Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Baltijos sykas Lietuvos vandenyse

Lietuvoje vis dažniau galima pamatyti dar prieš kelis metus laikytas išnykusiomis žuvis – Baltijos sykus.

Baltijos sykas - graži sidabrašonė žuvis.
Baltijos sykas - graži sidabrašonė žuvis. @ Vidmanto Matučio archyvo nuotr.

 

Laimikiai Kuršių mariose

 

Kasmet spalio pabaigoje ir lapkričio mėnesį, kai vandens temperatūra nukrenta žemiau 6 laipsnių, Kuršių mariose pasirodo stambokos, pailgos, sidabriškos spalvos žuvys.

Jų burna maža, šiek tiek palinkusi į apačią, žvynai smulkūs, o nugaros pusėje, šalia uodegos, yra nedidelis riebalinis pelekas. Dažniausiai jos būna 40-50 cm ilgio ir sveria iki 2 kg. Maitinasi moliuskais, vėžiagyviais, žuvų mailiumi. Baltijos jūroje auga greitai ir lytinę brandą pasiekia jau ketvirtais metais. Gyvena apie 10 metų.

Gruodžio 15–17 dienomis Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus vyriausiasis specialistas Justas Poviliūnas dalyvavo Gamtos tyrimų centro vykdomuose Kuršių marių ir Baltijos jūros kasmetinės stebėsenos tyrimuose. Be tradiciškai Kuršių mariose sugaunamų žuvų: karšių, lydekų, kuojų, vėgėlių, žiobrių, tyrimo metu buvo pagautas Baltijos sykas.

Žvejai verslininkai, žvejoję kitoje Kuršių marių vietoje, sugavo dar 7 sykus. Taip pat buvo sugautos 5 įspūdingos vėgėlės. Visos žuvys buvo sveikos, ne aklos, nepažeistos parazitų. Baltijos jūroje pagauti sykų nepavyko, nes jūra buvo banguota – pavyko tik 2 kartus pastatyti tinklus. Komandiruotės tikslas buvo įvertinti Baltijos sykų reproduktorių sugavimo galimybes Kuršių mariose bei Baltijos jūroje ateityje planuojant šios žuvų rūšies dirbtinio veisimo darbus.

 

Keturios lietuviškos rūšys

 

Sykas (lot. Coregonus lavaretus, angl. Common whitefish, vok. Bodenseefelchen) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai.

Panašus į seliavą, bet už ją daug stambesnis. Viršutinis žandas išsikiša priekin. Nugara tamsiai žalia, šonai sidabriškiŽvynai smulkūs, lengvai nukrenta. Galva maža. Žiotyse dantų nėra arba jie labai smulkūs. Paplitęs Šiaurės pusrutulyje. Būna labai daug įvairių sėslių ir praeivių formų, kurios skiriasi kūno sandara ir gyvenimo būdu. Lietuvoje sykas labai reta žuvis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Lietuvoje yra 4 formų sykai.

Jūrinis sykas (Coregonus lavaretus lavaretus). Gyvena Baltijos jūroje, neršti migruoja į Kuršių marias. Pusiau praeivė žuvis. Paprastai sugaunama 35-50 cm, 0,4-1,3 kg.

Ežerinis sykas  (Coregonus lavaretus holsatus). Gyvena Platelių ežere. Auga lėtai, subręsta penktaisiais - šeštaisiais gyvenimo metais, pasiekęs 27-29 cm ilgį ir 200-300 g svorį. Minta dugniniais vėžiagyviais ir moliuskais. Patelių vislumas – 6,2-16,8 tūkst. ikrelių. Neršia lapkričio – gruodžio mėn. ant smėlėtožvyruoto dugno, apaugusio augalija.

Peipuso sykas (Coregonus lavaretus maraenoides). Introdukuota Lietuvos ežeruose XIX-XX a. Ilgis iki 60 cm, svoris iki 2 kg.

Sykas ludoga (Coregonus lavaretus ludoga). Introdukuota Lietuvos ežeruose XX a. Kūno ilgis iki 55-60 cm, svoris 2-5 kg.

 

Sykai Lietuvoje neveisiami

 

Baltijos sykai – praeivės žuvys, kurių dirbtinio veisimo darbai Lietuvoje kol kas nevykdomi.

Lietuvos žvejybos įmonės šiuo metu sugauna nedidelius šių žuvų kiekius Kuršių mariose bei Baltijos priekrantėje.

