Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Ar Jūrininkų centrus išstums internetas?

Pasaulyje yra apie 430 Jūrininkų centrų, daugiausiai krikščioniškos misijos, kuriems trumpėjant laivų stovėjimui uostuose iš jūrinės veiklos išsilaikyti tampa vis sunkiau.

„Galėtume dalyvauti kasmet pasaulyje rengiamame geriausių Jūrinių centrų konkurse, bet negalime tikėtis gerų atsiliepimų iš jūrininkų, jei atėjus pas mus į centrą patalpose juos pasitinka 10-12 laipsnių šiluma“, - svarstė Algirdas Grybas.

Per Kalėdas Jūrininkų centre apsilenkęs būrelis jūrininkų.
Per Kalėdas Jūrininkų centre apsilenkęs būrelis jūrininkų. @ Vidmanto Matučio archyvo nuotr.

Laivuose diegia Wi Fi

 

Neseniai surengta diskusija apie tai, kokia turėtų būti Jūrininkų centrų ateitis. Jūrininkų centrai pasaulyje susiduria su trim pagrindinėmis problemomis: jūrininkų stygiumi, kvalifikuotų specialistų trūkumu ir finansavimu.

Jau netgi pasigirsta kategoriškų vertinimų, kad Jūrininkų centrai neturi ateitis. Juos neva išstums laivuose vis plačiau diegiamas internetas. Viena iš paskutiniųjų apklausų konstatvo, kad maždaug 58 procentams pasaulinio laivyno jūrininkų yra prieinamas jūroje vienoks ar kitoks belaidis ryšys.

Vis dažniau laivuose diegiamos Wi Fi sistemos ir jūrininkai gauna priėjimus prie internetinio ryšio savo kajutėse ir bendro naudojimo patalpose.

Taip pat nustatyta, kad net 77 proc. jūrininkų, kurių laivuose prieinamas internetinis ryšys, jį palaiko su išmaniaisiais telefonais. Jie laivuose išstumia nešiojamuosius kompiuterius, kurie užima daugiau vietos ir nepatogūs gabentis į reisą.

Klaipėdoje esančio Jūrininkų centro vadovas Algirdas Grybas teigė, kad Klaipėdos uostas tarp jūrininkų žinomas, kaip pigaus tarptautinio ryšio vieta. Jūrininkų centro darbuotojai nuveža į laivus ryšio korteles ir jomis jūrininkai už kelis eurus gali naudotis neribotomis ryšio galimybėmis.

„Jūrininkams labai svarbu yra ištrūkti iš atplaukusių laivų, nusibodusios aplinkos, išeiti į miestą. Tiesa yra ir tokių atvejų, kai po ilgų plaukimų, jūrininkai sako norintys tik gerai išsimiegoti”, pastebėjo A.Grybas.

 

Pajamas – ir iš komercijos

 

Tarptautinės jūrininkų paramos organizacijos (ISWAN) vykdantysis direktorius Rodžeris Haris mano, kad nepaisant interneto plėtros laivuose, Jūrininkų centrai gali išgyventi ir netgi suklestėti. O svarbiausian būti naudingais jūrininkams.

Kaip sėkmingiausiai veikiantys Jūrininkų centrai įvardijamas centras JAV Bostono uoste. Jis pirkdamas prekes iš internetinių parduotuvių formuoja jūrininkams reikalingų daiktų paketus.

Tarptautinė jūrininkų paramos organizacija skatina ir tokių Jūrininkų centrų veiklą, kurie dalį patalpų nuomoja ar įrengia kavines.

„Mums svarbu ne tai, kad Jūrininkų centrai siekdami išgyventi imasi komercinės veiklos. Žymiai svarbiau, kad tuose centruose ir toliau priimtų jūrininkus”, - tikino R.Haris.

Tarp centrų, kurie sėkmingai imasi komercijos, bet tuo pačiu išlaiko ir jūrininkų srautus jis minėjo Didžiosios Britanijos Imingemo uostą.

Pasaulyje dar nėra surasta bendro modulio, kaip išlaikyti Jūrininkų centrus, kurie teiktų kaip įmanoma daugiau paslaugų jūrininkams. Vienu iš geresnių pasaulio Jūrinių centrų įvardijamas esantis Indijos Kandla uostamiestyje. Šiam centrui finansuoti iš kiekvieno į uostą atplaukusio laivo imama privaloma 25 JAV dolerių rinkliava.

Kai kuriuose Vokietijos uostuose Jūrininkų centrai taip pat laikosi iš laivų rinkliavų, bet jos nėra privalomos. Tačiau, pavyzdžiui, Bremerhafeno uoste, net 70 proc. laivų savanoriškai sumoka rinkliavą jūrininkų socialinėms reikmėms.

Dėl Jūrininkų centro išlaikymo iš rinkliavų Klaipėdoje taip pat vyko diskusija, bet sprendimas nėra priimtas. Buvo pasakyta nuomonė, kad socialinė jūrininkų rinkliava pablogintų įvaizdį apie uostą, kad jame neva per didelės rinkliavos. A.Grybas mano, kad 20-30 eurų nuo kiekvieno laivo bendrame rinkliavų fone būtų lašas jūroje.

