Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Atlanto garlaivių linijos pionieriai

1841 metų pirmoje kovo mėnesio pusėje Šiaurės Atlantas pasiglemžė ištaigingiausią ir didžiausią to meto keleivinį garlaivį „President“, kuris vienas pirmųjų pradėjo reguliarius transatlantinius reisus.

Litografija vaizduojanti PRESIDENT paskutinę kovą su Atlanto vandenynu. Ji saugoma JAV Kongreso bibliotekoje.
Litografija vaizduojanti PRESIDENT paskutinę kovą su Atlanto vandenynu. Ji saugoma JAV Kongreso bibliotekoje. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Nuspėjo garlaivių ateitį

 

Įdomi šio laivo priešistorė. 1832 metais amerikietis advokatas Junius Smitas (1780-1853) plaukdamas buriniu paketbotu, vežiojančiu paštą ir keleivius, kelionėje iš Londono į Niujorką užtruko 54 dienas. Pagrindinis kaltininkas, dėl kurio sugaišta tiek daug laiko, buvo burės. Nutilus vėjui, burlaivis sustodavo. Vėjui papūtus ne iš parankiausios maršrutui pusės, tekdavo laviruoti, todėl kelias pailgėdavo. Po ilgai užtrukusios kelionės per Atlantą advokato ir verslininko galvoje gimė idėja, dėl kurios jis vėliau buvo pramintas „Father of the Atlantic Liner“ (Atlantinių linijų tėvas).

Intensyvėjant Amerikos ir Europos ryšiams, J.Smitas nusitaikė į reguliarius transatlantinius keleivinių garlaivių reisus. Pagal jo sukurtą planą Atlanto liniją aptarnautų du amerikiečių ir du britų garlaiviai. Tokį sumanymą, tiesa, per pus sumažinus laivų skaičių, jam pavyko įgyvendinti tik po kelerių metų, kai atsirado investuotojas ir kitoje Atlanto pusėje. J.Smito idėją finansiškai parėmė turtingas Škotijos prekybininkas MakGregoras Lairdas (1808-1861).

1838 metais šie du vyrai, pritraukę ir daugiau akcininkų abejose Atlanto pusėse, įkūrė Britų-amerikiečių garlaivių navigacijos kompaniją (British and American Steam Navigation Company). Ji užsakė vienai Londono verfei pastatyti du keleivinius mentratinius garlaivius – „British Queen“, taip pavadintą Anglijos karalienės Viktorijos garbei, ir „President“, turint galvoje, JAV valstybės ir vyriausybės vadovą.

Abu transatlantinės linijos laivai be garo mašinų, sukančių mentračius, dar turėjo ir po tris stiebus burėms pakelti. Juk maža kas galėjo atsitikti – sugesti variklis, sulūžti audringų bangų daužomi mentračiai, pritrūkti kuro, kaip tai atsitiko „Savanai“, pirmajam garlaiviui kirtusiam Atlanto vandenyną..

 

Didžiausi pasaulyje

 

Abu Britų-amerikiečių laivybos bendrovės laivai tuo metu buvo patys didžiausi pasaulyje keleiviniai garlaiviai. Jie savo dydžiu ir komfortu gerokai lenkė kanadiečio Samuelio Kunardo pirmąjį keleivinį garlaivį „Britania“, kuris kursavo tarp Bostono ir Halifakso.

Pirmasis rikiuotėn stojo 75 metrų ilgio britų garlaivis „British Queen“, kuriame buvo įrengtos kajutės 207 keleiviams. 1839 metų liepos 11 dieną palikęs Londoną, plaukdamas 7,95 mazgo (14,72 km/val) greičiu, jis pasiekė Niujorką po 15 su puse dienos. 1840 metais, plaukdamas vakarų kryptimi garlaivis perplaukė Atlantą jau per 13 dienų. Pirmaisiais savo darbo metais „British Queeen“ uždirbo kompanijos akcininkams daugiau kaip 5 procentus dividendų.

Antrojo laivo, 74 metrų ilgio „President“, kuriuo rūpinosi garlaivių kompanijos amerikiečių pusė, statyba kiek užtruko. Ambicingi amerikiečiai norėjo, kad jų laive keleiviai jaustųsi lyg prabangiame viešbutyje, o ne jūroje. Todėl laivas galėjo priimti tik 154 keleivius, tačiau jų kajutės buvo erdvesnės ir puošnesnės. Laisvalaikį keleiviai galėjo leisti dideliame (24x10 m) salone, apstatytame Tiudoro epochos stiliaus baldais. Ilgame koridoriuje, vedančiame į keleivių kajutes, kabojo aliejinės tapybos paveikslai, vaizduojantys Kristupo Kolumbo kelionių scenas. Dėl papildomų darbų „President“ tik 1840 metų vasarą paliko laivų statyklą.

Buvo planuojama, kad abu Atlanto linijos garlaiviai priešingomis kryptimis iš Liverpulio ir Niujorko išplauks kiekvieno mėnesio dešimtą dieną.

 

Nesėkminga pradžia

 

Į savo pirmąjį reisą iš Liverpulio garlaivis „President“ išplaukė 1840 metų rugpjūčio 1 dieną. Kadangi prieš savaitę ta pačia kryptimi išvyko garlaivis „Great Western“, kurio savininkai planavo taip pat organizuoti nuolatinius transatlantinius reisus, „President“ keleivių buvo nedaug..

