Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Baltijos jūrą „nusės“ vėjo jėgainėmis

Lenkija ir Lietuva norėtų tapti Baltijos jūros vėjo jėgainių vystymo flagmanėmis, bet kaimyninės šalies užmojai yra kur kas didesni.

Baltijos jūroje iki 2030 m. atsiras akivaizdžiai matomų vėjo jėgainių parkų.
Baltijos jūroje iki 2030 m. atsiras akivaizdžiai matomų vėjo jėgainių parkų. @ nuotr.

Trūksta patirties

 

Netrukus Uosto direkcija turės pateikti įvertinimą, kur ir kaip Klaipėdos uoste būtų galima sukurti jūros jėgainių statybos prie Lietuvos krantų bazę. Prie jos turėtų būti apie 15 ha teritorijos, krantinės ir galimybė priimti iki 200 metrų ilgio specializuotus laivus.

Manoma, kad Klaipėdoje įrengta vėjų jėgainių priėmimo bazė tarnautų ir statant vėjo jėgainės kituose Baltijos jūros regionuose.

Kol kas nei pati Lietuva, nei Klaipėdos uostas neturi ryškesnės patirties vėjo jėgainių priėmimo uoste ar jų surinkimo. Per Klaipėdos uostą yra gabenta šiek tiek sausumai skirtų vėjo jėgainių, tačiau gilesnės patirties šioje srityje nėra.

Lietuva yra nusprendusi iki 2028 metų Baltijos jūroje, maždaug už 40 kilometrų nuo Klaipėdos, 131 kv. km plote pastatyti 700 megavatų vėjo elektrinių parką. Jis per metus pagamintų 2,5-3 teravatus (TWh) elektros energijos. Ja galima būtų aprūpinti  maždaug ketvirtadalį Lietuvos dabartinio poreikio.

 

Lenkia nori lyderiauti

 

Vėjo jėgainių statybai jūroje statybos srityje gerokai intensyviau rengiasi Lenkija.

Ji jau skelbia, kad „kad bendradarbiaudama su Baltijos šalimis ir Europos Komisija, nori užimti lyderystę Baltijos jūros baseine vystant vėjo energetiką jūroje“.

Lenkijos klimato ministras Michalas Kurtyka šio mėnesio pabaigoje rengia Baltijos jūros šalių ministrų susitikimą su Europos Komisija. Lenkai imasi iniciatyvos, kad būtų įsteigtas vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje sekretoriatas.

Lenkijos dėmesys yra neatsitiktinis. Ji jau yra per kelis žingsnius priekyje palyginti su kitomis rytinės Baltijos jūros šalimis.

Lenkai jau turi vietą vėjo jėgainių bazei Gdynės uoste. Skelbiama, kad Gdynė taps Baltijos jūros vėjo jėgainių statybos HUB-u. Šiame uoste jau esanti sukaupta patirtis, nes per Gdanską keliavo Lenkijos sausumoje statomos vėjo jėgainės.

Gdynės uostas jau padarė ir tam tikrus žingsnius, kad būtų labiausiai pripažįstamas Baltijos jūros regione. Gdynės uosto direkcija tapo „WindEurope“ organizacijos, kuri jungia daugiau nei 400 narių 30 šalių, nariu.

Uosto atstovai jau lankosi kitų šalių uostuose, o ypač Šiaurės jūros regione, perimdami vėjo jėgainių uostų veiklos patirtį.

 

Į parkus investuos milijardus

 

Ne tik Lenkija, Lietuva, bet ir kitos ES šalys privalės investuoti į jūros jėgainių plėtrą. Šiuo metu Baltijos jūroje yra maždaug 2 gigavatų (GW) galios vėjo jėgainių parkai, pagrinde prie Danijos, Vokietijos, Švedijos krantų. Baltijos jūra gerokai atsilieka nuo Šiaurės jūros, kur šių metų duomenimis, vėjo jėgainių galia jau siekė 18 GW.

Iki 2030 m. Baltijos jūroje planuojama įrenti vėjo jėgainių parkus, kurių bendra galia sieks 14 GW.

Vien lenkai skelbia, kad iki 2030 nori įsirengs 6 GW galios vėjo jėgainių parkus. Jos užmojai dėl vėjo jėgainių statybos yra didžiuliai. Lenkijos Vyriausybė jau yra paskelbusi, kad vėjo energetikos plėtrai 2021-2040 metais išleis 106 mlrd. Lenkijos zlotų (apie 23,8 mlrd. eurų). Didžioji dalis jų bus investuojama į vėjo jėgaines Baltijos jūroje.

Bendrai į atsinaujinančią energetiką Lenkija planuoja investuoti 175 mlrd. Lenkijos zlotų (apie 39,3 mlrd. eurų).

Be Lietuvos ir Lenkijos vėjo jėgainių parkus jūroje planuoja statyti ir Latvija, Estija. Taip pat naujus vėjo jėgainių parkus statys ir kitos Baltijos jūros šalys - Vokietija, Danija, Švedija, Suomija.

 

 

Fotoreportažas
  • Baltijos jūrą „nusės“ vėjo jėgainėmis-Foto-nr-9308_9309.jpg
  • Baltijos jūrą „nusės“ vėjo jėgainėmis-Foto-nr-9308_9310.jpg
  • Baltijos jūrą „nusės“ vėjo jėgainėmis-Foto-nr-9308_9311.jpg
  • Baltijos jūrą „nusės“ vėjo jėgainėmis-Foto-nr-9308_9312.jpg
  • Baltijos jūrą „nusės“ vėjo jėgainėmis-Foto-nr-9308_9313.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Baltijos jūrą „nusės“ vėjo jėgainėmis"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.