Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Atslenka „Auroros“ saulėlydis

Legendinis kreiseris „Aurora“ jau nebėra laivas Nr.1 Rusijos kariniame jūrų laivyne, ne revoliucijos paminklas, o tik sena geležis plūduriuojanti Nevoje ir laukianti savo lemties.

Prie krantinės prišvartuota "Aurora".
Prie krantinės prišvartuota "Aurora". @ Vidmanto Matučio nuotr.

Priimamos tik turistų grupės

Taip rašė vienas didžiausių Italijos dienraščių „La Stampa“. 1917 metų lapkričio 7 d. „naujos eros žmonijos istorijoje pradžią“ paskelbusios „Auroros“ nuosmukis prasidėjo pasibaigus komunizmo erai. Kreiseris tapo paprasčiausiu plaukiojančiu muziejumi. Paradoksas, tačiau Sankt Peterburgo gidai tikina, kad turistai jį vis dar mėgsta. Tam tikra nostalgija bolševikų įvykdytam kariniam perversmui jaučiama tiek Rytuose, tiek Vakaruose.

1992 metais dar carinės Rusijos statytame laive (1900 m.) vėl buvo pakelta Šv. Andriejaus vėliava – baltame fone mėlyni įstriži kryžiai. Laivas-muziejus, kaip ir sovietiniais laikais, liko Rusijos karinio jūrų laivyno įskaitoje. Jame vis dar tarnavo nedidelė grupė karininkų ir eilinių jūreivių, tačiau patogus jų gyvenimas ėjo vis blogyn.

Kaip skelbia internetinė svetainė "Peterburg.ru", šiuo metu muziejaus lankymas laikinai uždarytas. Muziejų gali aplankyti tik turistų grupės sutarusios iš anksto. Rusijos piliečiams lankyti šį laivą kainuoja 100 rublių, užsienio - 300 rublių. Atskirai apmokestintas ir fotografavimas bei filmavimas - atitinkamai 50 ir 100 rublių.

 

Piratų vėliava "Auroroje"

Žlugus sovietinei valdžiai, naujoji praktiškai nebesirūpino ilgą laiką rūpestingai globojamu laivu. „Aurora“ ne kartą tapo įvairių skandalų dalyve. 2009 m., vykstant Peterburgo ekonominiam forumui, rusų oligarchas M.Prochorovas kreiseryje surengė triukšmingą vakarėlį, kuriame dalyvavo Sankt Peterburgo gubernatorė V.Matvijenko ir kiti aukšti pareigūnai. Tai sukėlė didelį neigiamą atgarsį visuomenėje. Po šio skandalo panašūs pobūviai, o jų būta ir anksčiau, daugiau nebuvo rengiami. Dėl šios ar kitos priežasties Rusijos gynybos ministro įsakymu kreiseris netrukus buvo išbrauktas iš karo laivų sąrašo ir perduotas Kariniam jūrų muziejui.

2011 metų spalio 16 d., apsimetę lankytojais, į kreiserį prasibrovė grupė jaunuolių, kurie „Auroros“ stiebe iškėlė „Linksmąjį Rodžerį“ – piratų vėliavą. Tokiu būdu jie išreiškė protestą prieš skurdą ir badą Rusijoje, o pati akcija vadinosi „Atmintinas Spalis arba Auroros atgimimas“.

 

Laivą paliko kariškiai

Rusų informacinė agentūra „Interfax“ paskelbė, kad „Aurorą“ apleido paskutinioji karinė įgula – 14 jūreivių. Dabar čia liko tik civiliai laivo-muziejaus darbuotojai, kuriems bus sunku apsiginti nuo piktavališkų suvenyrų medžiotojų. Kol kas laivo apsauga pažadėjo rūpintis vietos policija.

