Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Baltijos regione – uostų investicijų vajus

Klaipėdos uoste pradedamos vykdyti didžiulės investicijos, kurios, tikimasi, dar labiau paskatins Lietuvos ekonomikos augimą.

Didžiulės investicijos numatomos ne tik vieninteliame Lietuvoje krovininiame Klaipėdos uoste, bet ir aplinkiniuose uostuose
Didžiulės investicijos numatomos ne tik vieninteliame Lietuvoje krovininiame Klaipėdos uoste, bet ir aplinkiniuose uostuose @ Vidmanto Matučio nuotr.

Planuojamos didelės investicijos

 

Susisiekimo ministras pasirašė įsakymą, kuriuo Malkų įlankos gilinimui iki 14,5 m skirta 57 mln. 42 tūkst. ES parama. Tai bus tik nedidelė dalis į Klaipėdos uostą planuojamų investicijų.  

Iš viso iki 2022 metų Klaipėdos uostas yra suplanavęs investuoti 407 mln. eurų. Tačiau investicinių projektų uoste artimiausiems metams įžvelgiama už maždaug pusantro milijardo eurų. Dalis tų planų siejama su dideliais koncesiniais projektais.

Bus pertvarkomi uosto vartai, dabartinis uostas gilinamas iki 17 metrų. Didžiuliai uosto vystymo darbai numatyti prie Kiaulės Nugaros. Detalesnis uosto investicijų planas ir investavimo terminai paaiškės patvirtinus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą.

„Visi pažangiausi pasaulio uostai nuolat investuoja. Jei Klaipėdos uostas nebeinvestuotų jis dar kurį laiką iš inercijos riedėtų, bet po to kristų“, - pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Klaipėdos uoste tendencija tokia, kad Uosto direkcijos investuotas vienas euras pritraukia du eurus privačių uosto naudotojų investicijų. Ypatingai geras uosto investicijų atsipirkimas – vidutiniškai per tris metus.

 

Investicijų nauda akivaizdi

 

Nuo 1999 iki 2017 metų vidutinis metinis 6,5 proc. Klaipėdos uosto krovos augimas tiesiogiai yra siejamas su investicijomis.

Ekonominės analizės tyrimais nustatyta, kad į uostą investuotas vienas euras atneša 3,65 euro viešojo sektoriaus pajamų. Geriausias pavyzdys yra 2017 metai, kai dėl Klaipėdos uosto veiklos valstybės ir savivaldybių biudžetai pasipildė 768 mln. eurų. Tai 54 mln. eurų daugiau nei 2016 metais.

Dar vienas investicijų į uostą rodiklis yra tai, kad nuo 2010 iki 2017 metų, kai bendra rytinės Baltijos valstybių uostų krovos rinka 5,9 proc. nuo 123 iki 116 mln. tonų mažėjo, Klaipėdos uosto krovos pyragas augo 37,6 proc. nuo 31,3 iki 43,2 mln. tonų. Šis pokytis yra ir sėkmingos Klaipėdos uosto krovos struktūros pertvarkymo rezultatas. Bet už to stovi didžiulės investicijos.

Didelės investicijos buvo įmanomos ir todėl, kad valstybė iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos neėmė dividendų arba gaunamo pelno dalies, o leido jį investuoti.

Šiuo metu Lietuvos valstybėje yra nuostata iš visų valstybės įmonių paimti dalį pinigų. Uosto direkcija jau pervedė į biudžetą 22,3 mln. eurų.

Kažin ar pats geriausiais variantas yra mokėti pinigus į valstybės biudžetą, o po to valstybės įmonei skolintis iš komercinių bankų mokant palūkanas?

Neatsitiktinai susitikime su Seimo valdybos nariais A.Vaitkus teigė, kad „reikės įrodinėti aukščiausioms šalies institucijoms, kad su investicijoms skirtais finansais reikia elgtis apdairiai“.

Iki šiol dėl noro paimti iš Uosto direkcijos pinigus į valstybės biudžetą jau yra padaryta klaidų. Apie 2012 metus buvo suplanuota pastatyti Klaipėdoje pramoginių laivų prieplauką, netgi rangovas buvo parinktas. Tačiau, kai valstybė paprašė pervesti dali pinigų iš Uosto direkcijos, statyba buvo sustabdyta, prieplauka nepastatyta. Joje buvo planuota priimti užsieniečių jachtas, įrengti vaikų buriavimo mokyklą. Kas žino, ką dėl berods 20 mln. tuometinių litų valstybė prarado? Greičiausiai tie milijonai jau būtų seniai atsipirkę. Galbūt toje mokykloje būtų buvęs išugdytas ir ne vienas aukštos klasės buriuotojas. Bent jūrai neabejingų žmonių Klaipėdoje tikrai būtų padaugėję...

