Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Baltijos jūros medūzų mįslė

Lietuvos pajūryje esame regėję pasyviai plūduriuojančių ar ant kranto išplautų nedidelių medūzų. Medūzų rūšinė priklausomybė mokslininkams yra aiški, bet kai kurie jų biologijos ir gyvenimo klausimai Pietryčių Baltijoje ir mūsų priekrantėje iki šiol buvo mįslė.

Baltijos jūros žalstelėjusiame vandenyje galima išvysti ausytųjų medūzų.
Baltijos jūros žalstelėjusiame vandenyje galima išvysti ausytųjų medūzų. @ Pixels.com nuotr.

Specializuotos plėšrūnės

Ilgą laiką nežinota, kur medūzos gyvena, kodėl Lietuvos priekrantėje jos atsiranda tik tam tikru metu laiku ir vėlai rudenį nežinia kur vėl išnyksta? Šie ir kiti klausimai domino ne tik mokslininkus hidrobiologus, bet ir gamtininkus, pajūrio lankytojus. Trūkstant žinių anksčiau vengta šių klausimų, bet pastaraisiais metais surinkę reikiamos faktinės medžiagos, mokslininkai formuluoja hipotezes ir palaipsniui atskleidžia Baltijos medūzų mįslę.

Mūsų vandenyse Baltijos jūroje iki šiol aptikta vienintelė medūzų rūšis – skiautaburnė medūza arba ausytoji (Aurelia aurita L.). Jų varpo formos kūnas siekia iki 17 cm skersmens, bet tai nėra riba. Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje matyta šios rūšies medūzų, kurių skermuo siekė per 30 cm. Suaugusios medūzos didesnę kūno dalį sudaro purus vandeningas audinys – mezoglėja. Net 98 procentus jos bendro tūrio sudaro vanduo. Todėl kūnas yra gležnas ir primena drebutinę masę. “Skėtis” tai – galutinė medūzų gyvenimo forma, kurios pagrindinė paskirtis - išplisti ir daugintis. “Skėčio” apatinės pusės centre yra žiotys ir keturios aplinkryklinės skiautės. Medūzos – specializuotos plėšrūnės. Jos minta mikroskopiniais vandens storymėje plūduriuojančiais vėžiagyviais, kirmėlėmis, žuvų lervomis. Aukos nudobiamos aplinkryklinių skiaučių dilgiosiomis ląstelėmis, vėliau gleivėmis ir mikroblakstienėlėmis nukreipiamos skiaučių vagelių link, o jomis - į žiotis. Skiautaburnės medūzos išplitusios visose pasaulio jūrose. Baltijos jūroje jų randama iki gėlavandenės Botnijos įlankos. Prie Lietuvos krantų medūzos pasirodo rugpjūčio pradžioje ar jam įpusėjus. Pučiant gūsingiems vakarų vėjams, dalis medūzų kartu su vandens mase įplukdomos į Kuršių marias ir aptinkamos net iki Nidos. Skiautaburnių medūzų gyvenimo ciklas ir reikšmė Baltijos ekosistemoje kol kas nepakankamai ištirta.

Pietvakarių Baltijoje ir gilesnėse jūros vietose randama kitos rūšies medūzų - dilgiųjų medūzų (Cyanea capilata. L.). Tai labai retai su sūriais jūros vandenimis iš Šiaurės jūros atnešamos puošnios medūzos. Jų aptikta prie Vokietijos krantų, o pavienės - Gotlando duburyje, kur didesnis druskingumas. Baltijos pietyčiuose ir prie Lietuvos krantų dilgiųjų medūzų kol kas nestebėta. Ši rūšis priklauso prie didžiausių pasaulyje medūzų ir suaugusių individų varpo skersmuo siekia iki 225 cm. Žinia, Šiaurės ir Baltijos jūrose iki tokių įspūdingų dydžių jos neišauga dėl labai paprastos, bet lemtingos priežasties - mažo druskingumo. Skirtingai nuo skiautėtosios medūzos pastaroji turi labai daug skaudžiai geliančių čiuoptuvų.

 

Medūzų mįslė

Bet kur medūzos veisiasi? Iš kur jos atsiranda ir kur vėlai rudenį išnyksta? Kodėl didesnę metų dalį jų prie mūsų neaptinkama? Kur auga jaunų vystymosi stadijų medūzos ir kodėl jų nerandama mūsų priekrantėje? Iki šiol mokslininkai sulaukdavo daugiau klausimų, nei turėjo faktais pagrįstų atsakymų. Visos mūsų žinios ribodavosi fragmentiškomis žiniomis apie šiuos keistus jūros gyvūnus. 1947 ir 1987 m. rudenį Gdansko duburyje zooplanktono mėginiuose sugauta aktyviai plaukiojančių milimetro skersmens blakstienotų medūzų lervų - planulų. Apie pavienius efyrų – aštuosniaskiaučių jaunų medūzėlių aptikimo atvejus prie Šventosios mini Lietuvos mokslininkas J. Šivickis 1934 m.; 1948-1950 m. planktono mėginiuose iš Lenkijos priekrantės negausiai jų aptiko Gdynės okeonologijos instituto mokslininkas V. Mankovskis. Spėjama, kad tuo metu dėl padidėjusio bendro Baltijos druskingumo medūzos galėjo daugintis prie Lenkijos pakrančių. XX a. antrąją pusę sumažėjus vandens druskingumui, patikimų duomenų apie medūzų dauginimąsi pietryčių Baltijoje nėra. Eksperimentiniai bandymai auginti ir stebėti medūzų gyvenimo ciklą baseinuose visuomet baigdavosi nesėkme. Tai beveik ir viskas, ką žinojome.

