Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Audringa Baltija primena praeitį

Po kiekvienos stipresnės audros Baltijos paplūdimiuose ties Klaipėda lieka gausybė „jūros dovanų“.

Šią savaitę bangos išmetė į krantą žvejų laivą. Praėjusią savaitę pastebėta vandenyje plūduriuojanti didelio laivo nuolauža.

1995 m. Melnragėje išmesto laivo borto fragmentas.
1995 m. Melnragėje išmesto laivo borto fragmentas. @ Alfonso Mažūno nuotr.

Dažniau į krantą išmetamos įvairios šiukšlės: su marių srove į jūrą patekusios pernykštės nendrės, medžių šakos, laivų krovinių ir įvairios taros fragmentai, žodžiu, viskas, kas lieka vandens paviršiuje. Prieš keletą metų ties Kopgaliu į krantą buvo išmesti keli nuo laivo denio nuplauti konteineriai. Norintys galėjo iki valiai prisirinkti sūriu vandeniu sudrėkintų juodosios arbatos maišelių. Dažnai audrų bangos išskalauja į krantą ir medinių laivų liekanų. Ypač dažni radiniai - takelažo skrysčių, bortų lentų, špantų fragmentai. Jie dažniausiai išmetami ruože nuo Šiaurinio molo link Girulių ir toliau.

Solidžiausios jūros „dovanos“

Bene solidžiausia jūros „dovana“ Klaipėdai tapo 1969 m. lapkričio pradžioje nutrūkus inkarų grandinėms į Smiltynės pliažą išmestas senutėlis (pastatytas 1910 m.) vokiečių garlaivis „Hans Bernstein“.

Jis ilgai stūksojo pakrantėje. Bangos jį stūmė vis arčiau kopų. Jį nuolat lankė žmonės. Daugelis to laivo detalių buvo supjaustytos į metalo laužą. Beje, šiemet, paskutinėmis sausio dienomis jūros bangos vėl atidengė po smėliu garlaivio korpuso dugno liekanas, kurios jau remiasi į kopagūbrį.

Audra Melnragei „padovanojo“ ir medinio laivo, matyt, burlaivio borto fragmentą. Apie 17 m ilgio ir 6 m pločio borto gabalas iš pušinių lentų, mediniais kaiščiais sujungtų su ąžuoliniais špantais. Borto konstrukcija ir tai, kad išliko nesuardytas toks didelis fragmentas, leidžia spręsti, kad laivas buvo pastatytas XIX a. ar XX a. pradžioje.

Labai panašaus dydžio ir konstrukcijos, tačiau gerokai labiau bangų nuskalautas medinio laivo borto gabalas po audros Melnragėje buvo išmestas ir 1995 metų vasario mėnesį. Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai radinį nufilmavo. Buvo nuspręsta jį parsigabenti į muziejų, tačiau nepavyko rasti tinkamos technikos darbui klampiame paplūdimio smėlyje. Kita audra laivo liekanas nunešė atgal į jūrą.

Dosniausia - Melnragės pakrantė

Neatsitiktinai daug laivų liekanų išmetama Melnragėje.

Nuo XVIII a. vidurio iš Klaipėdos burlaiviais buvo labai intensyviai gabenama Nemunu bei mariomis atplukdyta ir lentpjūvėse apdirbta mediena į Europos, daugiausiai Didžiosios Britanijos uostus. Ilgai nebuvo įrengti tinkami uosto molai, todėl burlaiviai patekdavo ant seklumų. Kopgalio ir Melnragės paplūdimiai regėjo ne vieną dešimtį nelaimės ištiktų laivų. Jei audros užsitęsdavo, tų laivų nespėdavo iškrauti, juos sudaužydavo bangos. Įmirkę medinių korpusų gabalai buvo užnešami smėliu, audrų ir srovių nešiojami iš vienos vietos į kitą, ardomi, kartais išmetami į krantą.

1829 m. gegužės 1 d., pučiant stipriam pietvakarių vėjui (siudvestui), ties Klaipėda į paplūdimius buvo išmesti net keturi burlaiviai. Iš Niukaslio su balastu atplaukę anglų burlaiviai „Northelms“ ir „Plouman“ užplaukė ant seklumos Kopgalyje. Išoriniame reide krovinio laukęs vokiečių laivas „Flora“ buvo išmestas „už švyturio“, tai yra Melnragėje. Žuvo 10 jūreivių. Netoliese tokio pat likimo sulaukė Klaipėdos burlaivis „Henriette Auguste“. Neaišku, ar tie laivai buvo išgelbėti. Bent jau pastarasis laivas vėliau neminimas.

Seniausios aukos

Keletas pavyzdžių iš vėlesnio laikotarpio. 1897 m. lapkričio 28 d. prie Melnragės netoli molo buvo išmesta į krantą danų škuna „Ernst“ su sėmenų išspaudų kroviniu. Įgulą pavyko išgelbėti, tačiau patį laivą sudaužė bangos.

