Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

„Arktikos vaiduoklių“ istorija

Atoki Gjoa Haven inuitų (eskimų) gyvenvietė pirmoji atšventė vieną iš svarbiausių istorinių atradimų, kada nors padarytų Kanados Arktyje. Po 170 metų trukusių paieškų Karaliaus Viljamo salos pakrantėse neseniai buvo atrasti Arktikos vaiduokliais laikomi J.Franklino ekspedicijos laivai „Erebus“ ir „Terror“.

J.Franklino ekspedicija įstrigusi Arkties leduose.
J.Franklino ekspedicija įstrigusi Arkties leduose. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Paskutinė viltis

 

1845 metų gegužės 19 dieną iš Temzės išplaukė du to meto moderniausi laivai „Erebus“ ir „Terror“. Didžiosios Britanijos admiraliteto nurodymu garsus britų tyrinėtojas ir karinių jūrų pajėgų karininkas seras Johnas Franklinas buvo pasiųstas su šiais laivais ieškoti jūrų kelio tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų per Arkties vandenis.

Tuomet, kaip ir dabar, geopolitika buvo varomoji jėga, skatinanti Arkties tyrinėjimus. Atsižvelgdami į tai, kad Rusija aktyviai ieškojo „šiaurinio kelio“ palei Sibiro krantus, britų politikai, siekdami tu pačių tikslų – atrasti trumpesnį kelią iš Europos į Aziją, siuntė savo tyrinėtojus į Amerikos žemyno šiaurę.

Tuo metu Šiaurės vakarų jūrų kelias vis dar atrodė kaip miražas. Anglų jūrininkas ir kaperis Martinas Frobisheris dar 16 amžiuje atliko tris žygius, ieškodamas to kelio. Po jo tą patį bandė padaryti ir kiti anglų jūrininkai – Johnas Davisas, Henris Hadsonas, Thomas Buttonas, Williamas Baffinas, Robertas Bylotas ir Luke Foxe. Šio kelio paieška buvo ir paskutinės Jameso Cooko kelionės Ramiajame vandenyne (1776-1779) tikslas. Jo žygį nutraukė Beringo sąsiauryje prasidėjusi žiema.

J.Franklino ekspedicija buvo paskutinė anglų viltis atrasti tai, ko per kelius šimtmečius nepavyko suieškoti kitiems anglų jūrininkams. Todėl šiam tikslui pasiekti negailėta išlaidų..

 

Prabangiausia poliarinė ekspedicija

 

„Erebus“ ir „Terror“ buvo tvirtai suręsti kariniai laivai, aprūpinti naujausia Viktorijos laikų technologija. Prieš išvykstant į arktinę kelionę, jų korpusai buvo apkalti geležies plokštėmis. Jie  tapo pirmaisiais Karališkojo jūrų laivyno sraigtiniais laivais su garo mašinomis. Varomi 25 AG mašinomis, 31 metro ilgio laivai judėjo 4 mazgų (7,4 km/val.) greičiu. Norint pasiekti didesnį greitį arba taupyti degalus, reikėjo kelti bures. Siekiant apsaugoti sraigtą ir vairą nuo pažeidimų laivui dreifuojant leduose, buvo sumontuota sistema, leidžianti juos įtraukti į korpuso vidų.

Pasak amžininkų, dar nei viena poliarinė ekspedicija nebuvo aprūpinta su tokia prabanga ir dosnumu. Įgulos komfortui užtikrinti poliarinėmis sąlygomis, laivuose buvo įrengta vidinė šildymo sistema. Karininkų salone stovėjo raudonmedžio stalai, o stalo įrankiai buvo sidabriniai.

Išplaukdami į kelionę, laivai apsirūpino maisto ir gėrimų atsargomis mažiausiai trims metams. Be įprastų maisto atsargų, tokių kaip miltai ir mėsos konservai, į laivus buvo pakrauta 4500 litrų citrinų sulčių, skirtų gintis nuo skorbuto, kelios tonos arbatos, šokolado, alkoholinių gėrimų (daugiausia romo, degtinės, vyno) ir tabako.

Pasirūpinta ir dvasiniu penu. „Erebus“ ir „Terror“ bibliotekos turėjo maždaug po 1500 knygų, 200 Biblijų ir maldaknygių. Kiekvieno laivo įgula buvo aprūpinta daugybe vadovėlių, skirtų neraštingų jūreivių mokymui. Ryla su 50 melodijų, įvairūs muzikos instrumentai ir dagerotipo aparatas (fotoaparato pirmtakas) papildė įrangą, skirtą moksliniams tyrimams. Keista, kad ekspedicijos dalyviai nepasirūpino sausumos ir jūros žinduolių medžioklei reikalingais ginklais. Jie turėjo tik keletą šratinių šautuvų, kurių paskirtis paįvairinti keliautojų meniu nušautais paukščiais.