Dabartinis Sankt Peterburgo gubernatorius G. Poltavčenko pareiškė, kad miesto valdžia pasirengusi šefuoti „Aurorą“, jei laivui bus sugrąžintas Rusijos karinių jūrų pajėgų laivo Nr.1 statusas išsaugant kreiseryje ir karinę įgulą.

Tolimesniu kreiserio likimu susirūpino Sankt Peterburgo karinio jūrų laivyno veteranų klubas. Jo nuomone negalima apleisti rusų laivo, kuris drąsiai kovėsi Cusimos mūšyje su japonais 1905 metais, 1908 metais jo įgula pirmoji atėjo į pagalbą Mesinos (Italija, Sicilija) gyventojams, nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo, ilgai tarnavo kaip karinis mokomasis laivas, žinomas visame pasaulyje. Buvo siūloma V. Putinui prezidentinio pulko pavyzdžiu paversti jį prezidentiniu laivu.

 

Kreiseris jau buvo išnarstytas

Dabartinėje „Auroroje“ iš legendinio revoliucijos kreiserio beveik nieko nėra likę. Tikroji „Aurora“ guli nuskandinta Suomių įlankoje ties Ruči kaimu, netoli Ust Lugos.

Ust Lugoje yra žmonių, kurie prisimena, kaip 1987 metais buvo išniekinta revoliucinė „Aurora“.

Vietinio žvejų kolūkio mechanikas Vladimiras Jurčenka prisiminė, kad atpjauta „Auroros“ dalis buvo nutempta prie Ust Lugos pirso. Iš jos sunkvežimiais vežtos įvairios liekanos ir naudotos statybose. Gyventojai nuo laivo lupo metalinius laiptus, varinę apkalą, duris, iliuminatorius.

Dar ir dabar viename kaime netoli Ust Lugos galima pamatyti, namą, kur vietoje langų yra įstatyti kreiserio „Aurora“ iliuminatoriai.

Mechanikas prisiminė, kad „Auroros“ vidaus patalpos buvo beveik nepaliestos. Jis nuo dušo grindų nulupo koklius, kuriuos panaudojo pirties grindims įrengti.

Prisiminta, kad plėšiant „Aurorą“ buvo rasta laivo priešgaisrinė sistema, kuri suveikė ir pusę laivo užpylė putomis. Apiplėštos „Auroros“ korpusas vėliau buvo nuskandintas pridėjus į jį akmenų.

Buvo keliamas klausimas, kad „Auroros“ liekanos teršia aplinką, tačiau įlanka, kur ji nuskandinta, priklauso kariškiams. Naudoti metalą molams sutvirtinti Rusijos įstatymai leidžia. Todėl manoma, kad „Auroros“ liekanos amžiams palaidotos prie Ust Lugos, o Sankt Peterburge stovi tik butaforinė „Aurora“.

 

Išpūsta istorinė praeitis

Revoliucinių įvykių sūkuryje 1917 metais kreiseris „Aurora“ atsidūrė atsitiktinai.

Prieš tai kaip mokomasis laivas atliko keletą tolimų plaukiojimų. Pirmajame pasauliniame kare patruliavo Bosnijos įlankose ir kovėsi Rygos įlankoje. 1916 metų rudenį laivas kapitališkai pradėtas remontuoti Petrograde. Buvo pakeisti jo garo katilai, ginkluotė, ryšio priemonės. Laivo komanda padidėjo iki 723 žmonių.

Laivui stovint remonto įmonėje, jo jūrininkai buvo sudominti revoliucinėmis idėjomis. Jau po 1917 metų vasario revoliucijos nužudę vadą ir išvaikę karininkus, jūrininkai laive iškėlė raudoną vėliavą. Tuo metu jau beveik suremontuotos „Auroros“ jūrininkai pripažino tik bolševikų valdžią. 1917 metų spalį iš kreiserio buvo iššautas tuščias šūvis, kuris davė ženklą šturmuoti Žiemos rūmus.

