Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Banginių apsilankymai Baltijoje paženklinti tragizmu ir nežinomybe

Tema apie Baltijos banginius neretai trikdo jūros gyvūnijos žinovus. Šių gyvūnų pasirodymai Baltijos jūroje susieti ir su daugybe pramanų. Kraštuose aplink Baltijos jūrą nuo ankstyvųjų laikų sklando legendos apie jūrų milžinus.

2001metų balandžio 29 dieną ties Melnrage į tinklus įkliuvo 22 kilogramų jūros kiaulės patinas. Kol tyrėjai atvažiavo, kirai spėjo iškapoti viršugalvį.
2001metų balandžio 29 dieną ties Melnrage į tinklus įkliuvo 22 kilogramų jūros kiaulės patinas. Kol tyrėjai atvažiavo, kirai spėjo iškapoti viršugalvį. @ Alfonso Mažūno nuotr.

Užuominos kronikose ir muziejų rinkiniai

Baltijos pajūrio kraštuose pasakojamos vaizduotę audrinantys nutikimai apie laivus uodega talžančias žuvis, jų ūkčiojimus, sukeltus paslaptingus rūkus, žvejų sugautas jūrų mergeles su žuvies uodega ir žvynuota apatine kūno dalimi.

Vandenų būtybės įmažintos vietovardžiuose ir pajūrio tautosakoje. Muziejų senienų rinkiniuose ir bibliotekose randame gausybę žodinių ir vaizdinių paliudijimų. Beveik visi susitikimai su banginiais ar aptiktos jų liekanos paženklintos tragizmo ir nežinomybės.

Kryžiuočių ordino kronikose rasta įrašų apie keistus radinius Baltijos pajūryje. Pirma užuomina išlikusi nuo 1283 metų. Rašoma, kad ties Vladislavovu (Lenkija) ant kranto buvo rasta išmesta „milžiniška žuvis“. „Tokia žuvis – tik prieš nelaimę“, – dievagotasi anuomet.

Liudijimų apie milžiniškus jūrų gyvius aptiksime rašytiniuose šaltiniuose. Radiniai ir liekanos saugoti retenybių skyreliuose - šiandienos muziejų pirmtakuose. Yra žinoma, kad daiktiniai įrodymai apie aptiktus banginius laikyti Prūsijos pajūrio miestų rotušėse. Dar prieš I pasaulinį karą garbingi svečiai buvo vedami į kunstkameras, kur be kitų įdomybių buvo rodomos beragės ilgasnukės kaukolės, drobėse nutapyti neįtikėtinos išvaizdos jūros milžinai.

Muziejuose saugotos džiovintos milžiniškų padarų uodegos, krūtinės pelekai, „gyvių“ slanksteliai, nuo laiko susiraitę diskelio pavidalo tamsiai rudi dariniai, vadinti “Osa timpani” – milžiniškų jūros gyvių ausies kaulai ir membranos. Dalis radinių įamžinta litografijose, ar jau nuo 1890 metų plintančiose stiklo plokščių fotografijose. Daug šios rūšies liekanų saugota Karaliaučiaus (Königsberg) zoologijos instituto muziejaus bei asmeniniuose rinkiniuose. Visa tai ir kita sunaikinta karo metais.

Išlikusi maža dalis banginių liekanų tapo pagrindu moksliniams tyrimams pradėti. Iki XX a. pradžios niekas nesiryžo atlikti išsamių Baltijoje aptiktų banginių tyrimų. Visi radiniai atsitiktiniai, duomenys padriki ir neapibendrinti. Kone kiekvienas rastas didesnis ar mažesnis banginis per laiką apaugo būtomis ir nebūtomis smulkmenomis, dažnai tiesa sumaišyta su pramanais. Teko gerokai paplušėti, kad atskirti „pelus nuo grūdų“. Pirmasis sėkmingas bandymas įvyko 1908-ais metais. Karaliaučiaus universiteto profesorius A.Jafa (Arnold Japha, 1877–1943) Zoologijos instituto gamtos mokslų seminare skaitė pranešimą lankytojų dėmesį prikaustančia tema: „Sąvadas apie iki šiol Baltijoje stebėtus banginius" (Zusammenstellung der in der Ostsee bisher beobachteten Wale). Jei iki tol apie Baltijoje rastus banginius abejota, gūžčiota pečiais, susitikimai su jais laikyti žvejų ir pirklių lakios vaizduotės dariniu, mokslininkų bendruomenė vieningai sutarė – banginiai į Baltiją nors ir retai, bet užklysta. Padaryta išvada, kad mažesnieji banginių giminės atstovai nuolat gyvena pietvakarinėje Baltijos jūros dalyje.

