Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Apsilankius buriavimo muziejuje Danijoje

Taasinge saloje veikia Danijos buriavimo sporto muziejus, kurį prieš 19 metų atidarė karalienė Margareta II.

Danijos buriavimo sporto muziejaus eksponatai
Danijos buriavimo sporto muziejaus eksponatai @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Darbštuolė „Helge“

 

Idilišką ir garbingą istorinę praeitį turinčią Taasinge salą pasiekiau nedideliu simpatišku garlaiviuku „Helge“. Neseniai jis atšventė savo devyniasdešimtąjį gimtadienį, tačiau vis dar tebėra žvalus ir patikimas. Nedidelio Svendborgo miestelio visuomenė neleidžia jam pasenti. Ne viena svendborgiečių karta taip priprato prie darbščiosios „Helge“, kad net neįsivaizduoja, kad kas nors kitas galėtų juos plukdyti į aplinkines salas.

Vasaros sezono metu „Helge“ tris kartus per dieną aplanko bent kelių salų 7 gyvenvietes. Laimingo atsitiktinumo dėka mano pakeleiviais tą dieną buvo linksmai nusiteikę buriavimo senjorai danai, vykstantys į savo klubo metinę šventę. Jie man ir pakuždėjo, kad Taasinge saloje be istorinės Valdemaro pilies, į kurią pirmiausia plūsta užsienio turistai, dar yra ir kitas tik mūsų, buriuotojų, dėmesio vertas objektas. Tai – Danijos buriavimo sporto muziejus.

 

Pilį išlaiko turistai

 

Buriavimo senjorai nuplaukė toliau, o aš išlipau jų rekomenduotame uostelyje Valdemars Slot. Prieš beveik 400 metų Danijos karalius Kristijonas IV čia pastatė pilį savo sūnui Valdemarui, tačiau šis į ją niekada nebuvo net užsukęs. Galiausiai pilis atiteko jūrų mūšiuose pasižymėjusiam admirolui Nilsui Jueliui. Nuo tada Valdemaro pilis, dabar jau dešimtai kartai, priklauso Juelių šeimai.

Išlaikyti didžiulę pilį su daugybe menių, miegamųjų, valgomųjų, apstatytų senoviniais baldais, unikalia per kelis šimtmečius rinkta biblioteka, gausia medžioklės trofėjų kolekcija brangiai kainuoja. Dabartinė pilies šeimininkė yra pakankamai turtinga, tačiau, matyt, ir jai ši našta nėra lengva. Nuo pavasario iki rudens pilies durys atvertos visiems lankytojams, kurie nusiperka ne taip jau pigiai kainuojantį bilietą. Matyt, todėl, kad čia daug asmeninio pobūdžio nuotraukų ir tapybos portretų, fotografuoti ir filmuoti pilies apartamentuose turistams draudžiama. Taigi, negaliu pamaloninti jus tikrai nuostabiu šių patalpų interjeru.

 

Burės po arklidžių stogu

 

Kadaise Valdemaro pilies kompleksui priklausė ir beveik 200 metrų ilgio arklidės bei prie besišliejantis galvijų tvartas. Šiandien jie abu atnaujinti sujungti po vienu stogu. Kai kur stoginė danga gerokai pakelta, kad toje vietoje sportiniai ir pramoginiai laivai galėtų būti eksponuojami su stiebais ir visomis burėmis.

Muziejus giriasi, kad jame sukaupta turtingiausia buriavimo sportą atspindinti įvairių eksponatų kolekcija Skandinavijos šalyse. Čia galima apžiūrėti beveik pusšimtį įvairių tipų ir dydžių pramoginius ir sportinius burininius laivus. Juos muziejui padovanojo buriuotojai ir buriuotojų klubai. Bene labiausiai muziejus didžiuojasi dviem laivais. Tai – 1914 metų pastatytu nedideliu mokomuoju burlaiviu „Freja“. Žymiausias – 12 pėdų folkbotas „Firefly“, su kuriuo Paulas Elvstremas 1948 metais Londone laimėjo savo pirmąjį olimpinį aukso medalį.

Muziejuje taip pat galima susipažinti su įvairių tipų kanojomis ir baidarėmis, vandens slidėmis. Stebina turtinga įvairios buriavimo įrangos kolekcija. Neseniai muziejus pasipildė dar viena ekspozicija – „Su stiklo pluošto laivais – į naują erą“.

 

Globoja karališkoji šeima

 

Buriavimas yra viena iš pagrindinių Danijos sporto šakų. Šios šalies buriuotojai pirmauja pasaulyje pagal Olimpinėse žaidynėse, Pasaulio ir Europos čempionatuose laimėtų medalių skaičių. „Mes didžiuojamės 150 metų apimančia danų buriavimo istorija ir glaudžiu bendradarbiavimu su Danijos karališkąja šeima“ – rašoma Danijos buriavimo sporto muziejaus tinklaraštyje. Plačiau danų buriavimo istorija pristatoma atskiroje ekspozicijoje.

