Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Baltijos vandenys slepia ekologines bombas

Jau kelis dešimtmečius kalbama apie tai, kad būtina išvalyti Baltijos jūrą nuo cheminių ginklų.

14 rūšių cheminės medžiagos

Nacistinės Vokietijos kariuomenės arsenale buvo sukaupta per 300 tūkst. tonų įvairaus kalibro aviacinių bombų, sviedinių, minų, granatų su cheminiais užtaisais. Ji turėjo ir specialias mašinas, kurios galėjo greitai užteršti dideles teritorijas nuodingomis cheminėmis medžiagomis.

Vokietija buvo sukaupusi didelius kiekius cheminių sprogmenų su iprito, liuzito, adamito, fosgeno, difosgeno užtaisais. Naudotos ir pavojingos medžiagos kaip tabunas ir zarinas. Karui baigiantis pradėtas gaminti ir zomanas. Iš viso naudota 14 rūšių cheminių medžiagų.

Ilgą laiką informacija apie cheminių ginklų laidojimą buvo įslaptinta. Rusija iš dalies yra išslaptinusi cheminių ginklų laidojimo dokumentus. Anglijoje ir JAV jiems slaptumas buvo suteiktas 50 metų, tačiau 1997 metais jis pratęstas dar 20 metų iki 2017 - ųjų.

Karą laimėję sąjungininkai pasidalinę cheminius ginklus juos pagal mokslininkų rekomendacijas turėjo laidoti Atlanto vandenyne – maždaug už 200 jūrų mylių nuo Farerų salų.

Anglijai ir JAV teko apie 260 tūkst. tonų Vokietijos cheminių ginklų. Rytinėje Vokietijos dalyje, kurią užėmė Tarybų sąjunga, rasta apie 60 tūkst. tonų cheminių ginklų.

Į Vokietijos Volgast uostą cheminiai ginklai buvo atgabenti 42-ais geležinkelių ešelonais ir pakrauti į 42 transportinius laivus. Kai JAV ir Anglijos karinis konvojus išplaukė iš Skagerako sąsiaurio, paaiškėjo, kad artėja didžiulis štormas. Išsigandus, kad konvojaus laivai Atlante pradės dreifuoti ir gali sumušti į pakrantės uolas, buvo duotas nurodymas paskandinti juos.

Tūkstančiai tonų chemikalų

Didžiausios II pasaulinio karo laikų cheminio ginklo laidojimo vietos Baltijos jūroje yra Skagerako sąsiauryje. Čia 200-700 metrų gylyje palaidota apie 40 laivų su 150 tūkst. tonų cheminių ginklų. Du laivai su 69 tūkst. tabuno granatų palaidoti prie Mažojo Belto ties Danija. 32 tūkst. tonų cheminių ginklų nuo 70 iki 105 metrų gylyje guli netoli Bornholmo salos. Didesnė cheminio ginklo laidojimo vieta yra ir prie Gotlando salos. Nuo 70 iki 120 metrų gylyje yra apie du tūkstančiai tonų cheminių ginklų. Ši laidojimo vieta yra arčiausiai Lietuvos teritorinių vandenų. Iš šios laidojimo vietos cheminės medžiagos išplito labiausiai. Dalis cheminių ginklų pakliuvo ir į Lietuvos vandenis.

Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Hidrochemijos skyriaus vedėja Galina Garnaga teigė, kad prieš dešimtmetį Lietuvos vandenis skanavę Lietuvos kariškiai surado 39 objektus. Tarp jų užfiksuota 13 bombų ir 3 statinės su cheminiais ginklais.

„Cheminiai ginklai Baltijos jūroje buvo laidojami lokaliai. Nors oficialiai buvo numatyti cheminių ginklų transportavimo maršrutai ir laidojimo vietos, jų nesilaikyta. Taupant kurą ar esant blogesnėms oro sąlygoms statinės ir dėžės su cheminiais ginklais buvo mėtomi bet kur ir bet kaip“, - aiškino G.Garnaga.

Todėl dabar cheminių ginklų galima rasti pačiose netikėčiausiose vietose. Jų aptikta netgi Gdansko įlankoje.

Lietuvos teritoriniuose vandenyse buvo įrengtos penkios stotys, kur imti cheminių ginklų mėginiai. Tirtas vienas iš komponentų – apie trečdalį cheminių ginklų medžiagos sudarantis arsenas. Paimtuose mėginiuose buvo rasta 10 miligramų arseno viename iš jūros dugno paimto grunto kilograme.

Anot G.Garnagos, ši koncentracijas nėra didelė. Didžiausia arseno koncentracija yra pagrindinėse cheminių ginklų laidojimo vietose Skagerake, ties Bornholmu, prie Gotlando.