Pirmoji „President“ kelionė per Atlantą užtruko 16 su puse dienos. Antrajame reise garlaivį Šiaurės Atlante pasitiko audringi orai. Teko visą laiką plaukti prieš vėją ir bangas. Kūrikai nuo kojų nusivarė mesdami anglis į pakuras, mentračiai sukosi kaip pašėlę, bet laivas judėjo į priekį vėžlio tempu. Per keturias paras jis įveikė vos 300 mylių. Baigiantis anglių atsargai, garlaiviui teko grįžti į Niujorką ir kelionę pradėti iš naujo. Į Liverpulį jis atvyko dešimčia dienų atsilikęs nuo grafiko.

Kompanija buvo nusivylusi laivo variklio galingumu. Liverpulyje laivas prastovėjo du mėnesius. Per tą laiką buvo permontuotos mentės varomuosiuose ratuose, tvarkoma garo mašina. Atrodo, efektyvesnių permainų nepavyko padaryti: trečioji „President“ kelionė į Niujorką užtruko 21 dieną.

Dėl prastų rezultatų apkaltino ir kapitoną. Jį pakeitė atsargos jūrų karininkas Richardas Robertsas, pagarsėję tuo, kad vadovavo „Siriui“ – pirmajam garlaiviui kirtusiam Atlanto vandenyną be burių pagalbos.

 

Dingo be žinios

 

1841 metų kovo 11 dieną „President“, jau vadovaujant R.Robertsui, paliko Niujorką. Juo išplaukė 136 žmonės, įskaitant keleivius ir įgulą. Dėl daugelio krovinių ir papildomų anglies atsargų laivo gramzda buvo gana didelė. Tuomet dar nebuvo įstatymo apie ribinę gramzdą, kuri užtikrintų laivo saugumą.

R.Robertsas, kaip buvęs kariškis, matyt, mėgo rizikuoti. Norėdamas pateisinti kompanijos vadovų lūkesčius kuo efektyviau išnaudoti laivo galimybes, į reisą jis išplaukė su akivaizdžiai perkrautu laivu. Kapitono ir visos įgulos nelaimei, Šiaurės Atlante jau siautėjo pavasarinės audros.

 Paskutinį kartą garlaivį „President“ kovo 13 dieną matė laivo „Orpheus“ įgula. Atplaukęs į Niujorką jo kapitonas pranešė, kad sutiktas garlaivis tuo metu kovojo su aukštomis bangomis ir stipriais vėjais.

Numatytu laiku garlaiviui neatplaukus į Londoną, iš pradžių ypatingo nerimo nekilo. Tais laikais buvo įprasta, kad laivai kelionėje per Atlantą užtrukdavo. Britų-amerikiečių garlaivių kompanijos įkūrėjas J.Smitas net po mėnesio neprarado vilties, kad „President“ galiausiai saugiai pasieks kurį nors krantą. Garlaivio likimu susirūpino ir Anglijos karalienė Viktorija. Ji įsakė, kad jei nedelsiant būtų pranešta apie laivo atvykimą arba jo žūtį.

Ilgą laiką nesulaukus jokių žinių apie „President“ likimą, niekur neatradus šio laivo nuolaužų, tapo aišku, kad jį pasiglemžė Šiaurės Atlantas. Buvo spėliojama, kad garlaivis per audrą nuskendo užšokęs ant Džordžo rėvos akmenų, arba susidūrė su ledkalniu.

 

Vieni pagerbti, kiti pamiršti

 

„President“ žūties aplinkybės neišaiškintos iki šiol. Tarp jo negausių keleivių buvo keletas įžymybių. Jiems, kaip ir kapitonui R.Robertsui, jų gimtinių kapuose buvo pastatyti kenotafai. Tai – simboliniai antkapiniai paminklai, statomi pagerbti mirusįjį, kurio kapas arba palaidojimo vieta nėra žinoma. 2000–aisias metais R.Robertsą, kuris vadovavo pirmiesiems per Atlantą plaukusiems garlaiviams, gimtasis Korko miestas pagerbė jūrų kapitoną pripažindamas jį garbės piliečiu.

Praradus garlaivį „President“, ant bankroto ribos atsidūrė Britų-amerikiečių garlaivių navigacijos kompanija. Ji buvo priversta parduoti „British Queen“ ir baigti savo veiklą. Netrukus apie ją visi pamiršo. Net šiandien daugelyje publikacijų skelbiama, kad kanadiečio Samuelio Kunardo laivininkystės bendrovė buvo pirmoji, kuri pradėjo reguliarius keleivinių garlaivių reisus per Atlantą. Deja, tai netiesa.

Pirmasis buvo amerikietis J.Smitas, kuris anksčiausiai suprato, kad baigiasi burlaivių epocha ir ateitis jūrų keliuose priklauso garo mašinomis varomiems laivams. Jis ir sukūrė pirmąją Atlanto garlaivių liniją.

 

Fotoreportažas
  • Atlanto garlaivių linijos pionieriai -Foto-nr-6186_6191.jpg
  • Atlanto garlaivių linijos pionieriai -Foto-nr-6186_6192.jpg
  • Atlanto garlaivių linijos pionieriai -Foto-nr-6186_6193.jpg
  • Atlanto garlaivių linijos pionieriai -Foto-nr-6186_6194.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Atlanto garlaivių linijos pionieriai "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.