Kita vertus, investicijos į uostą duoda didžiulę naudą Lietuvos ekonomikai. Klaipėdos uosto dėka Lietuvos žemės ūkio sektorius po Rusijos embargo galėjo sparčiai persiorientuoti į pietryčių Azijos ir kitų regionų rinkas. Šiandien per Klaipėdos uostą transportuojama apie 85-90 proc. visų Lietuvoje išaugintų grūdų. Konteineriais per Klaipėdos uostą keliauja įvairios kitos Lietuvoje pagamintos prekės. Tokiuose rajonuose, kaip Plungė, Šilalė, Telšiai didžiuojamasi, kad palyginti arti yra Klaipėdos uostas ir jie gali pasiūlyti užsienio investuotojams palankias verslo sąlygas minėdami gerą transporto sąryšį su uostu.

 

Kitų uostų vystymo planai

 

Nemanykime, kad vien Klaipėdos uostas investuoja. Bet jo investicijos per artimiausius metus turėtų būti vienos didžiausių skaičiuojant pagal kraunamas tonas.

Palyginkime Klaipėdos ir Roterdamo uostus. Pernai Klaipėdos uostas investavo 28,6 mln. eurų. Roterdamo uosto investicijos sudarė 213,8 mln. eurų. Nesunku paskaičiuoti, kad 43,2 mln. tonų krovusio Klaipėdos uosto investicijų koreliacija su tona sudarė 0,66 euro. Roterdame, kuris krovė 467,4 proc. investicijų santykis su viena tona siekė 0,46 euro.

Klaipėdos uosto investicijų dalis vertinant vienai tonai netgi didesnė nei Roterdame. Taip yra todėl, kad uostas iš esmės pertvarkomas. Ir jis siekia didžiųjų uostų statuso. Pirma tokio uosto riba yra 40 mln. tonų, kurią Klaipėdos uostas peržengė. Toliau simbolinė didelio uosto riba ura 70 ir 100 mln. tonų. 

Investuoja ir kiti didesni ar mažesni uostai. Į antrąją vietą tarp didžiausių Europos uostų įsiveržęs Antverpenas, kuris aplenkė Hamburgą, paskelbė apie planus per artimiausius metus investuoti apie tris milijardus eurų. Didžiausia dalis investicijų susijusį su koncesiniais projektais pritraukiant investuotojus.

Rygos uostas yra paskelbęs apie planus šiais metais investuoti 49,7 mln. eurų. Didžiausia dalis investicijų (36,6 mln. eurų) bus skirta giliavandenio Krivų salos uosto vystymui, likusi dalis geležinkeliams tiesti. Rygos uostas vykdo bent kelis Krivu salos pritaikymo krovai projektus, taip pat pritaiko krovai Kundzins salą. Naudodamasis ES parama Rygos uostas siekia pertvarkyti kruizinių laivų terminalą, kairėje Daugavos upės pusėje įrengti ties „pūkiniu“ tiltu įrengti jachtų uostą.

Didžiulius investicijų planus iki 2023 metų neįvardindamas konkrečių sumų turi ir Talino jungtinis uostas ne tik Talino senamiestyje su keleivių „D“ terminalo rekonstrukcija ir keleis terminalus jungiančio tilto statyba, bet ir Mugos uosto dalyje, įskaitant SGD bunkeravimo terminalą, logistikos kompleksą, ro ro krovos įrenginius, europinės vėžės „Rail Baltica“ jungtį su uostu. Nauji įdomūs objektai planuojami ir Paldiski uoste, įskaitant naujas krantines vėjo jėgainėms ir kitiems negabaritiniams kroviniams, 34 ha industrinį parką ir medžio drožlių gamybos logistikos centrą. 

Ventspilio uostas planuoja įsisavinti naują 100 ha uosto teritoriją prie jūros tarp dabartinio  uosto ir naftos terminalų talpyklų.

Liepojos uoste už 31,7 mln. eurų, didžiąja dalimi ES lėšų, rengiamasi tvarkyti molus, navigacinius ženklus ir laivybos kanalą, kad nereikėtų užbaiginėti krauti laivų jūroje už vartų. Taip pat rengiamasi tvarkyti „Karauosta“ kanalą ir vadinamus šiaurinius uosto vartus.

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Baltijos regione – uostų investicijų vajus"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.