Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Baimę kėlė vikingų laivai, burės

Vikingų iškilimas, jų jūriniai sugebėjimai, karingumas apipinti legendomis. Apie vikingus parašyta daugybė knygų, sukurta filmų.

Vikingų laivas Oslo muziejuje
Vikingų laivas Oslo muziejuje @ "En.wikipedia.org" nuotr.

Kylio išradimas atvėrė jūras                    

                     

Maždaug 800-aisiais metais prasidėjo vikingų amžius. Dabartinių skandinavų protėviai pradėjo keliauti į užjūrį. Vikingai buvo labai geri jūrininkai. Tai padėjo šiauriečiams užgrobti naujas žemes.

Vikingai buvo pranašesni laivyboje už kitas tautas.

Viena iš paslapčių - laivų kylio išradimas. Laivais buvo galima buriuoti. Dėl kylio vikingų laivai buvo gaminami platesni. Nėra tiksliai žinoma kokio aukščio jie galėjo būti. Spėjama, kad laivo burė buvo kvadratinė. Burės galėjo būti iš lininės ar vilnonės medžiagos. Dažniausiai vikingų burė buvo rusva. Kraujo spalva turėjo kelti baimę priešams.

Vikingai turėjo laivus skirtingiems tikslams.

Ilgieji laivai  senojoje kalboje vadinami langskip buvo naudojami tik karyboje. Šis plačiadugnis irklinis laivas buvo manevringas. Jis puikiai tiko pakrančių plėšimams. Langskip galai buvo smailėjantys. Dažniausiai jo galus puošė medžio raižiniai - slibino ar drakono galvos. Taip vikingai gąsdino priešus. Tuo pat metu jie tikėjo, kad tai gali apsaugoti nuo piktųjų dvasių. Šie ilgi ir siauri laivai galima sakyti visai neturėjo denio. Nors ir aprūpintas bure laivas dažnai buvo varomas irkluotojų. Ramiu oru tai buvo vikingų pranašumas.

Kitas vikingų laivų tipas - prekybiniai laivai. Jie senojoje skandinavų kalboje buvo vadinami knörr. Jie turėjo platesnį denį, naudoti kroviniams gabenti upėse, ežeruose, jūrose. Kaip ir landskip jie turėjo burę.

Vikingai turėjo ir kitos paskirties laivų – žvejybai, kelionėms.

                     

Vikingų kapavietės - laivuose

 

Žygiuose laivais vikingai miegodavo tiesiog denyje. Net ir esant labai blogam orui ištiesdavo drobę, kuri priminė palapinę. Laivai būdavo negilūs. Daiktus sudėdavo po dugninėmis lentomis.

Vikingai laivuose laidojo ir svarbius savo žmones. Kūnai buvo laidojami laivo gale - užpilami storu beržo žievės sluoksniu. Kartu laidojimo vietoje būdavo aukojami žirgai, šunys, povai, vištvanagiai. Mūšyje žuvęs vikingas buvo laidojamas kartu su ginklai, brangenybėmis. Jas dažnai pasisavindavo kapų plėšikai. Moterys laidotos su siuvinėjimui skirtais daiktais, papuošalai. Vikingų kapavietėje rasta ir žvejybai skirtų įrankių, balnų, medžiagos.

1880 metais buvo rastas Oseberg vikingų laivas. Šiuo metu tai pats didžiausias vikingų laivų  archeologinis radinys Skandinavijoje. Jis galėjo būti pastatytas apie 850-uosius metus.

Šis vikingų laivas išskaptuotas iš ąžuolo. Jis yra 21,5 metro ilgio. Laivo priekį ir galą puošia besigrumiančių pabaisų ornamentas.

Šiuo metu Oseberg laivas yra eksponuojamas Vikingų muziejuje Osle. Kartu su laivu buvo rasti du žmonių skeletai, įvairus jų turtas.

Rasti ir kiti du laivai: Tune ir Gokstad iš panašaus laikotarpio. Jie taip pat eksponuojami  Oslo vikingų laivų muziejuje. Gokstad laive buvo išlikęs net ir laidojimo kambarys su skeletu. Šio laivo modelis yra dažnai naudojamas kaip pavyzdys statomoms vikingų laivo kopijoms. Viena iš pastarųjų  buvo panaudoti norint atkartoti vikingų keliones – 1893 metais net perplaukė Atlantą atkartodama vieną iš Vikingų žygių.

 

Vikingų atrasta Ledo šalis

 

Aprašymų apie vikingus ir jų žygius daugiausia randama anglų bei prancūzų kronikose.

Jas rašė krikščionių vienuoliai. Jie vaizdavo vikingus kaip pagonis ir žiaurius piktadarius, kurie be sąžinės graužaties plėšdavo vienuolynus ir kitas šventas vietas.

Apie vikingų keliones užsimenama ir arabų rašytiniuose šaltiniuose. Jie aprašė šiauriečius kaip gerus pirklius.

Taip yra todėl, kad didžiausias vikingų karinis aktyvumas buvo tik Vakarų Europos šalyse. Kitur vikingai siekė tik atrasti naujas žemes, plėsti prekybą.

Vikingai buvo pirmieji europiečiai apsilankę Amerikoje dar gerokai prie Kristupą Kolumbą. Vikingų apsilankymas nepaveikė vietinių gyventojų - kolonijų vikingai nekūrė. 

IX – X a. vikingai pirmieji pradėjo keliones į Islandiją. Skandinavų šaltiniuose net teigiama, kad vikingai buvo pirmieji Islandijos gyventojai. Klasikiniame islandų veikale Landnámabók teigiama, kad pirmasis vikingas atvykęs į salą buvo vardu Naddoddr. Jis nepasiliko ilgam, tačiau davė Islandijai Ledo šalies pavadinimą.

Apie 860-uosius metus į Ledo šalį atplaukė švedas Garðar Svarrasson. Jis pasiekė rytinę jos pakrantę ir apiplaukė aplink visą Islandiją. Taip buvo įrodyta, kad ji yra sala.

Vienas žymiausių vikingų buvo Flóki Vilgerðarson. Jis pirmiausia išsilaipino salos vakarinėje dalyje, vadinamoje Westfjords. Vėliau nusprendė pasilikti vietovėje, kur šiandien yra Islandijos sostinė Reykjavikas. Pradžia jam buvo sunki. Šaltą žiemą padvėsė visi galvijai, trūko maisto. Flóki prakeikė šią vietą ir nusprendė pavadinti salą Ísland - Ledo šalimi. Vikingas Floki ištvėrė dar vieną žiemą, bet po to grįžo į Norvegiją. Vėliau sugrįžo į Islandiją ir įsikūrė jau kitur.

Dar vienas vikingas, davęs pradžią Islandijos apgyvendinimui buvo  Ingólfur Arnarson. Jis atplaukęs ir ištyrinėjęs salą grįžo namo. Antrą kartą jau atvyko su naujais gyventojais, įkūrė ūkius, vertėsi žemdirbyste.

 

 

 

 

Fotoreportažas
  • -Foto-nr-3507_3508.jpg
  • -Foto-nr-3507_3509.jpg
  • -Foto-nr-3507_3510.jpg
  • -Foto-nr-3507_3511.jpg
  • -Foto-nr-3507_3512.jpg
  • -Foto-nr-3507_3513.jpg
  • -Foto-nr-3507_3514.jpg
  • -Foto-nr-3507_3515.jpg
  • -Foto-nr-3507_3516.jpg
  • -Foto-nr-3507_3517.jpg
  • -Foto-nr-3507_3518.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Baimę kėlė vikingų laivai, burės"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.