Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Ar pajudės pasaulis prie dujinių laivų?

Nuo 2020 metų visas pasaulio laivynas sudegusio kuro sieros junginių išmetimą turės sumažinti nuo 1,5 iki 0,5 proc. sieros kiekio.

Nuo 2020 metų tokių dūmus verčiančių laivų nebeliks.
Nuo 2020 metų tokių dūmus verčiančių laivų nebeliks. @ nuotr.

Baltijai perėjimas nepakenkė

 

Daugelyje jūrinių organizacijų prasidėjo diskusijos, kaip turėtų vykti perėjimas prie mažiau sieringo laivų kuro.

Baltijos jūros regione ta problema nėra tokia aktuali, nes prie mažiau sieringo kuro buvo pereita nuo 2015 m. sausio 1 dienos.

Prieš šį perėjimą taip pat būta daug diskusijų. Baimintasi, kad Baltijos ir Šiaurės jūros regionai, įskaitant Lamanšo sąsiaurį, dėl šios išimties taps mažiau konkurencingi. To neįvyko.

Iš dalies lėmė tai, kad ES laivybos kompanijoms skyrė kompensacijas pritaikyti laivus prie mažiau sieringo kuro. Ypač palanku buvo tai, kad Baltijos ir Šiaurės jūros regionuose perėjus prie mažiau sieringo kuro pasaulyje krito naftos produktų kainos. Todėl laivybos kompanijos didesnių nuostolių nepatyrė.

 

Neliko senųjų keltų

 

Klaipėdos uosto mastu didžiausi pokyčiai vyko dėl jūrų keltų kompanijos „DFDS Seaways“ veiklos. Naujesniuose laivuose buvo įdiegti po kelis milijonus eurų kainavę dūmų plovimo įrenginiai, vadinami „skruberiai“. Jie nėra paprasti. Įrenginius reikia nuolat prižiūrėti, valyti iš jų susikaupusį sieros junginių „šlamą“, kuris atiduodamas į valymo įrenginius.

Įdiegus „skruberius“ dauguma bendrovės laivų toliau naudojo pigesnį kurą - jūrinį mazutą. Jam degant per tris denius einančios didelės „skruberių“ talpos „plauna“ juodus dūmus ir į aplinką patenka šviesus dūmas su garais.

Tie laivai, kuriuose dėl jų amžiaus nebeapsimokėjo diegti „skruberių“ pasitraukė iš Baltijos jūros rinkos. Į Juodosios jūros rinką buvo permesti jūrų keltai „Vilnius“ ir „Kaunas“. Jie atsidūrė Ukrainos kompanijoje „Ukrferry“. Neaišku, koks bus tolesnis jų likimas visame pasaulyje įdiegus išskirtinius reikalavimus dėl sieringumo? Nepritapę Baltijos jūroje, jie nuo kitų metų, greičiausiai, nebegalės plaukioti ir Juodosios jūros regione. Dėti į juos „skruberius“ taip pat neapsimokės.

 

Dujiniai laivai - neskuba

 

Didžiausios laivybos šalių atstovai diskutuoja ką labiau apsimokės naudoti - brangesnį kurą dyzeliną, kuris turi mažiau sieros junginių, ar diegti „skruberius“. Japonijos laivų savininkai pasisakė už „skruberių“ diegimą. Jiems pritarė ir jau patirties šioje srityje turintys danai.

Dalis laivybos registrų atstovų skeptiškai žiūri į „skruberius“. Jų nuomone, pasaulyje liks 2-2,5 tūkst. krovininių laivų su „skruberiais“. Jiems kils nepatogumų, nes tiekimo grandys būsiančios orientuotos į mažiau sieringą laivų kurą. Laivai pereisiantys prie dyzelinio kuro, dujų, elektros baterijų arba hibridinių variklių.

Vertinant pagal Baltijos ir Šiaurės jūros pavyzdžius, kur mažesnio sieringumo reikalavimai galioja penktus metus, matyti, kad nėra staigios tendencijos statyti vien dujomis ar elektra varomus laivus. Procesas vyksta, bet jis apima tik atskirus regionus, kurie yra jautresni aplinkai. Elektra ar dujomis varomų laivų labiausiai padaugėjo Norvegijos pakrantėse, Botnijos įlankoje, Švedijos ir Suomijos archipelaguose. Vienas kitas dujomis varomas laivas atsiras ir Talino - Helsinkio, kitose keleivinės laivybos linijose. Kol kas mažai statoma dujomis varomų krovininių laivų.   

 

 

Fotoreportažas
  • Ar pajudės pasaulis prie dujinių laivų?-Foto-nr-8085_8086.jpg
  • Ar pajudės pasaulis prie dujinių laivų?-Foto-nr-8085_8087.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Ar pajudės pasaulis prie dujinių laivų?"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.