Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Baltijos jūra skirta ne žirgams girdyti

Baltijos jūros svarba Lietuvai yra gerokai didesnė nei galėjome kada nors įsivaizduoti.

Baltijos jūros dugnu į Lietuvą bus tiesiamas kabelis iš Lenkijos.
Baltijos jūros dugnu į Lietuvą bus tiesiamas kabelis iš Lenkijos. @ nuotr.

Istorijos ir dabarties paralelės

 

Filosofuodami daugelis jūrininkų ištraukia istorijos teiginį, kad Lietuvos kunigaikštis Vytautas Didysis su savo pulkais ir užkariavimu nujojo iki Juodosios jūros ir joje pagirdė žirgus.

Tai, kad Lietuvos kunigaikščiai jojo tiek toli, nors Baltijos jūra buvo pašonėje, galėtų reikšti, kad Baltijos jūros vanduo girdyti žirgams netiko, nors jis gerokai mažiau druskingas nei Juodojoje jūroje.

Aišku, kad nei druskingo Juodosios jūros, nei Baltijos jūros vandens Vytauto Didžiojo žirgai negėrė. Nei vienas kunigaikštis tuomet dar nesuvokė, kokią naudą gali duoti jūra.

Ir dabar ne visi suvokia, nors per pastaruosius dešimtmečius požiūris į jūra yra pasikeitęs. Daugiau dėl to, kad Klaipėdos uostas yra vienas sėkmingiausių uostų Rytinės Baltijos jūros regione.

Baltijos jūra mums svarbi ne tik dėl į laivus kraunamų krovinių. Baltijos jūra tai ir patogus, o kai kam netgi ir įdomus, susisiekimas su kitapus Baltijos ar tame pačiame krante, tik tolėliau nuo mūsų esančiais kraštais.

Baltijos jūra - ir dideli turistų srautai kruiziniais laivais, kokie buvo iki pandemijos, ir bus po jos. Baltijos jūra ir žvejyba, ir pramoga, tiesa, dėl menkių stygiau pastaruoju metu kiek aptemdyta. Bet taip visada nebus.

Baltijos jūra - ir vasaros traukos vieta, ypač, kai orai ir Lietuvoje kartais tampa beveik afrikietiškais.

Baltijos jūra mums reikšminga ir atveriant naujas energetines galimybes - elektros energetikos tiltus tarp šalių, vėjo jėgainių parkus.

 

Itin svarbus projektas jūroje

 

Lietuvos Vyriausybė netrukus tvirtins ypatingos valstybinės svarbos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto „Harmony Link“ jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos inžinerinės infrastruktūros vystymo planą. Jis jau parengtas ir svarstomas Vyriausybėje.

Kartu su 400 kV kintamosios srovės linija Alytus - Elk, vadinama „LitPol Link“, ji sudarys elektros energijos sinchronizacijos ratą į kurį be Lietuvos įsijungs ir Latvija su Estija. Taip Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais galės atsijungti nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros energijos sinchronizacijos.

Šis projektas ypatingai svarbus, nes trys Baltijos šalys 2025 m. tarsi iš naujo gims - tarsi antrą kartą įstos į Europos Sąjungos bendriją visiškai nukirsdamos bet kokius saitus su buvusia Sovietų sąjungos erdve.

Šiam naujam energetiniam atgimimui Lietuva, kaip ir kaimynės Latvija ir Estija, vėlgi turi būti dėkingos Baltijos jūrai. Sinchronizacijos jungtis „Harmony Link“ iš Lenkijos į Lietuvą bus nutiesta jūra.

 

Jau aiškios kabelio trasos 

 

„Harmony Link“ jungties ir 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statybos inžinerinės infrastruktūros vystymo plane numatyta, kad jūrinėje dalyje jungtis iš Lenkijos ateis neutraliais vandenimis, aplenkdama Rusijos Kaliningrado srities teritorinius vandenis. Į Lietuvos teritorinius vandenis jungtis įeis per vakarinę jos dalį ir kurį laiką bus tiesiama pagal infrastruktūros koridorių, kuriuo ateina ir elektros jungtis „Nord Balt“ iš Švedijos. Po to ji pasuks link Klaipėdos - Ventspilio plynaukštės, kirs šiaurinį laivybos kanalą einantį iš Klaipėdos link Latvijos ir Būtingės naftos terminalo, priešais pajūrio regioninį parką stipriai pasuks į šiaurę, aplenks Baltijos jūros talasologinį draustinį ir išlips į krantą maždaug per vidurį tarp Šventosios uosto ir Latvijos sienos.

Taip daroma todėl, kad jungtis netrikdytų Būtingės naftos terminalo veiklos. Taip pat nepaliestų Šventosios uosto išorės kanalo, nekirstų būsimųjų vėjo jėgainių rajonų Lietuvos teritorinės jūros šiaurinėje dalyje.

Elektros tinklo trasa jūroje parinkta pagal panašų principą koks būna žemėje, kad mažiau trikdytų esančiais ir galimas ateities veiklas jūroje. Jau seniai yra suprasta, kad jūroje, kaip ir sausumoje, turi būti protingas planavimas.

Toliau „Harmony Link“ trasa per laukus, miškus keliaus į Banaičių kaimą prie Darbėnų, kur bus įrengta elektros paskirstymo stotis. Trasa bus tiesiama stengiantis išvengti privačių sklypų, bet kai Lietuva suskaidyta gabaliukais, ne visada tai pavyks. Numatyta ir daugybė apribojimų, kompensacijų. Šioje vietoje vėlgi išryškėja jūros pranašumas, kur nei privačių sklypų yra, nei servitutų nustatinėti nereikia. 

Fotoreportažas
  • Baltijos jūra skirta ne žirgams girdyti-Foto-nr-9953_9954.jpg
  • Baltijos jūra skirta ne žirgams girdyti-Foto-nr-9953_9955.jpg
  • Baltijos jūra skirta ne žirgams girdyti-Foto-nr-9953_9956.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Baltijos jūra skirta ne žirgams girdyti"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.