Įdomu, kad pramoginis ir sportinis buriavimas Danijoje prasidėjo beveik tuo pat metu, kaip ir pas mus. XIX a. ketvirto dešimtmečio viduryje Džonas Meisonas pastatė pirmąją Klaipėdoje sportinę jachtą „Bob&Bill“. Christoferis Benzonas iš Niukobingo 1855 metais pastatė pirmąją danų pramoginę 12 metrų ilgio jachtą „Caroline“. 1866 metais po regatos Nyborge, kur „Caroline“ užėmė pirmąją vietą, buvo įkurtas pirmasis Danijos jachtklubas. 1884 metais po regatos Klaipėdoje buvo įkurta buriuotojų draugija „Memeler Segel Verein“

1891 metais, minint Danijos jachtklubo 25 veiklos sukaktį, Danijos karalius Kristijonas IX  leido prie pavadinimo pridėti žodį „karališkasis“, o klubo vėliavą papuošti karūna virš trijų žvaigždučių. Jį ir dabar globoja karališkoji šeima. Dabartinės karalienės vyras princas konsortas Henrikas, buriavęs daugiau kaip 30 metų,  yra šio klubo garbės pirmininkas ir oficialus Danijos buriavimo sporto muziejaus globėjas.

 

Legendinis buriuotojas

 

Buriavimas Danijoje visada buvo pagarboje, tačiau jo plėtra „sprogo“ pereito šimtmečio antroje pusėje. 1960-1985 metais buriuotojų skaičius, kurie per savo naryste jachtklubuose sudaro Danijos buriavimo asociaciją, padidėjo nuo 17700 iki 60500.  Tarp jų, be abejo, pats žymiausias yra Paulas Elvstremas (g.1928), kuriam muziejuje skirta nemažai vietos.

P. Elvstremas dalyvavo 8 Olimpinėse žaidynėse. Iš jų keturis kartus paeiliui (1948, 1952, 1956, 1960) tapo olimpiniu čempionu. 14 kartų jis tapo pasaulio čempionu ir 8 kartus Europos čempionu lenktyniaudamas įvairių klasių laivais. Įspūdingas ir laivų, su kuriais jis plaukiojo, skaičius. Praktiškai jis buriavo visomis olimpinių klasių jachtomis, pradedant „Finn“ ir baigiant „Soling“. Jau būdamas 60 metų metų P. Elvstermas dalyvavo Seulo olimpinėse žaidynėse (1988). Tada jis lenktyniavo dvivietėje katamaranų „Tornado“ klasėje kartu su dukra Inge Trine, kuri taip pat yra patyrusi buriuotoja.

Be sportinių pasiekimų, P. Elvstremas žinomas ir kaip jachtų bei burių konstruktorius, daugelio knygų apie buriavimą autorius.  Apie šį legendinį danų buriuotoją pirmą kartą išgirdau iš Osvaldo Kubiliūno, kurio „Drakon“ klasės jachta „Žalčių karalienė“ turėjo išskirtines bures, kurių vieną kampą puošė trys karūnos. Tada Osvaldas mums ir papasakojo, kad jos buvo siūtos Danijoje P. Elvstremo dirbtuvėse. Vėliau į mūsų rankas pateko iš anglų kalbos versta jo knyga „Buriavimo menas“.

 

Buriavimo muziejus Klaipėdoje?

 

Nemažai gražių ir garbingų puslapių įrašyta ir Lietuvos buriavimo istorijoje. Sukaupta nemažai istorinės medžiagos, vertingų eksponatų. Jau atgavus Nepriklausomybę mūsų buriuotojai bent kelis kartus apiplaukė pasaulį, keliauja į tolimiausias jūras ir vandenynus, aktyviai dalyvauja tarptautinėse regatose. Visa tai palieka ryškų pėdsaką Lietuvos buriavimo, kaip mūsų šalies marinistinės kultūros dalies, istorijoje.

Gaila, bet kol kas neturime tokio buriavimo muziejaus, kaip Danijoje. Nedidelė ekspozicija, skirta buriavimui, yra Kauno sporto muziejuje. Klaipėdos sportininkų namuose taip pat yra keli stendai su uostamiesčio buriuotojų relikvijomis. Šis tas iš mūsų buriavimo istorijos saugoma Jūrų muziejuje. Gal vertėtų visa tai kaupti ir eksponuoti vienoje vietoje?

Turbūt per daug nenusižengsime istorinei tiesai, sakydami, kad Klaipėda yra Lietuvos buriavimo lopšys. Tad čia ir galėtų atsirasti Lietuvos buriavimo istorijos muziejus, kuris, tikiuosi, nuolatos būtų papildomas mūsų buriuotojų naujų pasiekimų liudininkais.

 

Fotoreportažas
  • Apsilankius buriavimo muziejuje Danijoje-Foto-nr-4152_4153.jpg
  • Apsilankius buriavimo muziejuje Danijoje-Foto-nr-4152_4154.jpg
  • Apsilankius buriavimo muziejuje Danijoje-Foto-nr-4152_4155.jpg
  • Apsilankius buriavimo muziejuje Danijoje-Foto-nr-4152_4156.jpg
  • Apsilankius buriavimo muziejuje Danijoje-Foto-nr-4152_4157.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Apsilankius buriavimo muziejuje Danijoje"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.