 

Tragiškas likimas

 

Po trumpų sustojimų Škotijos Orknio salose ir Grenlandijoje, laivai išvyko į Arkties Kanadą, tikėdamiesi per jos sąsiaurius ir salų labirintus pasiekti Ramųjį vandenyną. 1845 metų liepos 26 dieną pakeliui jie sutiko du banginių medžiotojų laivus. Tai buvo paskutinis ekspedicijos dalyvių kontaktas su europiečiais. Nuo to laiko niekas daugiau jų nei matė, nei girdėjo.

Per ateinančius 150 metų buvo surengta daugiau nei 30 paieškos ekspedicijų, kurios šukavo Kanados arktinį salyną norėdamos sužinoti J.Franklino ir jo bendražygių likimą. Tačiau jos rado tik apleistas stovyklavietes, mirusių žmonių kaulus ir šimtus keliautojams priklausiusių daiktų, nuo medvilnės marškinių fragmentų iki sidabrinių desertinių šaukštelių. Apie laivus jokio ženklo.

1859 metų pavasarį Karaliaus Viljamo saloje po akmenų krūva buvo rastas dokumentas su dviem pranešimais. Iš jų paaiškėjo, kad abu laivai pusantrų metų buvo įkalinti leduose. Per tą laiką, kankinami žiauraus poliarinio šalčio ir ligų, mirė 24 vyrai, įskaitant ir patį ekspedicijos vadovą J.Frankliną, kuris į savo paskutinę kelionę išvyko būdamas 59 metų. Išgyvenusieji ketino sausuma pasiekti atokią kailių prekybos faktoriją, esančią Kanados žemyne už 100 mylių. Nė vienas iš likusių gyvų 105 vyrų ten niekada nepasirodė.

 

Įspūdingi radiniai padės atskleisti ekspedicijos paslaptį?

 

Kas nulėmė tokios gerai parengtos ekspedicijos tragišką likimą? Buvo viliamasi, kad tai padės atskleisti surastos ekspedicijos laivų nuolaužas.

Prireikė beveik 170 metų, kol buvo aptiktas vienas laivas iš pražūčiai pasmerktos ekspedicijos. 2014 metų rugsėjo 7 dieną Kanados paveldosaugos agentūros „Parks Canada“ jūrų archeologai palyginti sekliuose vandenyse netoli Karaliaus Viljamo salos aptiko „Erebus“ nuolaužas. Po dviejų metų maždaug už 45 mylių 24 metrų gylyje buvo rastas ir antras J.Franklino ekspedicijos laivas „Terror“.

Pasak „Parks Canada“ archeologų, atradimai juos nustebino ir pradžiugino. Povandeninis archeologas Ryanas Harrisas laikraščiui „The New York Times“ pasakojo, jog jam sunku buvo patikėti, kad po vandeniu paniręs „Terror“ yra 170 metų senumo laivas, nes jame buvo pažeisti tik stiebai ir takelažas, o visa kita liko išliko be jokių sužalojimų.

Nors nardymo sezonas Arkties vandenyse labai trumpas, o vanduo čia visada labai šaltas, archeologams pavyko apžiūrėti 20 laivo kajučių, einant iš vienos patalpos į kitą. Čia lentynose vis dar tvarkingai rikiavosi lėkštės ir taurės, savo vietose stovėjo stalai ir lovos. Įspūdis toks, sakė Ryanas Harrisas, jog atrodė, kad įgula laivą paliko neskubėdama. Archeologų nuomone laivas nuskendo greitai ir švelniai, jo nesutriuškino ledai. Vienintelė zona, į kurią nardytojai negalėjo patekti, buvo kapitono miegamasis. Matyt, paskutinis iš jo išėjęs asmuo uždarė duris.

Per keletą metų iš abiejų nuskendusių laivų buvo iškelta per 350 artefaktų. „Parks Canada“ agentūros ir Gjoa Haven inuitų bendruomenės atstovai mano, kad jie padės nustatyti tai, kas įvyko laivuose prieš jiems nuskęstant. Tikimasi, kad „Terror“ ir „Erebus“ laivų nuolaužos ir muziejuje eksponuojami daiktai rasti nuskendusiuose laivuose pritrauks daugiau turistų į Gjoa Haven.

 

Fotoreportažas
  • „Arktikos vaiduoklių“ istorija-Foto-nr-9037_9038.jpg
  • „Arktikos vaiduoklių“ istorija-Foto-nr-9037_9039.jpg
  • „Arktikos vaiduoklių“ istorija-Foto-nr-9037_9040.jpg
  • „Arktikos vaiduoklių“ istorija-Foto-nr-9037_9041.jpg
  • „Arktikos vaiduoklių“ istorija-Foto-nr-9037_9042.jpg
  • „Arktikos vaiduoklių“ istorija-Foto-nr-9037_9043.jpg
  • „Arktikos vaiduoklių“ istorija-Foto-nr-9037_9044.jpg
  • „Arktikos vaiduoklių“ istorija-Foto-nr-9037_9045.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "„Arktikos vaiduoklių“ istorija"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.