1898 m. birželio 18 d. prie Karklės ant seklumos užplaukė vokiečių tjalkas „Margaretha“. Jis gabeno pjautą medieną iš Klaipėdos į Bremeną. Žuvo laivo kapitonas. Krovinys buvo išgelbėtas, o laivą suardė bangos.

1899 m. birželio 7 d. netoli pietinio molo išmestas ant seklumos norvegų galeasas „Septime“. Jis plukdė į Klaipėdą silkes iš Karlshamno. Nuskendo trys jūreiviai, laivas buvo prarastas.

1900 m. gegužės 10 d. apie 2 jūrmylės į vakarus nuo Karklės apsivertė ir nuskendo rusų gafelinė škuna „Madda Sophia“. Ji plaukė su balastu iš Liepojos į Rygą.

Po vieną ar kelias tokias nelaimes Klaipėdos uosto prieigose atsitikdavo beveik kasmet. Be abejo, iš nedidelio laivo fragmento sunku nuspėti, kokiam konkrečiai laivui jis priklauso. Galima tik paspėlioti.

Cemento statinaičių kilmė

  Daugelis puikiai prisimename uragano „Anatolijus“ siautėjimą 1999 m. gruodį. Galingo vėjo sukeltos bangos vos neperkirto kopų ties pietinio molo pradžia ir atidengė anksčiau smėlio užneštas cementinių „statinaičių“ eiles, kurias galime tenai aptikti ir dabar. Nesudėtinga suprasti, kad kažkada statinaitėse (jų šulų žymės įsispaudę suskilinėjusiuose cemento gabaluose) laikytas cementas sudrėko ir sukietėjo. Šių „statinaičių“ kilmė netikėtai paaiškėjo, vartant Klaipėdos dienraščio „Memeler Dampfboot“ 1924 metų komplektą.

1924 m. gegužės 17 d. Klaipėdos uostui atsirado nenumatytų problemų. Naktį į uostą bandė įplaukti „senas medinis“ 350 tonų keliamosios galios motorinis burlaivis „Grisslan“, registruotas Hamburge. Laivas plukdė į Klaipėdą iš Visbio cemento krovinį (statinaitėse) bendrovei „Sandėlis“. Penktą valandą ryte burlaivio pasitikti išplaukė locų tarnybos garlaivis „von Schlieckmann“ (vėliau vadintas „Šarūnu“). Silpnas „Grisslan“ variklis nesugebėjo įveikti sustiprėjusio vėjo sukeltų bangų.   Laivas buvo persuktas bortu į bangą, vandens masė išmušė triumų liukų dangčius ir per keletą minučių burlaivis nuskendo pačiame farvateryje apie 400 metrų į šiaurės vakarus nuo šiaurinio molo 6 – 8 metrų gylyje. Iš vandens kyšojo tik laivo stiebai ir vairinės stogas. Septyni įgulos nariai buvo išgelbėti. Laivo skendimo vieta pažymėta žaliu plūduru su raudona vėliava.

Uosto tarnybos buvo suinteresuotos kuo greičiau pašalinti iš farvaterio pavojingą kliūtį, todėl nurimus vėjui pradėjo ruoštis iškelti „Grisslan“. Kaip kraštutinis atvejis buvo numatytas laivo sprogdinimas.

Birželio 19 dienos „Memeler Dampfboot“ pranešė, kad nuskendusiame laive dirbo narai. Jie iškrovė daugiau nei 200 statinių sukietėjusio cemento. Teigta, kad jis būsiąs panaudotas Šiaurės molo remontui. Apie laivo iškėlimą jau negalėjo būti nė kalbos. Birželio 4 – 5 d. siautėjusi vakarų audra visiškai sudaužė jo korpusą ir į gabalus sudraskė bortus. Minėtas locų garlaivis „von Schlieckmann“ net nuo Girulių atitempė į uostą jūroje plūduriavusį dešinįjį burlaivio bortą. Narai tebetęsė darbus tarp laivo liekanų, buvo tikimasi jas iškelti iš farvaterio. Birželio 22-osios „Memeler Dampfboot“ nurodoma tiksli laivo statybos data (1919 m. Švedijoje). Taigi burlaivis buvo beveik naujas.

Vėliau dienraštyje „Grisslan“ tema nebuvo rašoma. Matyt, laivo korpuso dalys liko jūros dugne ir iki šiol bangų ir srovių nešiojamos ties Melnrage. Galbūt paplūdimyje vis pasirodančios medinio laivo liekanos priklauso tam pačiam „Grisslan“? O cementinės „statinaitės“ buvo panaudotos tvirtinti ne tik šiaurinį, bet ir pietinį molus.

  

Fotoreportažas
  • Audringa Baltija primena praeitį-Foto-nr-894_895.jpg
  • Audringa Baltija primena praeitį-Foto-nr-894_896.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Audringa Baltija primena praeitį"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.