Po revoliucijos didžioji dalis „Auroros“ įgulos buvo atleista, liko tik 40 žmonių laivui saugoti. Jo ginkluotė buvo nuimta ir išgabenta į frontą kariauti su baltagvardiečiais.

„Aurora“ buvo pamiršta. Tik 1922 metais, pradėjus kurti Rusijos karinį laivyną, vėl prisimintas „revoliucionierius“. Jis tapo mokomuoju laivu. 1933 metais „Aurora“ pradėta remontuoti, tačiau nebaigta. Kurį laiką ji tarnavo kaip neplaukiojanti karo jūrininkų mokymo bazė. 1935 metais kreiserį netgi planuota nurašyti.

Antrojo pasaulinio karo metais „Aurora“ buvo įjungta į Leningrado priešlėktuvinės gynybos sistemą. 1941 metais į laivą pataikė sviedinys. Kreiseris pusiau nuskendo, nuo jo Leningrado gynėjai nuėmė pabūklus.

1945-1947 metais „Aurora“ buvo kapitališkai suremontuota. Iš laivo buvo pašalinti garo katilai. Taip pat pertvarkytos vidaus patalpos. Jos pritaikytos karo mokyklos kursantams. Buvo pakeisti ir karo metais smarkiai sugadinti laivo kaminai. Ne visai taip, kaip buvo 1917 metais, pavyko atkurti ir laivo ginkluotę.

1947 metų spalį kreiseris buvo pastatytas Nevos krantinėje priešais Nachimovo karo jūreivystės mokyklą, kur iki 1961 metų naudotas kaip mokymo bazė.

Nuo 1950 metų laive pradėtas kurti muziejus. Jame buvo įdarbinti 5 muziejininkai, o laivui saugoti ir mechanizmams aptarnauti sudaryta 50 jūreivių ir karininkų įgula.

 

Laivo techniniai duomenys

123,7 metro ilgio, 16,8 metro pločio, 6,4 metro gramzdos, 6731 tonos vandens talpos kreiseris „Aurora“ buvo pastatytas Sankt Peterburgo laivų statykloje „Naujasis admiralitetas“ 1897-1903 metais. Laivas buvo skirtas sustiprinti Rusijos karines pajėgas Tolimuosiuose Rytuose. Pirmąjį kovos krikštą jis gavo 1904-1905 metų kare su Japonija.

Laivas turėjo tris garo mašinas, kurių bendra galia buvo 11610 arklio jėgų. Jis galėdavo priimti 917 tonų anglių ir be papildymo nuplaukti keturis tūkstančius mylių (apie 7400 kilometrų), pasiekdavo iki 20 mazgų (37,2 kilometro per valandą) greitį.

Kreiseriui „Aurora“ toks pavadinimas buvo suteiktas pagerbiant 1853-1856 metais Krymo kare dalyvavusią burinę fregatą. Kreiseris buvo apkaltas nuo 38 (denis) iki 152 (kovinė kabina) milimetrų storio metalo lakštais. Jame buvo beveik 40, įskaitant ir torpedų aparatus, stambaus kalibro ginklų vienetų.

Laivo įgulą sudarė 23 karininkų ir 550 karių komanda.

Fotoreportažas
  • Atslenka „Auroros“ saulėlydis-Foto-nr-2558_2559.jpg
  • Atslenka „Auroros“ saulėlydis-Foto-nr-2558_2560.jpg
  • Atslenka „Auroros“ saulėlydis-Foto-nr-2558_2561.jpg
  • Atslenka „Auroros“ saulėlydis-Foto-nr-2558_2562.jpg
  • Atslenka „Auroros“ saulėlydis-Foto-nr-2558_2563.jpg
  • Atslenka „Auroros“ saulėlydis-Foto-nr-2558_2564.jpg
  • Atslenka „Auroros“ saulėlydis-Foto-nr-2558_2565.jpg
  • Atslenka „Auroros“ saulėlydis-Foto-nr-2558_2566.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Atslenka „Auroros“ saulėlydis "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.