Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Ar žengs pramonė į Baltijos jūrą?

Pagal šiuo metu pradėtą svarstyti šalies bendrojo plano koncepciją Lietuva rengiasi žengti ne tik į jūrą, bet ir iš esmės tvarkyti vidaus vandens kelius.

Jūra ties Klaipėda ir ateityje intensyviausiai bus naudojama laivybai, nors dar ir neaišku ar prie Melnragės bus išorinis uostas.
Jūra ties Klaipėda ir ateityje intensyviausiai bus naudojama laivybai, nors dar ir neaišku ar prie Melnragės bus išorinis uostas. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Išorinis uostas bus

 

Rengiama Lietuvos bendrojo plano koncepcija įvardino, kad anksčiau ar vėliau mūsų šalies pajūryje turės būti statomas išorinis uostas. Tik dar neaišku, kur jis būtų.

„Itin svarbu yra išlaikyti Klaipėdos uostą kaip strateginį Pietryčių Baltijos logistikos ir Rytų vakarų tranzito mazgą. Stebint uosto veiklos ir laivybos dinamiką, matomas objektyvus poreikis ne tik plėsti esamo Klaipėdos uosto infrastruktūrą, bet ir įrengti giliavandenį uostą Melnragėje arba Būtingėje, rekonstruoti Šventosios uostą“, - teigiama dokumente.

Iškeliamas tarsi ir tikslas, kad suformavus Klaipėdos urbanistinės integracijos ašį su Rytų ir Vakarų transporto koridoriumi, tikslingas būtų antros urbanistinės integracijos ašies formavimas Šventosios - Būtingės rajone atstatant Šventosios uostą ir analizuojant giliavandenio uosto įrengimo galimybę.

Prie šalies bendrojo plano šiuo metu yra atliekamas Strateginio poveikio aplinkai vertinimas, kuris ir atsakys į klausimą, kuri vieta yra tinkamiausia išoriniam uostui. Jei išorinis uostas būtų statomas ties Melnrage jo infrastruktūra, inkaravietė, reidas tilptų dabartinio Klaipėdos uosto jūrinės akvatorijos dalyje. Dėl Būtinės uosto plėtros reikėtų ieškoti naujų laivų priplaukimo linijų, išorinio reido vietos, inkaravietės.

Koncepcijoje užsimenama, kad turizmo ir žvejyboms reikmėms jachtų ir mažųjų laivų uostelis turėtų būti įrengtas ir prie Karklės.

 

Jūroje - fermos, jėgainės, nafta

 

Kokios kitos veiklos galimos Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse? Koncepcijoje užsimena, kad „perspektyvoje galima naftos gavybos plėtra“.

Baltijos jūros dugnu planuojama tiesti elektros kabelį, kuris sujungtų Lietuvą su Lenkijos energetine sistema. Taip pat svarstoma galimybė Baltijos jūros dugnu tiesti naujus ryšių ir komunikacijų optinius kabelius.

Šiuo metu per jūrą tarp Lietuvos ir Švedijos yra nutiestas ne tik elektros jungtis „Nord Balt“, bet ir optinis kabelis.

Numatoma, kad Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse atsiras vėjo elektrinių parkai ir jungtys su sausuma. Taip pat planuojami tinklai, kuriais Lietuva galėtų prisijungti prie ES finansuojamo Danijos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos vėjo jėgainių tinklo.

Lietuvos teritoriniuose vandenyse bus numatyti ir jūrinių žuvų auginimo fermų vietos.

Tikimasi, kad Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų intensyvės laivyba. Todėl bet koks pramonės žingsnis į Baltijos jūrą pirmiausia turės būti daromas tik įvertinus naujų laivybos koridorių išdėstymą.

Aplinkos viceministras Marius Narmontas viešai komentavo, kad „Lietuvos bendrasis planas sieks išlaikyti Lietuvos pajūrio išskirtinumą ir neleis per daug užstatyti Baltijos jūros pakrantės“.

Tačiau pagal tai, kas yra išvardinta gali būti, kad pajūryje bus kalami ir poliai, ir vežamas betonas. Didžioji dauguma jūroje numatytų objektų būtų statoma pritraukiant investicijas pagal valstybinius koncepcijos projektus.

 

 

Laivybos kelias iki Baltarusijos

 

Nors šalies bendrojo plano koncepcijoje užsimenama apie intensyvesni galimą pramonės augimą Šventosios - Būtingės rajone, tačiau apie transporto jungtį dar nekalbama.

Bendrai užsiminta, kad turėtų būti stiprinama transporto, ypač geležinkelio jungtis su Klaipėdos uostu, o ateityje ir giliavandeniu uostu. 

Itin daug vietos koncepcijoje skirta Lietuvos vidaus vandens kelių vystymui. Numatoma, kad krovinių gabenimui Nemunu iš Klaipėdos į Kauną turėtų būti visiškai pritaikytas dabartinis vidaus vandenų kelias E41. Numatoma, kad turėtų būti statomi ir vidaus vandenų keleiviniai bei krovininiai uosteliai ir prieplaukos.

Svarstoma ir tai, kad iš Kauno kroviniams vidaus vandenimis gabenti turėtų būti jungtys su Jonava ir Kėdainiais. Svarstytina ir apie tarptautinių krovinių gabenimo maršrutą vidaus vandenimis nuo Kauno iki sienos su Baltarusija su perspektyva, kad Baltarusiai įsirengs kelią Nemunu iki Gardino.

 

Fotoreportažas
  • Ar žengs pramonė į Baltijos jūrą?-Foto-nr-8533_8535.jpg
  • Ar žengs pramonė į Baltijos jūrą?-Foto-nr-8533_8534.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Ar žengs pramonė į Baltijos jūrą?"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.