Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Baltijos uostai suks į išmaniąsias sritis

Baltijos jūros ateitis siejama su greitu jų veiklos skaitmeninimu, inovacijų ir naujų technologijų diegimu, išmaniosiomis uostų koncepcijomis.

Nebeužteks uostus gilinti, statyti krantines, gerinti laivybą, reikės daugiau diegti ir naujų technologijų.
Nebeužteks uostus gilinti, statyti krantines, gerinti laivybą, reikės daugiau diegti ir naujų technologijų. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Teks taikytis su bendruomenėmis

 

Naujų technologijų diegimas uostuose tapo pagrindine Baltijos jūrų organizacijos (BPO) metinės konferencijos tema.

Svarbiausias akcentas yra siekti skatinti regionų uostų ir laivybos bendradarbiavimą naudojantis išmaniosiomis technologijomis. Tai apims ne tik įvairius technologinius ir novatoriškus sprendimus, uostų ekonominį efektyvumą, bet ir aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės aspektus.

Tai reiškia, jog bus siekiama, kad uostai taptų draugiškesnį šalia gyvenantiems žmonėms, aplinkai. Kai kurių uostų pavyzdžiu tai atrodo sunkiai suderinama, tačiau bendra Europos uostų nuostata tokia, kad reikės ieškoti kompromisų tarp uostų ekonomikos, gyventojų interesų ir aplinkos apsaugos.

 

Technologijų diegimo pokyčiai

 

Į uostų veiklą vis labiau įvedamas naujas terminas kaip išmanioji logistika. Naujos technologijos, kai uostuose vis labiau įsigali išmanusis krovinių kaupimas, daug kur skinasi kelią. Tarp jų ir Klaipėdoje, kur „fūroms“ prie jūrų keltų kaupti ar konteineriams krauti naudojamos išmaniosios technologijos.

Išmaniosios technologijos vis labiau gali būti taikomos ir krovinių transportavimui iki uostų ar iš jų, kad mažintų ir naikintų eiles, kamščius.

Iki šiol išmaniųjų technologijų diegimas uostuose buvo labiau suprantamas, kaip infrastruktūros ar navigacijos gerinimas. Tačiau viena iš naujų uostų veiklos krypčių, kuri buvo akcentuota BPO konferencijoje, yra geriau informuoti uostamiesčių bendruomenę apie uostų veiklą, palaikyti su bendruomenėmis geresnius kontaktus, sukurti informavimo sistemas ir struktūras.

 

Didieji „skriaus“ mažiukus

 

Baltijos jūros uostuose pastebima nauja tendencija, kad nors pasaulyje laivai didėja, Baltijos jūros regione yra pakankamai daug mažesnių laivų. Tarkim, šiemet Latvijos Liepojos uoste krovinių kiekiai sumažėjo 6,5 procento, o į uostą atplaukiančių laivų padaugėjo 11,8 proc.

Pasireiškia mažesniems uostams nepalanki tendencija, kai didžiuosius laivus „prisitempia“ didesni uostai, o mažiukams lieka tik fideriniai mažesni laiveliai.

Tai gali reikšti, kad Baltijos jūros regione nyksta didesnės partijos masinių krovinių arba jie nusėda labiausiai masinius krovinius eksportuojančios Rusijos uostuose.  

BPO konferencijoje Stokholme akcentuota, kad dalyje Baltijos jūros uostų įmanomas jų produktyvesnės veiklos praradimas. Tikimasi, kad praradimą uostuose pavyks kompensuoti naujos pridėtinės vertės kūrimu, skaitmeninių technologijų diegimu, kurios per ilgesnį laiką mažins jų veiklos savikainą. 

 

Jungia ne visus uostus

 

Aplink Baltijos jūrą, įskaitant ir Norvegijos Oslą, yra per 60 jūrų uostų. Iš jų 47 yra Baltijos uostų organizacijos (BPO) nariai.

BPO net 11 uostų yra iš Švedijos (Kopenhaga-Malmė, Helsingborgas, Karlshamnas, Karslkrona, Kvarbeko uostai Umeo ir Vaasa, Norčiopingas, Ochselozundas, Stokholmas, Sundsvalas, Ystedas ir Treleborgas) 10 - iš Suomijos (Hamina Kotka, Helsinkis, Kemi, Naantalis, Oulu, Rauma, Turku, Kvarbeko uostai Umeo ir Vaasa, Pori, Hanko) 6 iš Vokietijos (Rostokas, Liubekas, Štralzundas, Vismaras, Kylis ir Mukranas-Zasnicas), 5 iš Danijos (Orchusas, ADP, kuri valdo Fredericijos, Nyborgo ir Middelfarto uostus, Kopenhaga-Malmė, Rionė ir Voldingborgas), po 3 iš Lenkijos (Gdynė, Ščecinas-Svinoustjė, Polskie LNG) Latvijos (Liepoja, Ryga, Ventspilis) ir Estijos (Talino jungtinis, kurį sudaro Talino senasis, Muga, Paaljasare, Paldiski ir Sarema, Estijos uostų asociacija, kuri jungia Lehta, Montu ir Loksa uostus, Estijos mažųjų uostų organizacija „Saarte Liinid“, kuri jungia 16 Estijos mažųjų uostų - Kuivastu, Virtsu, Helterma, Rohukula, Sviby, Soru. Triigi, Kihnu, Munalaid, Manilaid, Roomassare, Ringsu, Abruka, Piirissare, Laaksaare, Naissaare).

Lietuvą šioje organizacijoje atstovauja vienintelis Klaipėdos uostas, nors Būtingės naftos terminalas bent teoriškai taip pat yra atskiras jūrinis vienetas.

Šioje organizacijoje nėra nė vieno jūrų uosto iš Rusijos, nors Baltijos jūroje jų 2-3 yra Kaliningrado srityje ir dar bent 5-6 Leningrado srityje.

Nuostabą kelia ir tai, kad šioje organizacijoje nėra ir šalia Rusijos sienos esančio Estijos Salamėjos uosto. Taip pat Piarnu uosto. Tarp Baltijos uostų organizacijos narių nėra ir didelių uostų - Švedijos Geteborgo ir Lenkijos Gdansko.

 

 

 

Fotoreportažas
  • Baltijos uostai suks į išmaniąsias sritis-Foto-nr-8543_8551.jpg
  • Baltijos uostai suks į išmaniąsias sritis-Foto-nr-8543_8544.jpg
  • Baltijos uostai suks į išmaniąsias sritis-Foto-nr-8543_8545.jpg
  • Baltijos uostai suks į išmaniąsias sritis-Foto-nr-8543_8546.jpg
  • Baltijos uostai suks į išmaniąsias sritis-Foto-nr-8543_8547.jpg
  • Baltijos uostai suks į išmaniąsias sritis-Foto-nr-8543_8548.jpg
  • Baltijos uostai suks į išmaniąsias sritis-Foto-nr-8543_8549.jpg
  • Baltijos uostai suks į išmaniąsias sritis-Foto-nr-8543_8550.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Baltijos uostai suks į išmaniąsias sritis"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.