Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Bandymai pakeisti bures

Šią vasarą Šiaurės jūroje galima sutikti keistoką laivą „E-Ship 1“. Jo viršutiniame denyje styro keturi aukšti apvalūs kaminai, tačiau iš jų niekada nerūksta dūmai. Tai – vadinamieji Flettnerio rotoriai, pakeitę tradicines bures.

2008 metais vyko naujo krovininio laivo bandymai.
2008 metais vyko naujo krovininio laivo bandymai. @ „Vozt.nl“, „Vikimedia.org“ nuotr.

Magnuso efektas

Vokiečių aviacijos inžinierius ir išradėjas Antonas Flettneris (1885-1961) į jūreivystės istoriją įėjo, kaip žmogus bandęs pakeisti bures. Jam teko ilgai keliauti burlaiviu Atlanto ir Indijos vandenynais. Tuometiniai burlaiviai savo stiebuose iškeldavo daugybę burių. Jų įranga buvo brangi, sudėtinga, o aerodinaminiu požiūriu nelabai efektyvi. Nuolatiniai pavojai tykodavo jūrininkų, kuriems net audros metu tekdavo tvarkyti bures 40-50 metrų aukščio stiebuose.

Kelionių metu jaunam inžinieriui kilo mintis pakeisti daug vargo ir rūpesčių keliančias bures paprastesniu, bet efektyvesniu įrenginiu, kurio pagrindiniu varikliu taip pat būtų vėjas. Mąstydamas apie tai, jis prisiminė savo tėvynainio fiziko Heinricho Gustavo Magnuso (1802-1870) aerodinaminius bandymus. Jais buvo nustatyta, kad vėjo sraute besisukantis cilindras, priklausomai nuo sukimosi krypties, yra veikiamas į vieną ar į kitą pusę.

Viskas labai paprasta

A.Flettneris iš karto pagalvojo, kad bures būtų galima pakeisti laive pastatytais besisukančiais cilindrais. Sumanymą jis pradėjo įgyvendinti 1923 metais viename ežere netoli Berlyno. Maždaug metro ilgio laivelyje išradėjas sumontavo cilindrą, kurį suko laikrodžio mechanizmas. Pučiant net lengvam vėjeliui, šis laivelis su tokiomis „burėmis“ puikiai plaukė.

Pasirodo, jog ten, kur cilindro paviršius juda prieš oro srovę, vėjo greitis sumažėja, o slėgis padidėja. Kitoje cilindro pusėje viskas vyksta priešingai – oro srovės greitis didėja, o slėgis mažėja. Šis slėgių skirtumas priešingose cilindro pusėse ir yra varomoji jėga, kuri priverčia judėti laivą. Toks yra pagrindinis rotorinio įrenginio, kuris naudoja vėjo jėgą laivui varyti, veikimo principas. Viskas labai paprasta, tačiau tik Antonas Flettneris „nepraėjo pro šalį“, nors Magnuso efektas jau seniai buvo žinomas.

Išradimas pasiteisino

Burinių laivų kapitonai šaipėsi iš A.Flettnerio cilindrų, kuriais jis norėjo pakeisti bures. Išradėjui pavyko savo išradimu sudominti pinigingus mecenatus. 1924 metais 54 ilgio škunoje „Buckau“ vietoje trijų stiebų buvo sumontuoti du rotoriniai cilindrai. Jų kiekvieno aukštis apie 15 metrų, o skersmuo 3 metrai. Šiuos cilindrus suko 45 AG dyzelinis generatorius.

1925 metų vasario viduryje „Buckau“, vietoj burių apsirūpinęs Flettnerio rotoriais, išplaukė iš Dancigo (dabar Gdanskas) į Škotiją. Oras buvo bjaurus ir daugelis burlaivių nedrįsdavo palikti uostų. Šiaurės jūroje „Buckau“ teko rimtai pakovoti su stipriais vėjais ir didelėmis bangomis, tačiau škuna pasvirdavo į šoną mažiau, negu kiti sutikti burlaiviai.

Šios kelionės metu nebereikėjo šaukti į denį įgulos narių, kad šie, priklausomai nuo vėjo stiprumo ar krypties keistų bures. Pakako vieno budinčio šturmano, kuris, neišeidamas iš vairinės, galėjo valdyti rotorių veiklą. Anksčiau tristiebės škunos įgulą sudarė mažiausiai 20 jūreivių, perdirbus ją į rotorinį laivą, pakako 10 žmonių.

A.Flettnerio išradimas pasiteisino, tačiau „Buckau“, perplaukęs Atlantą, 1931 metais nuskendo Karibų jūroje.

Neperprato valdymo

Daug žadantys bandymai paskatino Hamburgo laivininkystės bendrovę Rob.M.Sloman 1926 metais pastatyti laivą „Barbara“. Jame jau iš anksto buvo numatyta įrengti turbobures – Flettnerio rotorius. Devyniasdešimties metrų ilgio ir 13 metrų pločio laive buvo sumontuoti trys maždaug 17 metrų aukščio rotoriai.