 

Centras gyvena „skromniai”

 

„Klaipėdoje esančiam Jūrininkų centrui buvo ir geresnių, ir blogesnių metų. Šiuo metu yra palankesnis laikotarpis, nes Uosto direkcijai vadovauja jūrininkų socialinės gerovės reikalaus labiau suprantantis Arvydas Vaitkus. Taip pat sukurta Jūrininkų gerovės taryba, kuri kreipia daugiau dėmesio”, - pastebėjo A.Grybas.

Nepaisant to, kad Jūrininkų centras kažkiek pinigų už renginius gauna iš Uosto direkcijos, kažkiek iš Lietuvos jūrininkų sąjungos, dalį užsidirba pats nuomodamas patalpas, jis vistiek gyvena, anot A.Grybo „skromniai”. Bet jis džiaugėsi bent tuo, kad Jūrininkų centras nėra niekam skolingas.

„Mes Klaipėdoje jūrininkams teikiama tokias paslaugas ko kiti nedaro, laisvai galėtume dalyvauti kasmet pasaulyje rengiamame geriausių Jūrinių centrų konkurse, kur vertinamos jūrininkams teikiamos gerbūvio sąlygos, bet negalime tikėtis gerų atsiliepimų iš jūrininkų, jei atėjus pas mus į centrą patalpose juos pasitinka 10-12 laipsnių šiluma. Labiau šildyti patalpas galime sau leisti tik tuo metu, kai centre vyksta kokie nors renginiai“, - svarstė A.Grybas.

Pernai spalį Klaipėdoje netgi lankėsi Švedijos jūrinio leidinio „Sjobefalen“ žurnalistas Claes Hindenfeltas, kurį sužavėjo šio centro veikla padedant jūrininkams.

Bene didžiausia Jūrininkų centro veiklos naujovė Klaipėdoje, ko netaiko kiti centrai – organizuojamas jūrininkų apsipirkimas su nuolaidų nuo 5 iki 40 proc. kortelėmis „Akropolio“ centre. Jūrininkai atvežami iš laivų autobusiukais į Jūrininkų centrą, gauna nuolaidų korteles, palydimi į „Akropolį“, o grįžę su prekėmis nuvežami į laivus.

Jūrininkų centras Klaipėdoje išsiskiria ir nemokamai teikiama interneto paslauga, kuri daugumoje kitų pasaulio centrų yra mokama.

 

Uoste yra nesusipratimų

 

„Mes Klaipėdoje kenčiame ne tiek dėl pinigų, nors jų nuolat trūksta, kiek dėl nesupratimo. Jei per metus iš uosto gautume 100 tūkst. eurų, visos finansavimo problemos būtų išspręstos. Uosto mastu tai nėra dideli pinigai, o mums tai būtų didžiulė paspirtis“, - pastebėjo A.Grybas.

Jo teigimu, Klaipėdos uoste niekaip nepavyksta surasti supratimo su laivų agentais.

„Iš Kapitonų klubo narių, kurie plaukioja, girdime, kad pirmieji kas juos pasitinka ir praneša apie jūrininkų gerbūvio sąlygas krante yra laivų agentai. Klaipėdoje laivų agentai apie gerbūvio sąlygas jūrininkams nepraneša. Jie dažniausiai stengiasi tik įsiteikti laivų kapitonams“, -  patirtimi dalijosi A.Grybas.

Jis tikisi, kad įsteigtoje Jūrininkų gerbūvio taryboje ši problema turėtų būti apsvarstyta. Gal netgi priimtas koks sprendimas įpareigojantis agentus pristatyti jūrininkų priėmimo sąlygas Klaipėdos uoste, nes tai yra ir tiek uosto, tiek Klaipėdos miesto, tiek Lietuvos pristatymo įvaizdžio dalis.

Nerasdami supratimo iš agentų, Jūrininkų centro darbuotojai patys eina į laivus.

„Turime labai gerus, kvalifikuotus darbuotojus, tarkim tokius kaip Jakaterina Kim, laisvai kalbanti šešiomis kalbomis, tarp jų ir kinų. Jūrininkai iš Kinijos išgirdę Lietuvoje priėmimą gimtąja kalba yra labai nustebę. Kinai yra bene geriausi „Akropolio“ pirkėjai su nuolaidomis. Jie perka ne tik lauktuves artimiesiems, bet ir netgi maisto produktus – daržoves, ryžius iš kurių patys laive gamina maistą“, - teigė A.Grybas.

Jūrininkų centras kasmet susiduria ir su leidimų įvažiuoti į uostą besikeičiančia tvarka. Klaipėdoje nėra vieningo supratimo. Iš 10 uosto terminalų, kur lankosi Jūrininkų centro darbuotojai, vienas terminalas visada „lupa“ pilną kainą už išduotus leidimus, kiti prašo pinigų tik už pačių leidimų pagaminimą, dar kiti suteikia juos nemokamai. 

Fotoreportažas
  • Ar Jūrininkų centrus išstums internetas?-Foto-nr-4816_4817.jpg
  • Ar Jūrininkų centrus išstums internetas?-Foto-nr-4816_4818.jpg
  • Ar Jūrininkų centrus išstums internetas?-Foto-nr-4816_4819.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Ar Jūrininkų centrus išstums internetas?"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.