Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Ar gėlynuose bus jūrinių akcentų?

Iki šiol Atgimimo aikštėje buvęs labiausiai jūrinis Klaipėdos gėlynų akcentas - apsodinamas laivelio maketas jau visais lygiais vadinamas kiču.

Atėjus pavasariui išlieka klausimas, ar vienų keikiamas, o kitus žavintis „laivelis“ ir toliau bus apsodinamas gėlėmis?
Atėjus pavasariui išlieka klausimas, ar vienų keikiamas, o kitus žavintis „laivelis“ ir toliau bus apsodinamas gėlėmis? @ Vidmanto Matučio archyvo nuotr.

Laivai ir smilgos mieste

 

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdyje, kurios nariu yra ir šių eilučių autorius, apie šio laivelio neskoningumą užsiminė ir profesorius, architektas Petras Grecevičius, ir tik pusmetį Klaipėdos mieste kraštovaizdžio architekte dirbanti Aurelija Jankauskaitė - Bukantienė, ir netgi Klaipėdos miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irane Šakalienė.

Kyla ir kitas klausimas, ar gėlynuose iš viso turi būti kokie nors jūriniai akcentai? Ar tarp gėlių turi būti inkarai, laivų sraigtai ar kažkas panašaus? O gal gėlės turi būti sodinamos žvejų valtyse? Ar gėlynuose turi būti kokie nors miniatiūriniai laiveliai?

A.Jankauskaitė-Bukantienė teigė, kad apie visokius laivelius pasisakysianti griežtai - tokioms idėjoms ji nepritarianti. Gėlėmis apsodintas laivas tikrai nesukuriantis jūrinio įvaizdžio. Ji nepritarianti ir tam, kad Klaipėdos miestas būtų apsodintas vien smilgomis, kaip siūlė Klaipėdos bendruomenių asociacijos vadovas Renaldas Kulikauskas, nes smilgos esantis pajūrio augalas.

„Manau, kad balansas tarp vienmečių ir daugiamečių augalų turi būti. Ryškios vienmetės gėlės turėtų užimti didelę dalį, bet fone turi būti ir daugiamečių augalų. Šiais metais Klaipėdoje planuojami trys nauji želdynai. Jų įrengimo techninėje specifikacijoje gali būti įrašyta tai daryti pagal jūrinę ar krašto tematiką“, - pastebėjo A.Jankauskaitė-Bukantienė.

 

Floristika laivuose reta

 

Laiveliai, inkarai, kita jūrinė simbolika pasitaiko floristinėje puošyboje, bet nėra tokie jau ir dažni.

Daug kam nusibodusį laivelį klaipėdiečiai prieš 13 metų centre pasistatė dėl to, kad floristines jūrines kompozicijas pamatė Latvijoje - Liepoje, Ventspilyje.

Nepasakytum, kad Vokietijos, Danijos ar Švedijos pajūrio miesteliuose dominuotų floristinė puošyba su jūriniais elementais. Dažniausiai gėlės auginamos skoninguose vazonuose. Tradiciškai gausu vasarinių gėlių yra prie viešojo maitinimo įstaigų.

Netgi Lenkijoje, kur vizualinio chaoso yra gerokai daugiau nei kitose šalyse prie Baltijos jūros, gėlės mediniuose laivuose retas reiškinys. Viešose vietose pastatytų žvejų valčių yra, bet jos tuščios ir neužpildytos smėliu su smilgomis. Dažniau būna kažkokia kita jūrinė simbolika, paminklai. Tarkim, Svinoustjėje įrengti 1-2 senųjų nuotraukų stendai gatvėse, kur pristatomas praeities, taip pat ir jūrinis, vaizdas.

 

Atsižvelgti į krašto unikalumą

 

Noras Klaipėdos gėlynuose ir bendrai miesto aplinkoje turėti daugiau jūrinių akcentų greičiausiai kyla iš to, kaip tvarkosi Latvijos miestai, o ypač Ventspilis ir Liepoja.

