Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Baltijos šalis Rusija paliks be krovinių

Kai Rusijos naftos transporto vamzdynais kompanijos „Transneft” vadovas Nikolajus Tokarevas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pažadėjo, kad 2018 metais Pribaltikos  uostuose neliks nė tonos rusiškos naftos ir jos produktų, prasidėjo kompanija žinisklaidoje nukreipta prieš rytinės Baltijos šalių uostus.

Rygos uostas garsėja rusiškos anglies krova.
Rygos uostas garsėja rusiškos anglies krova. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Iškėlė tikslus

 

Primenama visa eiga nuo SSRS žlugimo. Pateikti duomenys, kad 1990-aisiais metais Rusijos Baltijos uostai galėjo krauti tik ketvirtadalį Rusijos per Baltijos jūrą gabenamų krovinių. Likusi dalis – apie 100 mln. tonų per metus tekdavo rytinės Baltijos šalių uostams. Pagrindiniai rusiškų krovinių tranzito uostai buvo Ventspilis ir Talinas, mažiau Klaipėda ir Ryga.

Rusijos pateiktais duomenimis, kasmet rytinės Baltijos šalys iš Rusijos tranzito uždirbdavo iki vieno milijardo JAV dolerių.

Rusijos žengimas link nuo Pribaltikos (taip Rusijoje vadina Lietuva, Latvija ir Estija) nepriklausomo krovinių gabenimo prasidėjęs 2001 metų gruodį, kai pastatytame Primorsko terminale buvo pakrautas pirmasis tanklaivis. Paraleliai prasidėjo ir Ust Lugos uosto statybos.

2008 metų Rusijos transporto ministerijos duomenimis, per Pribaltikos uostus, ji vis dar krovė 80 proc. savo naftos produktų. Tuomet nafta pasaulio rinkose buvo labai brangi ir Rusija jos eksportavo didžiulius kiekius.

Kaip tik 2008 metais aukščiausiu lygiu Rusijoje buvo paskelbta, kad iki 2015 metų jos naftos ir jos produktų tranzitas turi būti 100 proc. perorientuotas į pačios Rusijos uostus. Tuomet iškeltas tikslas 2015 metais per pribaltikos uostus krauti ne daugiau kaip 5 proc. Rusijos tranzito krovinių.

 

Pasijuto netektys

 

Iki šiol to padaryti nepavyko. N.Tokarevo pateiktais duomenimis, Rusija per Pribaltikos uostus 2015 metais dar krovė 9 mln. tonų naftos produktų.

Bendras Rusijos tranzitas per Pribaltikos uostus šiemet, pačios Rusijos duomenimis, dar siekė apie 7 proc.

Šių metų I pusmetį per Pribaltikos uostus keliavo 20,95 mln. tonų rusiškų krovinių. Iš jų sausi kroviniai siekė apie 15 mln. tonų. Rytinės Baltijos uostams nemaloni tendencija yra tai, kad rusiškų krovinių dalis šiemet palyginti su 2015-aisiais sumažėjo ryškiai – bendrai net 30,6 proc.

Rusiškų krovinių netektis labiausiai pajuto Ventspilio, Rygos ir Talino uostai. Ventspilis ir Talinas netenka rusiškų naftos produktų, Ryga – anglių. Paskelbta, kad šių metų kovą Rusija visiškai atsisakė jos kompanijų naftos produktų tranzito per Talino uostą. 

Rusijoje skelbiami duomenys, kad vien dėl anglių netekties, kuri sudarė apie pusę Rygos uostų krovinių, Latvijos ekonomika neteks 130-140 mln. eurų per metus.

Pateikti Estijos logistikos ir tranzito asociacijos duomenys, kad per pastaruosius 10 metų nuolat mažėjant tranzitui Talino uoste, Estijos ekonomika kasmet netenka apie 500 mln. eurų. Tranzito lygis Talino uoste per 10-metį sumažėjo 7 kartus.

Šiemet ir toliau vyksta krovos kritimas. Talino uoste dėl nuolatinės krovos mažėjimo dar šiais metais darbo gali netekti maždaug šeši tūkstančiai žmonių, o Estijos geležinkeliuose – apie 1,2 tūkstančio.

 

Kautynės dėl kinų

 

Nors Klaipėdos uostas yra mažiausiai susietas su rusiškais kroviniais, negalima teigti, kad jų netektys Klaipėdos neliečia.

Metalo krovinių ekspeditoriai, kurie dirba su rusiškais kroviniais teigė, kad tokių sunkių metų kaip dabar, nėra buvę nuo jų veiklos Klaipėdos uoste pradžios.

Iki šiol labiausiai buvo akcentuojama, kad Rusija stengsis perorientuoti į savus uostus naftos produktus, anglis, metalą, tačiau vis labiau prabylama ir apie tai, kad iš Pribaltikos šalių uostų bus stengiamasi „iškrapštyti“ ir trąšas (30,3 proc. rusiškų trąšų keliauja per rytinės Baltijos uostus), konteinerius, ro ro (jūrų keltais gabenamus) krovinius.

Rusiškų konteinerių ir ro ro krovinių perorientavimas į savus uostus iš dalies atsilieps Klaipėdos uostui. Tačiau labiausiai jam atsilieps aštrėjanti konkurencija su Latvijos uostais. Rusiško tranzito netenkantys Latvijos uostai orientuojasi į tas krovinių rinkas su kuriomis jau seniau dirbo Klaipėdos uostas. Pirmiausiai tai yra Baltarusija.

Latvijos Baltijos transporto ir logistikos asociacijos prezidentė Inga Antanė neseniai pareiškė, kad vienintelė galimybė Latvijos uostams netapti nuo tranzito izoliuota šalimi yra jų dalyvavimas Naujojo Šilko kelio projektuose. Ne atsitiktinai latviai aktyviai ir agresyviai nuo Klaipėdos uosto bando „atmušti“ Kinijos verslininkus, kurie jau buvo skelbę, kad pagrindiniu tranzito uostu rytinės Baltijos regione pasirinks Klaipėdą.

Skelbiama, kad lapkričio 4-7 dienomis Rygoje rengiamas didžiulis Kinijos, centrinės ir Rytų Europos forumas. Jame dalyvaus Kinijos premjeras ir verslininkų delegacija. Bus bandoma įtikinti kinus, kad geriausiai tranzito šalimi tarp Rytų ir Vakarų yra Latvija.

Nekokia perspektyva laukia  Baltarusijos naftos produktus (mazutą) kraunantiems Klaipėdos uostininkams. Neoficialiomis žiniomis, Baltarusijos naftos gamyklos vykdo didžiules rekonstrukcijas ir nuo 2018 metų, jos nebegamins mazuto, kurį masiškai kraudavo per Klaipėdos uostą. 

  

Fotoreportažas
  • Baltijos šalis Rusija paliks be krovinių-Foto-nr-5716_5717.jpg
  • Baltijos šalis Rusija paliks be krovinių-Foto-nr-5716_5718.jpg
  • Baltijos šalis Rusija paliks be krovinių-Foto-nr-5716_5719.jpg
  • Baltijos šalis Rusija paliks be krovinių-Foto-nr-5716_5720.jpg
  • Baltijos šalis Rusija paliks be krovinių-Foto-nr-5716_5721.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Baltijos šalis Rusija paliks be krovinių"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.