta naudoti deratizacijai – graužikų laivuose naikinimui. Kiek vėliau įlankoje buvo pradėti švartuoti nurašyti laivai. Iš pradžių tai buvo mediniai žvejų botai, vėliau, modernizavus laivyną, šioje vietoje buvo statomi nurašyti metaliniai laivai.

Laikui bėgant nuo stovinčių kapinyne laivų buvo nuardoma dalis denio, laivai nyko ir smigo į dugną bei buvo užnešami smėliu. Ant liekanų viršaus buvo užkeliami kitų nebenaudojamų laivų korpusai. Šioje vietoje laivai buvo laidojami maždaug nuo 1952 iki 1970 metų.

Kadangi laivų kapinyno įlankoje laidojamų laivų registracijos nebuvo, neįmanoma nustatyti tikslų metalo liekanų kiekį. Sprendžiant iš liudytojų pasakojimų, manoma, jog jų galėtų būti apie trisdešimt laivų.

Skandinant laivus laivuose galėjo likti neišpumpuoto kuro, kitų pavojingų medžiagų, todėl kilo reali ekologinė grėsmė gamtai.

Klaipėdos universitetas tyrė įlankoje paskendusias laivų liekanas. Šoninio skenavimo prietaisu specialistai išžvalgė daugiau kaip 5 ha teritoriją po vandeniu.

„Tai, kas būtų įdomu archeologams ir to, ką reikėtų išsaugoti, mes neradome. Laivų kapinės čia atsirado 1953-1954 metus. Tačiau buvo skandinamos tik korpusų dalys. Paveldosaugos požiūriu unikalių objektų neaptikome”, - tikino profesorius Vladas Žulkus.

 

Laivų liekanos - metalo laužą

Kuršių marių akvatorijos prie Ledų rago išvalymo darbų sutartis su paslaugų tiekėju UAB „Garant Diving“ pasirašyta  pernai vasario 8 dieną. Išvalymo darbai realiai vyko  8 mėnesius. UAB „Garant Diving“ išvalymo darbus vykdė projekto vadovas Saulius Medutis. Projekto metu paslaugų priežiūrą vykdė techninės priežiūros atstovai  UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“, kuriam vadovauja Artūras Sabeckis.

Akvatorijoje atplauta 8781 kv. m grunto hidromonitoriumi narų pagalba. Žemsiurbe iškasta 19 tūkst. kub. metrų grunto. Iškastas gruntas transportuotas į sąvartyną (dampingą) jūroje. Laivų korpusai buvo pjaustomi po vandeniu. Metalinės ir medinės laivų liekanos buvo iškraunamos į atskirus konteinerius. Iškelta į baržą ir išvežta į utilizacijos vietą apie 1500 tonų laivų dalių liekanų. Atlikti akvatorijos dugno gylių batimetriniai matavimai, akvatorijos dugną apžiūrėjo ir įvertino narų komanda.

Išvalyta Kuršių marių akvatorija prie Ledų rago yra svarbi rekreaciniu požiūriu, kadangi Klaipėdos miesto gyventojai ir miesto svečiai vertina Smiltynės paplūdimius dėl švaraus vandens ir smėlio. Ties naująja perkėla, netoli „laivų kapinių“, yra suformuotas naujas paplūdimys. Rekreacinį šios Kuršių marių dalies potencialą stiprina tai, kad ji yra Klaipėdos miesto teritorijoje.

 

Uostelio kol kas nebus

Jau prieš dešimtmetį buvusių laivų kapinių vietoje planuota įrengti jachtų uostelį. Klaipėdos miesto turistinis planas su šiuo pažymėtu uosteliu netgi demonstruotas tarptautinėje parodoje Kanuose.

Dabar kalbos apie jachtų uostelį buvusiose laivų kapinėse pritilo. Kiek kainuotų įrengti uostelio infrastruktūrą, kol kas niekas neskaičiavo. Galbūt nėra ir prasmės, nes Klaipėdoje niekaip nepradedama statyti valčių prieplauka, nebaigiamas rekonstruoti Smiltynės jachtų uostas. Preliminariai buvo minėta, kad norint įrengti uostelį buvusiose laivų kapinėse reikėtų maždaug 30 mln. litų.

Teritorijoje netoli planuojamo uostelio numatyti sklypai, kur galėtų būti pastatyta vaikų buriavimo mokykla bei jūrinio paveldo muziejus. Taip pat čia numatytos vietos, kuriose galėtų rastis komerciniai objektai, tarnausiantys rekreacinėms reikmėms.

Fotoreportažas
  • Klaipėdos miesto plane laivų kapinių vietoje buvo pažymėtas jachtų uostelis-Foto-nr-1972_1973.jpg
  • Klaipėdos miesto plane laivų kapinių vietoje buvo pažymėtas jachtų uostelis-Foto-nr-1972_1974.jpg
  • Klaipėdos miesto plane laivų kapinių vietoje buvo pažymėtas jachtų uostelis-Foto-nr-1972_1975.jpg
  • Klaipėdos miesto plane laivų kapinių vietoje buvo pažymėtas jachtų uostelis-Foto-nr-1972_1976.jpg
  • Klaipėdos miesto plane laivų kapinių vietoje buvo pažymėtas jachtų uostelis-Foto-nr-1972_1977.jpg
  • Klaipėdos miesto plane laivų kapinių vietoje buvo pažymėtas jachtų uostelis-Foto-nr-1972_1978.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Apleistos laivų kapinės - taps Klaipėdos vertybe"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.