P.Grecevičius kaip gerą pavyzdį su jūriniais akcentais pateikė Latvijos Ventspilio miestą. Jis netgi siūlė, kad kai kurią simboliką iš Ventspilio galima būtų pritaikyti ir Klaipėdoje. Tuo pat metu jis akcentavo, kad Ventspilyje nežiūrime, kaip auga beržas ar pušis, o matome visą kontekstą - tvarkingus želdinius, jūrinę simboliką, bendrą aplinką.

Jo teigimu, Klaipėda, bent Lietuvoje, yra unikalus miestas pagal savo istoriją. Jame susipina ne tik jūrinė, bet ir Mažosios Lietuvos krašto tematika. Puošiant Klaipėdą ir įrengiant įvairius gėlynus jis siūlė labiau pasitikėti tuo, ką augina Klaipėdos botanikos sodas, nes jis užsiima pajūrio augalijos tyrimais. Anot P.Grecevičiaus, reikėtų dėmesį kreipti ir į Mažajai Lietuvai būdingus augalus.

Jis siūlė daugiau jūrinių akcentų sudėlioti Melnragėje planuojamame kurti Baltijos jūrinės kultūros parke. Prisiminta ir maždaug prieš dešimtmetį Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu kompetentingų asmenų grupės rengta jūrinio miesto įvaizdžio formavimo strategija. Joje, anot P.Grecevičiaus, buvę surašyta įdomių dalykų, taip pat ir jūrinių. Tačiau šiandien niekas nežinantis, kur yra ta studija? Ar jos nereikėtų atnaujinti ir pritaikyti?

Viena iš vietų, kurią reikėtų tikrai skoningai sutvarkyti yra pakrantės pagal Dangės upę, kurios turėtų tapti žmonių traukos vieta.

 

Kas geriau: kičas ar kopija?

 

Klausimai, kur Klaipėdoje yra jūriniai akcentai, ar jie gali būti formuojami ir per želdynus, kilo ir Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narei Daliai Žukienei.

Atsakymas toks, kad želdynai yra finansiškai brangus dalykas, juos reikia projektuoti protingai. Bet kas negali siūlyti savo stiliaus arba dar blogiau kišti kažką, ką pamatė užsienyje, jam padarė įspūdį ir atrodo, kad tai turi tikti visiems. Miesto vaizdą, anot D.Žukienės, turi formuoti profesionalūs kraštovaizdžio specialistai.

Tas pats visų keikiamas laivelis Atgimimo aikštėje. Ne visiems žmonėms jis atrodo lyg koks kičas. Yra žmonių, kurie prie jo fotografuojasi - jiems tai gražu. Ar tai jūrinis akcentas? Tiesiogine prasme - taip, nes tai laivelis. Dalis žmonių netgi yra pasisakę, kad nebūtų kišama rankų prie to laivelio.

Dalies žmonių nežavi ir nauji Atgimimo aikštės sutvarkymo planai su požemine automobilių stovėjimo aikštele. Jau pradėti platinti pareiškimai, kad jos sutvarkymo techniniame projekte numatyta brangiai kainuosianti idėja su „akimi“ ar „mėnuliu“ galinti būti nukopijuota iš Irano sostinės Teherano, kur ji naudojama kaip pagrindinė šiitų susirinkimo aikštė.

Ar kopijos yra gerai? Ar ko nors kopijavimas nerodo, kad Klaipėda stokoja unikalių idėjų? Gal vertėtų skelbti įvairių idėjų konkursus?

Kai Klaipėdoje kraštovaizdžio architekte pradėjo dirbti A.Jankauskaitė-Bukantienė iš jos tikimasi, kad sutvarkys Klaipėdos miesto įvaizdį, priartins jį jam būdingo jūrinio ir istorinio savitumo, juo labiau, kad profesorius P.Gricevičius apie ją atsiliepė, kaip apie gabią buvusią jo studentę.  

 

 

 

 

Fotoreportažas
  • Ar gėlynuose bus jūrinių akcentų?-Foto-nr-9631_9632.jpg
  • Ar gėlynuose bus jūrinių akcentų?-Foto-nr-9631_9633.jpg
  • Ar gėlynuose bus jūrinių akcentų?-Foto-nr-9631_9634.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Ar gėlynuose bus jūrinių akcentų?"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.