 

Gyvenimo kaita

Daug kas paaiškėja išanalizavus medūzų vystymosi ciklą ir gyvenimo formų pasiskirstymą Baltijos jūroje. Visas medūzos gyvenimo ciklas padalintas į keturias skirtingas medūzų gyvenimo formas. Iš kiaušinėlių išsiritusių vos milimetro dydžio laisvai plaukiojančių blakstienotų medūzų planulių jau sausį-kovą sugaunama Vokietijos priekrantėje Kylio ir Vismaro įlankose. Čia vandens druskingumas yra per 16-17 promilių, o esant stipriems druskingo vandens srautams iš Šiaurės jūros, trumpai šokteli iki 24,6 promilės. Ilgainiui planulės nusėda ant tvirto substrato, ir medūzų kūneliai vienu galu prisitvirtina prie dugno, liemenys ištysta, o viršuje išauga keturi čiuoptuvai, t.y iš aktyvios gyvenimo formos virsta sėsliu polipu. Medūzų polipas panašus į mums gerai pažįstamą gėlavandenę hidrą. Dar jis vadinamas scifistoma. Tai - 2-7 mm ilgio, skaidrūs gležni gyvūnėliai su keturių čiuoptuvų puokšte viršuje aplink žiotis. Scifistomos kaip suaugelės medūzos minta vandenyje plūduriuojančiais mikroskopiniais vėžiagyviais, kirmėlėmis, verpetėmis. Dalį maisto medžiagų siurbia visu kūno paviršiumi. Balandį, palaipsniui įšylant vandeniui, scifistomos keičiasi ir virsta strobilėmis - fantasmagoriškomis gyvomis eglutėmis su viena ant kito išsidėsčiusiais diskeliais ir keliomis eilėmis išorėje besidraikančių čiuoptuvėlių. Pasiekus reikiamą dydį, diskeliai nuo strobilės viršūnės palaipsniui atsiskiria ir tampa 10 mm skersmens plokščiomis laisvai plūduriuojančiomis aštuoniaskiautėmis medūzėlėmis – efyromis. Tai paskutinė medūzos gyvenimo forma. Iš pastarųjų ilgainiui išauga mums žinomos medūzos. Jos pakyla į vandens storymę ir, pagautos vandens srovių, pasileidžia keliauti į nežinią. Suaugusios medūzos formuoja lytinius produktus, dauginasi, vėliau - žūva.

 

Ilga kelionė į … pražūtį

Sužinojus medūzų vystymosi ypatumus, erdvinį gyvenimo formų pasiskirstymą ir jį lemiančius veiksnius, beliko viską apibendrinti ir pabandyti įminti Baltijos medūzų mįslę.

Skirtingos medūzų gyvenimo formos viena nuo kitos atskirtos didelių nuotolių ir dalis gyvenimo formų (suaugusios medūzos) aptinkamos rūšiai dauginantis nepalankioje aplinkoje. Tokios sąlygos yra pietryčių Baltijoje, kur druskingumas mažiau nei 12 promilių. pietryčių Baltijoje, Lietuvos priekrantėje ir toliau į šiaurę Baltijoje, kur vyrauja 7 promilių ir tolydžio mažėjantis vandens druskingumas, turimais duomenimis medūzos, nesiveisia, o jaunos gyvenimo formos yra labai retos ir atsitiktinės užklydėlės. Tokį gyvūnų išsibarstymą Baltijoje lemia pastovios (kvazistacionarios), išilgai pietryčių Baltijos srūvančios priekrantinės vandens srovės. Pietvakarių Baltijoje išaugusios medūzos, pagautos pagrindines vandens masės, pasyviai migruoja tūkstančius kilometrų šiaurės Baltijos link. Vandens masių greitis skirtingais metais ir skirtinguose gyliuose svyruoja ir siekia nuo 2 iki 10 centimetrų per sekundę. Toks greitis visiškai pakankamas, kad kovą-balandį nuo strobilės atsiskyrusios jaunos medūzos, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, jau gerokai ūgtelėjusios po kelių mėnesių pasiektų mūsų vandenis. Kasmet maždaug tuo pačiu metų laiku jos užplūsta mūsų priekrantės vandenis. Ir tuomet po metų pertraukos vėl pastebime medūzų susitelkimą. Medūzos gyvenimo ciklas trunka vienerius metus. Visų gyvūnų baigtis ta pati: išleidusios lytinius produktus ir kiaušinėlius, dar tų pačių metų gruodį visos medūzos žūva. Palankiomis sąlygomis iš kiaušinėlių išsirita planulės, ir medūzų gyvenimo ciklas prasideda iš naujo. Tad, eidami paplūdimiu ir matydami pastirusias ant kranto išplautas medūzas, prisiminkime, jog matome vieno unikalų gamtos reiškinį, kurį neseniai atskleidė mokslininkai.

Autorius už konsultacijas dėkoja Urtei Janas (Lenkijos Gdynės okeanologijos institutas).

 

Fotoreportažas
  • Baltijos jūros medūzų mįslė-Foto-nr-2388_2389.jpg
  • Baltijos jūros medūzų mįslė-Foto-nr-2388_2390.jpg
  • Baltijos jūros medūzų mįslė-Foto-nr-2388_2391.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Baltijos jūros medūzų mįslė "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.