„Barbara“, kaip ir buvo planuota, kurį laiką sėkmingai gabeno vaisius iš Italijos į Hamburgą. Maždaug 30-40 proc. reiso laiko laivas plaukdavo varomas vėjo. Pučiant 4-6 balų stiprumo vėjui, „Barbara“ išvystydavo 13 mazgų greitį.

Buvo planuojama rotorinį laivą išbandyti ilgesniuose reisuose Atlanto vandenyne. Tačiau 1933 metais „Barbara“ vėl buvo perdaryta į standartinį krovininį garlaivį. Seni jūrų vilkai nesistengė perprasti „cilindrų“ valdymo meno. Laivas keitė savininkus, pavadinimus, dirbo įvairiuose pasaulio kraštuose, kol pagaliau 1978 metais per audrą nuskendo.

Prisiminė Ivas Kusto

Rotorinių laivų pradžia, atrodo, buvo pakankamai sėkminga, bet jie nesulaukė geresnės ateities ir ilgam buvo primiršti. Kodėl? Pirmiausia rotorinių laivų „tėvas“ A.Flettneris pasinėrė į sraigtasparnių kūrimą ir nebesidomėjo jūrų transportu. Antra, nepaisant visų savo pranašumų, rotoriniai laivai taip ir liko burlaiviais su būdingais jiems trūkumais, kurių svarbiausias – priklausomybė nuo vėjo.

Flettnerio rotoriais vėl susidomėta XX a. devintajame dešimtmetyje, kai mokslininkai pradėjo siūlyti įvairias priemones klimato atšilimui sušvelninti, užterštumui mažinti, racionaliau naudoti kurą. Vienas pirmųjų juos prisiminė gelmių tyrinėtojas prancūzas Žakas Ivas Kusto (1910-1997). Siekiant išbandyti kaip dirba turboburių sistema ir mažinti brangstančio kuro sąnaudas, dvistiebis 31 metro ilgio katamaranas „Alcyone“ (Alkionė – vėjo dievo Eolo duktė) buvo pertvarkytas į rotorinį laivą. 1985 metais pradėjęs jūrines keliones, jis pabuvojo Kanadoje ir Amerikoje, praplaukė Horno ragą, aplankė Australiją ir Indoneziją, Madagaskarą ir Pietų Afriką. Buvo perkeltas ir į Kaspijos jūrą, kur praplaukiojo tris mėnesius, vykdydamas įvairius tyrimus. „Alcyone“ iki šiol plaukioja naudodamas skirtingus varytuvus – du dyzelinius variklius ir dvi turbobures.

Vėjo varikliai sugrįžta?

Didžiausia pasaulyje vėjo jėgainių gamintoja „Enercon“ Lindenau laivų statykloje Kylyje 2008 m. rugpjūčio 2 d. nuleido į vandenį 130 metrų ilgio ir 22 metrų pločio rotorinį laivą, kuriam vėliau buvo suteiktas „E-Ship 1“ vardas. Prieš metus jis sėkmingai buvo išbandytas Šiaurės bei Viduržemio jūrose ir šiuo metu gabena vėjo jėgaines iš Vokietijos, kur jos gaminamos, į kitas Europos šalis. Plaukia jis 17 mazgų greičiu (32 km/val), vienu metu gabena daugiau kaip 9 tūkst. tonų krovinio, visa jo įgula – 15 žmonių.

Singapūre įsikūrusi laivybos pramonės bendrovė „Wind Again“, kurianti kuro ir išmetamų teršalų mažinimo technologijas, siūlo ypatingos konstrukcijos (sulankstomus) Flettnerio rotorius įrengti tanklaiviuose ir krovininiuose laivuose. Jie leistų sumažinti kuro sąnaudas 30-40 proc. ir atsipirktų per 3-5 metus.

Suomijoje veikianti jūrų inžinerijos bendrovė „Wartsila“ jau planuoja turbobures pritaikyti ir kruiziniuose keltuose. Tai susiję su Suomijos keltų operatorės „Viking Line“ siekiais mažinti kuro sąnaudas ir mažinti aplinkos taršą.

Flettnerio rotorių pritaikymą pramoginiams laivams tyrinėja Vokietijos Flensburgo universitetas. Atrodo, kad augančios naftos kainos ir susirūpinimą keliantis klimato atšilimas, sudaro palankias sąlygas vėjo varikliams sugrįžti.

 

Fotoreportažas
  • Bandymai pakeisti bures-Foto-nr-498_499.jpg
  • Bandymai pakeisti bures-Foto-nr-498_500.jpg
  • Bandymai pakeisti bures-Foto-nr-498_501.jpg
  • Bandymai pakeisti bures-Foto-nr-498_502.jpg
  • Bandymai pakeisti bures-Foto-nr-498_503.jpg
  • Bandymai pakeisti bures-Foto-nr-498_504.jpg
  • Bandymai pakeisti bures-Foto-nr-498_505.jpg
  • Bandymai pakeisti bures-Foto-nr-498_506.jpg
  • Bandymai pakeisti bures-Foto-nr-498_507.jpg
  • Bandymai pakeisti bures-Foto-nr-498_508.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Bandymai pakeisti bures"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.