Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Baltijoje lašišų dar ilgai nebus per daug

Klaipėdoje vyko Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos (ICES/CIEM) Baltijos lašišų ir šlakių darbo ekspertų grupės metinis posėdis. Tokie susitikimai vyksta kasmet vis kitoje šalyje – šiais metais priimančioji šalis buvo Lietuva.

@ nuotr.

Mokslininkų susitikimas

Posėdyje be 23 mokslininkų ekspertų iš devynių Baltijos šalių, tyrinėjančių Baltijos jūros baseine gyvenančias lašišas ir šlakius, dalyvavo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tyrimų ir Mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Kontautas ir Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Dr. Vytautas Kesminas. Susitikimo metu buvo pristatytos visų šalių pagal tam tikrus reikalavimus parengtos ataskaitos, išklausyti naujausiais tyrimų duomenimis pagrįsti pasiūlymai, kaip ateityje geriau reguliuoti šių išteklių naudojimą. Baltijos lašišų ir šlakių darbo grupės posėdžiui buvo parengtas ir perskaitytas pranešimas apie šių žuvų išteklius Lietuvoje 2015 metais, verslinių ir mėgėjų žūklės laimikių dydžius bei žvejybos ir įžuvinimo apimtis, rituolių produkcijos dinamiką Lietuvos upėse, žvejybos pastangų reguliavimo priemones, mokslinius tyrimus ir kt. Darbo grupės posėdžio metu buvo tikslinami šalių pateikti duomenys ir rengiama bendra ataskaita apie Baltijos lašišų ir šlakių išteklių būklę Baltijos jūros baseine. Taip pat buvo rengiamos rekomendacijos dėl šių žuvų sugavimų 2016–2017 metais.

Daug dėmesio darbo grupės susitikime buvo skirta šių žuvų išteklių kaitos matematiniam modeliavimui, buvo pateikti keli modelio variantai bei konstatuota, kad gero modelio Pietų Baltijos upių populiacijoms kol kas nėra, nes trūksta tinkamai surinktų duomenų. Buvo pristatyta dviejų Švedijos upių lašišų ir šlakių populiacijų kaitos modeliavimo rezultatai, rengiamasi pabandyti panaudoti ir Salacos (Latvija) bei Piritos (Estija) upių populiacijų duomenis. Mes kol kas savo upėse tokio modelio pritaikyti negalime, nes neturime rituolių apskaitos gaudyklių ir grįžtančių neršti suaugusių žuvų skaitiklių indeksuojamose Lietuvos upėse: lašišų – Žeimenoje , šlakių – Minijoje.

 

Lašišų regione daugėja

 

Daug dėmesio buvo skirta duomenų korektiškumo klausimams bei genetiniams tyrimams. Pagrindinė problema yra ta, kad nėra vieningos mėgėjų žvejybos laimikio apskaitos metodikos tiek jūroje, tiek ir upėse. Šią dieną tik kelios šalys gali pateikti apytikrius duomenis, kitose šalyse tokia apskaita dar nevykdoma. Pažymėtina, kad 2015 metais Žuvininkystės tarnybos užsakymu Klaipėdos universitetas parengė galimybių studiją apie žvejų mėgėjų sugaunamas lašišas bei pirmą kartą įvertino galimą lašišų sugavimų mėgėjų žūklės įrankiais dydį Baltijos jūroje bei upėse 2015 metais.

Pagal turimus duomenis laukinių lašišų rituolių produkcijos Baltijos jūros regione daugėja, bet atskirose upėse stebimos augimo tendencijos nėra vienodos. Taip pat daugėja atplaukiančių neršti suaugusių žuvų, tačiau neršto efektyvumas ir rituolių produkcija labai priklauso nuo vandens lygio upėse.

Bendras lašišų laimikis Baltijos jūroje 2015 metais numatomas toks pat kaip ir 2014-iais, t. y. apie 161 000 vienetų, tačiau šis skaičius dar bus tikslinamas, kadangi sunku įvertinti labai išaugusios mėgėjų žūklės dalį bei nedeklaruoto ir klaidingai deklaruoto laimikio dydį. Taip pat kelia nerimą nustatytiM74 ligos požymiai, kol kas labai mažai žinoma apie porituolinį mirtingumą.

 

Lašišos ir šlakiai Minijos baseine

 

2016 metais baigsis duomenų rinkimo programos galiojimas, todėl rengiama nauja programa, kurios pagrindinė idėja – duomenys turi būti naudojami.

Švedijos atstovas pristatė savo šalyje vykdomą veiklą, kuri gali būti siūloma naujai duomenų rinkimo programai. Šiuo metu Švedijoje vykdoma komercinių sugavimų ir priegaudos duomenų analizė, renkami žvejybos žurnalų duomenys, mėgėjų sugavimų duomenys, populiacijų rodiklių duomenys (biologiniai, elektros žūklės monitoringo, rituolių ir suaugėlių skaitiklių, genetiniai bei žuvų žymėjimo duomenys). Siūloma nerinkti duomenų, kurių niekas nenaudoja, daugiau dėmesio skirti mėgėjų žvejybos duomenims, patikslinti duomenis apie buveines ir jų kiekį, vykdyti genetinę sugavimų analizę, daugiau dėmesio skirti ir duomenims apie šlakių populiacijas Baltijos jūroje.

Darbo grupės nariai taip pat aplankė lašišų ir šlakių tyrimų vietas Minijos upės baseine, Žuvininkystės tarnybos žuvitakių programos vykdymo metu pastatytus žuvitakius Minijos upėje prie Gražčių malūno užtvankos bei prie Sausdravo upėje esančios Žlibinų malūno užtvankos. Taip pat buvo aplankytas Plokštinės šaltojo karo muziejus, kuris paliko grupės nariams didelį įspūdį. 
 

Fotoreportažas
  • Baltijoje lašišų dar ilgai nebus per daug-Foto-nr-5111_5113.jpg
  • Baltijoje lašišų dar ilgai nebus per daug-Foto-nr-5111_5112.jpg
  • Baltijoje lašišų dar ilgai nebus per daug-Foto-nr-5111_5114.jpg
  • Baltijoje lašišų dar ilgai nebus per daug-Foto-nr-5111_5115.jpg
  • Baltijoje lašišų dar ilgai nebus per daug-Foto-nr-5111_5116.jpg
  • Baltijoje lašišų dar ilgai nebus per daug-Foto-nr-5111_5117.jpg
  • Baltijoje lašišų dar ilgai nebus per daug-Foto-nr-5111_5118.jpg
  • Baltijoje lašišų dar ilgai nebus per daug-Foto-nr-5111_5119.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Baltijoje lašišų dar ilgai nebus per daug"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.