Bombos žvejų tinkluose

Po karo nuskurdusi Tarybų sąjunga dalį geresnių laivų pasiėmė, o cheminius ginklus statinėmis tiesiogiai suvertė į jūrą. Dalis jų nuskandinta prie Danijos Bornholmo salos, dalis ties Lietuvos ir Latvijos krantais tarp Klaipėdos – Liepojos ir Ventspilio.

Dabar Rusijoje teigiama, kad platesniame Baltijos regione išbarstyti palaidoti Tarybų sąjungos cheminiai ginklai kelia mažesnį pavojų, nei į laivus sudėti ir koncentruoti sąjungininkų palaidoti ginklai.

Užfiksuoti beveik 400 atvejų, kai Danijos žvejai su tinklais iškėlė statines bei cisternas su ipritu ar pavojingomis medžiagomis užtaisytus sviedinius.

Rytinės Baltijos regione Latvijos tralerio „Jurmala“ žvejams taip pat buvo pakliuvu aviacinė bomba su ipritu. Pusė laivo įgulos buvo išgabenta į ligoninę.

Manoma, kad tiek į danų, tiek į latvių žvejų tinklus pakliuvo Tarybų sąjungos Baltijos jūroje išmėtyti cheminiai ginklai. Tačiau pavojingas chemines medžiagas yra buvę sužvejoję ir Norvegijos žvejai. Tai liudija, kad ir anglų bei amerikiečių palaidoti ginklai yra pavojingi.

Kariniuose archyvuose išlikę duomenys apie tai, ką Tarybų sąjunga 1945 metais palaidojo Baltijos jūroje. Į vandenį buvo išmestos 71469 aviacinės bombos su ipritu, 14258 bombos su chloracetofenu, 8027 bombos su adamsitu, 408565 artilerijos sviediniai su ipritu, 34592 cheminiai fugasai, 10420 dūminių cheminių minų, 1004 talpos su 1506 tonomis iprito, 8429 statinės su 1030 tonų adamsito ir divinilchlorarsino, 169 tonos talpų su cianido druska, chlorarsinu ir cianarsinu. Baltijos jūroje Tarybų sąjunga taip pat nuskandino 7860 dėžučių ciklono dujų, kurios 300 koncentracijos stovyklų buvo naudojamos kaliniams nuodyti dujų kamerose.

Kas valys Baltiją?

Įvairių šalių mokslininkai jau seniai tikina, kad 1945 metais Baltijos jūroje ir Danijos sąsiauriuose palaidoti cheminiai ginklai pradeda sklisti į jūros aplinką.

Su specialiu giliavandeniu aparatu ištyrus ginklų laidojimo vietas Skagerako sąsiauryje nustatyta, kad už 20 jūros mylių nuo Švedijos Liusečilio uosto 208 metrų gylyje guli nuskandintas laivas su cheminiais ginklais. Jis yra gerokai aprūdijęs. Bet kuriuo momentu iš jo gali pradėti tekėti pavojingos cheminės medžiagos. Ištyrus aplink esančius dugno grunto pavyzdžius nustatyta, kad jie užteršti pavojinga chemine medžiaga zarinu.

Įdomu tai, kad sąsiauryje aptikta ir išsibarsčiusių bombų, sviedinių ir statinių su pavojingomis medžiagomis. Jos guli daugiau kaip 10 kvadratinių kilometrų plote nuo 200 iki 215 metrų gylyje.

Tačiau pavojingiausia vieta laikomas ne Skagerako sąsiauris, o cheminių ginklų kapinės ties Bornholmo sala. Čia 92 metrų gylyje buvo aptikti 5 laivai su cheminiais ginklais. Cheminių ginklų laidojimo vietas tyrė Rusijos laivo „Profesor Stockman“ ir lenkų laivo „Doktor Liubecki“ mokslininkai. Jų atstovai tikino, kad su cheminiais ginklais nuskandinti laivai jau yra smarkiai surudiję. Blogiausia tai, kad cheminiai ginklai laivuose buvo sudėti ne jų triumuose, o deniuose ir yra išsibarstę aplinkui.

Pavojų kelia ir tai, kad vandenys aplink Borholmo salą yra ypač žuvingi ir juose žvejoja ne tik Danijos, bet ir Švedijos, rytinės Europos šalių žvejai.

Nėra informacijos ir mažiausiai tirtos cheminių ginklų laidojimo vietos ties Lietuvos ir Latvijos vandenimis. Pateikti aptakūs duomenys, kad Lietuvos vandenyse cheminiai ginklai palaidoti nuo 84 iki 126 metrų gylyje. Tačiau tikslios jų laidojimo vietos nežinomos.

