Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Baltijoje - stabilu, Šiaurės jūroje - nežinia

Žvelgiant į ateitį pagal DFDS kompanijos nuotaikas bene stabiliausia išliks Baltijos jūra, nors didžiausi šios kompanijos srautai yra Šiaurės jūroje.

DFDS terminalas Roterdame Vlaardingene įsiterpęs tarp cisternų
DFDS terminalas Roterdame Vlaardingene įsiterpęs tarp cisternų @ Vidmanto Matučio nuotr.

Dešimties procentų rodiklis

 

 „DFDS Seaways“ atstovas Vaidas Klumbys teigė, kad jų padalinio Baltijos jūroje krovinių ir keleivių kiekiai, pajamos kasmet po truputį auga.

Kalbant apie Baltijos jūrą, anot V.Klumbio, formuojasi skaičius 10. Maždaug toks procentas pajamų gaunamas iš Baltijos jūros tarp bendrų DFDS pajamų. Šiemet per pusmetį iš bendrų 7,379 mlrd. Danijos kronų (989 mln. eurų) pajamų Baltijos jūros dalis siekė 735 mln. Danijos kronų (apie 98,5 mln. eurų).

Per tą laiką iš gabentų visų DFDS padalinių 19,5 mln. linijinių metrų 2,28 mln. linijinių metrų teko Baltijos jūros regionui. Iš 2,27 mln. visų keleivių Baltijos jūros dalis apie 94 tūkstančiai. Jei kroviniai atitinka tą 10 proc. išraišką, tai situacija dėl keleivių kiek kitokia. Baltijos jūroje maža keleivių dalis, bet ji po truputį auga. Tai aiškinama, kad iš pagrindinio DFDS centro Baltijos jūroje - Klaipėdos į kitus uostus nėra itin didelės žmonių traukos.

10 proc. ir net didesnė dalis bendroje DFDS sistemoje yra ir pagal laivų, darbuotojų skaičių. Pardavus jūrų keltus „Kaunas Seaways“ ir „Vilnius Seaways“, liko 10 su Lietuvos vėliava plaukiojančių laivų. Bendras DFDS laivynas, įskaitant ir neseniai įsigyta Turkijos kompaniją, kur yra 12 laivų, sudaro 76 laivus. Bendrą tendenciją maždaug atitinka ir darbuotojų kiekis. DFDS padaliniuose Klaipėdoje yra apie 800 žmonių, iš jų per 550 - jūrininkai. Bendrai visoje DFDS sistemoje yra 7,5 tūkst. darbuotojų.

 

Lietuviški pėdsakai Roterdame

 

Roterdamo Vlaardingen terminale Lietuvos žurnalistams buvo pristatytas „Tulipa Seaways“, kuris plaukioja į Jungtinės Karalystės Imingemo uostą. Tiek „Tulipa Seaways“, tiek kitame analogiškame šios linijos laive „Gardenia Seaways“ dirba lietuviškos įgulos, išskyrus kapitonus. Laivo „Gardenia Seaways“ vienas iš kapitonų yra Ričardas Maksimavičius iš Lietuvos. Įgulos, kaip ir visuose DFDS laivuose, čia dirba po vieną mėnesį, o po to keičiasi. Abu šie laivai yra registruoti Lietuvoje ir plaukioja su mūsų šalies vėliava.

209,6 m ilgio ir 26 m pločio „Tulipa Seaways“ yra pastatyta 2017 m. Linijoje ji pradėjo plaukioti pernai rugsėjį. Laive dar blizga švieži dažai, bet viršutiniame denyje jie jau nusitrynė ten kur automobiliai daro posūkį. Ratinės technikos srautas šiame laive ypač didelis. Veinu metu laoivas gali gabenti net 262 puspriekabes. Vilkikų su vairuotojais, skirtingai nei Klaipėdoje, čia beveik nepamatysi. Kroviniai keliauja beveik tik puspriekabėse. Laive yra vos 12 vietų, kur gali plaukti vilkikų vairuotojai. Keleivių šioje linijoje iš viso nėra.