1926–1938 metais ši žuvų rūšis buvo labai svarbi verslinės žvejybos statistikai, kadangi per metus buvo sugaunama iki 100 centnerių šių žuvų.

Šiuo metu Baltijos sykų ištekliai yra labai sumažėję. Dabar per metus pagaunama apie 100–130 kilogramų šių žuvų, todėl specializuota sykų žvejyba Lietuvoje nevykdoma. Kaliningrado srityje jau 4 metus vykdomi Baltijos syko dirbtinio veisimo darbai, kurie jau duoda rezultatų, tačiau norint pagausinti šių žuvų išteklius, būtina išleisti daug daugiau mailiaus.

Lietuva galėtų prisidėti gausinant šių žuvų išteklius dirbtinai veisdama ir išleisdama mailių Lietuvai priklausančioje Kuršių marių dalyje. Šios žuvų rūšies išteklių atkūrimo darbai yra numatyti mokslininkų parengtoje „2016–2020 metų žuvų įveisimo strategijoje“. Šios Lietuvoje retos, bet vertingos žuvų rūšies reproduktorių sugavimo darbai sudėtingi, kadangi reproduktoriai gaudomi neršto metu t. y lapkričio pabaigoje ir gruodžio mėnesį. Tuo metu žvejybos galimybes Baltijos jūroje bei Kuršių mariose lemia nuolat besikeičiantys orai. Dažnai būna vėjuota, todėl sudėtinga planuoti žvejybą bei surinkti pakankamą reprodukcijai tinkamų žuvų kiekį. Nepaisant to, bus ieškoma galimybių pasiekti strategijoje užsibrėžtų tikslų.

 

Sparčiai nyko

 

Sykas - paskutinio ledynmečio reliktas. Atsitraukus ledynams Euroazijos šiaurinėje dalyje susiformavo daugybė upių ir ežerų, kuriuose gausiai veisėsi sykai.

Šylant klimatui sykai ėmė nykti. Europoje sykų liko tik giliuose, alpiniuose ežeruose, Baltijos jūroje, Europos ir Rusijos šiaurinėje dalyje. Lietuvoje natūraliai jų išliko Vištyčio ir Platelių ežeruose. Tai paaiškina, kodėl ši žuvis turi daug skirtingų rūšinių formų.

Sykai - sparčiausiai nykstanti žuvų rūšis Europoje. Praeitame šimtmetyje, būdamos labai jautrios užterštumui, jos pradėjo nykti Baltijos jūros upių deltose, o daugelyje ežerų buvo masiškai išgaudomos tinklais.

Uždraudus pramoninę žvejybą vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėje, Vakarų Europoje situacija dalinai stabilizavosi. Tačiau Lietuvoje ji yra kritiška. Jeigu ežeruose sykų pramoninė žvejyba beveik nevykdoma, tai Baltijos priekrantėje ir Kuršių mariose jie masiškai išgaudomi plaukdami neršti.

Baltijos jūroje migracija į nerštavietes vyksta 10-20 metrų gylyje. Tačiau tose vietose žvejai stato tinklus. Dėl aplink Klaipėdos molus pastatytų tinklų, sykams neįmanoma patekti į Kuršių marias.

 

 

 

Fotoreportažas
  • Baltijos sykas Lietuvos vandenyse-Foto-nr-4836_4837.jpg
  • Baltijos sykas Lietuvos vandenyse-Foto-nr-4836_4838.jpg
  • Baltijos sykas Lietuvos vandenyse-Foto-nr-4836_4839.jpg
  • Baltijos sykas Lietuvos vandenyse-Foto-nr-4836_4840.jpg
  • Baltijos sykas Lietuvos vandenyse-Foto-nr-4836_4841.jpg
  • Baltijos sykas Lietuvos vandenyse-Foto-nr-4836_4842.jpg
  • Baltijos sykas Lietuvos vandenyse-Foto-nr-4836_4843.jpg
  • Baltijos sykas Lietuvos vandenyse-Foto-nr-4836_4844.jpg
  • Baltijos sykas Lietuvos vandenyse-Foto-nr-4836_4845.jpg
  • Baltijos sykas Lietuvos vandenyse-Foto-nr-4836_4846.jpg
  • Baltijos sykas Lietuvos vandenyse-Foto-nr-4836_4847.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Baltijos sykas Lietuvos vandenyse"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.