Išvalyti Baltijos jūrą nuo cheminių ginklų yra didžiulis daug pastangų reikalaujantis darbas. Šiuo metų yra parengta cheminių ginklų valymo programa „Skagen“. Pagal ją vien Skageno įlankoje cheminiams ginklams sutvarkyti prireiktų nuo 3 iki 5 metų ir maždaug triejų milijardų JAV dolerių. Kol kas ši programa nepradėta įgyvendinti. Tam, jog ji būtų pradėta įgyvendinti, reikia, kad JAV ir Anglija išslaptintų dokumentus apie ginklų laidojimo vietas.

Tarp tyrėjų – Lietuvos laivas

Nuo 2011 metų Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Lietuvos ir Suomijos mokslo ir aplinkosaugos instutucijų atstovai vykdo penkių milijonų eurų vertės „ChemSea“ projektą. Jis tęsis iki 2014 metų.

Projekte dalyvauja ne tik Lietuvos mokslinio tyrimo laivas „Vėjūnas“, bet ir Lenkijos mokslų akademijos Okeonologijos instituto mokslinis laivas „Okeania“, Suomijos aplinkos apsaugos instituto laivas „Aranda“, Švedijos jūrų adminstracijos laivas „Baltica“, vokiečių „Walther Herwig III“.

Švedų laivas „Baltica“ aprūpintas skanavimo įranga, povandeniniu robotu jau tyrė keliadešimt kvadratinių kilometrų plotą ties Gotlando salos cheminio ginklo laidojimo vieta.

Užkabinta ir dalis Lietuvos ekonominės zonos vandenų. Juose aptiktas netgi iki tol nežinomas nuskendęs laivas.

Pagal projektą „ChemSea“ detaliau bus tiriami Lietuvos vandenys. Bus ieškoma ne tik arseno, bet ir kitų cheminio ginklo pėdsakų – iprito, garstyčių dujų.

Mokslinių tyrimu laivu „Vėjūnas“ paimti mėginiai bus analizuojami Suomijos cheminio ginklo kontrolės laboratorijoje. Šiandien tai yra viena moderniausių tokio tipo laboratorijų Baltijos jūros regione.

Kas atsakys už taršą?

Įvairiose Baltijos jūros vietose tiriant cheminių ginklų laidojimo vietas bus patikslinti jų žemėlapiai. Taip pat numatyta pateikti vieningas rekomendacijas, kaip elgtis žvejams su tinklais iškėlus cheminio ginklo statinaitę. Iki šiol rekomenduota iškeltą cheminio ginklo statinaitę mesti atgal į jūrą ir atitinkamoms tarnyboms pranešti tos vietos, kur ji rasta, koordinates. Iki šiol vieningos metodikos nebuvo.

Jau dabar atliekami ir cheminio ginklo poveikio aplinkai tyrimai. Pastebėta, kad cheminio ginklo laidojimo vietose žuvys yra labiau užkrėstos. Jau buvo fiksuota nemažai atvejų, kai į žvejų tinklus pakliuvo žaizdomis „apėjusios“ žuvys. Manoma, kad tai dėl cheminio ginklo poveikio.

Ir šioje vietoje yra problema. Žvejai nežino, kaip elgtis sugavus užkrėstą žuvį.

Inžinierius elektronikas, filosofijos mokslų daktaras, sociologas ir Vėjo energetikų asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas mano, kad turėtų būti keliamas juridinės atsakomybės klausimas dėl Baltijos jūros užteršimo cheminiu ginklu.

Klausimas, kam šiandien pateikti sąskaitą tebelieka aktualus. Po II pasaulinio karo cheminių medžiagų laidojimas jūroje buvo priimtiniausias būdas jomis atsikratyti. Tuo metu nebuvo jokių konvencijų, kurios būtų draudusios tai daryti. Didžiausia problema tai, kad į palyginti seklią Baltijos jūrą palaidotas pernelyg didelis kiekis įvairių cheminių medžiagų.

Šiek tiek keičiasi oficialių aplinkosaugos institucijų požiūris į cheminio ginklo iškėlimą iš jūros. Jei anksčiau Baltijos jūros šalis jungianti aplinkosaugos institucija HELCOM rekomendavo cheminio ginklo nekelti, tai dabar rengiamoje ataskaitoje bendra rekomendacija liks šio ginklo nekelti, bet su galimybe atskirais atvejais įvertinti riziką, jei šis ginklas liks Baltijos jūros dugne.

Kol kas nėra jokių skaičiavimų, kiek kainuotų iškelti ir utilizuoti cheminį ginklą. Netgi nėra institucijų, kurios tuo užsiimtų.

Vykdant projektą „ChemSea“ suburta mokslininkų taryba iš įvairių ne tik Europos šalių mokslininkų. Anot G.Garnagos, technologijos kaip tvarkytis su cheminiais ginklais labiausiai yra pažengusios Olandijoje, JAV, Kanadoje.

 

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Baltijos vandenys slepia ekologines bombas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.