Vlaardingen terminale jau trejus metus logistikos koordinatore dirba Eglė Budrytė. Ji kilusi iš Plungės, mokėsi Danijoje. „DFDS“ kompanijoje atsidūrusi per praktiką. Joje ir liko. Vienerius metus dirbo Klaipėdoje, vėliau Italijoje. Roterdame ji jau treji metai.

Anot E.Budrytės, darbo didžiuliame terminale yra labai daug. Jos grupė rūpinasi atskiros rūšies krovinių gabenimu per šį uosto terminalą. Pagrindinį srautą sudaro priekabos ir sunkvežimiai, bet yra ir konteinerių, negabaritinių krovinių, kaip vėjo jėgainių dalys, popierius, plienas, mediena.

13 ha ploto Vlaardingeno terminale telpa apie 1000 puspriekabių. DFDS čia įsikūrė 2010 m., kai įsigijo kompaniją „Norfolkline“. Prieš tai DFDS turėjo kitą terminalą Roterdamo Masvlaktės uoste.

 

Daugybė klausimų dėl „Brexit“

 

Vlaardingeno terminalas, kaip ir kiti Šiaurės jūros uostai, kurie dirba su krovinių srautais į Jungtinę Karalystę, šiuo metu tarsi gyvena nežinioje dėl „Brexit“.

Baiminamasi, kad kitų metų pavasarį terminale pradės dirbti muitininkai ir tikrins visus  krovinius ir dokumentus. Srautai šiame terminale dideli, krovinių krovimas į keltus ir jų forminimas smarkiai sulėtės.

Iš Roterdamo į Imingemą per savaitę yra 9 reisai. Linijoje dirba trys dideli keltai. Iš Vlaardingeno terminalo dar tiek pat reisų yra į kitą Anglijos uostą Felikstovą

Pastaruoju metu krovinių srautai tiek į Imingemą, tiek į Felikstovą augo. Pernai į Imingemą buvo daugiau kaip 1 mln. krovininių metrų krovinių (apie 96 tūkst. vienetų), į Felikstovą - beveik 2 mln. krovininių metrų (136 tūkst. vienetų).

Įvertinusi, kad per pastaruosius penkis metus krovinių srautas į Imingemą augo 37 proc., o į Felikstovą 39 proc., DFDS Roterdamo uoste šalia dabartinio terminalo įsigijo naują žemės plotą didesnei plėtrai.

Vlaardingeno terminalo direktorius Mikaelis Mortensenas pripažino, kad labiausiai veikia „Brexit“ nežinia. Jei terminale atsiras muitinės tikrinimas krovos procesas sulėtės. Terminalas susidurs su papildomomis krovinių sandėliavimo problemomis. Roterdame žemė brangi, nėra pakankamai plotų muitinės formalumams užtikrinti ir papildomam krovinio sandėliavimui. Terminalo veikla turi ir savą specifiką. Į Angliją puspriekabės dažniausiai plukdomos pilnos su kroviniai, o iš ten tuščios.

M. Mortenseno nuomone, anglams vis tiek reikės būtiniausių prekių, kurios keliauja iš žemyninės Europos.

DFDS yra sudariusi specialistų grupes, kurios analizuoja „Brexit“ įtaką jūrų keltų verslui. Yra rengiamasi patiems blogiausiems scenarijams. „Brexit“ žalą Šiaurės jūros uostai jau pajuto. Po referendumo dėl „Brexit“ krovinių apyvarta į Jungtinę karalystę buvo kritusi, bet po to pamažu atsistatinėjo.

 

 

Fotoreportažas
  • Baltijoje - stabilu, Šiaurės jūroje - nežinia-Foto-nr-7639_7640.jpg
  • Baltijoje - stabilu, Šiaurės jūroje - nežinia-Foto-nr-7639_7641.jpg
  • Baltijoje - stabilu, Šiaurės jūroje - nežinia-Foto-nr-7639_7642.jpg
  • Baltijoje - stabilu, Šiaurės jūroje - nežinia-Foto-nr-7639_7643.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Baltijoje - stabilu, Šiaurės jūroje - nežinia"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.