 

Nuo finvalo iki kupročiaus

Pasak minėto zoologo Arnoldo Jafos, daugiausia ūsuotųjų ir mažesnių dantytųjų banginių buvo stebima pietvakarinėje Baltijos dalyje Danijos ir Vokietijos pakrantėje. Nuo ankstyvųjų viduramžių čia stebėta apie 19 banginių rūšių.

Vėliau mokslininko sąvadas papildytas Vokietijos Štralzundo gamtos muziejaus mokslininkų K.Harderio ir G. Schulzo tyrimais. Jie 1997 metais paskelbė straipsnį, kur aprašė apie 80 per XIX –XX a. prie Vokietijos krantų stebėtus gyvus banginius ar rastas jų irstančias liekanas. Baltijoje, tie Vokietijos krantais pastebėta 14 banginių rūšių. 1863 m. sausio 23 d. į krantą ties Rosenhagenu (Wismaro įlanka)rasta išplauta 6,3 metrų ilgio Šiaurės ilgasnukio banginio (Hyperoodon ampullatus) maita.

Keletą metų Baltijos jūroje stebėtas finvalas. 1849 metais jis rastas negyvas išmestas dabartinės Estijos pakrantėje. Banginio liekanas tyrė Rusijos imperatoriškosios mokslų akademijos mokslininkai.

Banginiai stebėti per karinius mokymus jūroje. Yra žinoma, kad 1899 m. per mokomuosius bandymus akis lavinta iš pabūklo šaudant į banginį pramintą “Osi”. 1944 m. rugpjūčio 25 d. ties Reriku (Vokietija) stebėtas finvalo (Balaenoptera physalus) jauniklis. 7 m ilgio finvalas svėrė 43,5 ccentnerius. Banginis priminė povandeninio laivo gūbrį. Į banginį paleistas sviedinys - pamanyta, kad tai priešininko povandeninis laivas.

1978 m. rugpjūčio 16 d. Vokietijos Bizės miesto paplūdimyje rastas 13 metrų ilgio ūsuotasis banginis – kupročius.

Yra žinomi 9 baltųjų banginių, dar vadinamų belugu (Delphinapterus leucas) pasirodymai. 1981 m. kovą Vismaro įlankoje užfiksuotas 5 metrų ilgio šios rūšies gyvūnas. Tas pats ar kitas baltasis banginis pastebėtas atokesniuose Baltijos rajonuose. 1988 m. spalio 29 d. gautas pranešimas apie penkių metrų ilgio baltąjį banginį.

Palyginti gausu pranešimų apie orkas, vadinamuosius banginius žudikus. Pietvakarių Baltijoje tiksliai aprašyti 23 orkų stebėjimų atvejai. 1990 m. gegužę pastebėto baltasnukio banginio (Lagenorhynchus albirostris) ilgis siekė du metrus. 2008 metais Vokietijoje išplautas mažasis kuprotis. 2011 metų balandžio 3 d. Bovbjergo (Danijoje) pakrantė (Šiaurės jūra), išplauta 15–16 metrų ilgio banginio maita. Iš viso nuo 1984 metų pateikta 40 pranešimų apie pastebėtus banginius.

Kaimyninės Lenkijos zoologai paskelbė keli šimtus pranešimų apie banginių ir delfinų pasirodymus Baltijoje. 1966 metais ties Gdansku užfiksuitas septynių jūros kiaulių (Phocoena phocoena) būrys. Pasak liudytojų, gyvūnai siekė 2–3,5 metrų ilgį. Įdomi žinutė užfuiksuota žvejybinio laivo “Kontrolior-1” žurnale. 1979 m. vasario 7 d. už 400 metrų nuo kranto, ties Lenkijos Soboševu į tinklus įkliuvo aštuonių metrų ilgio kupročius (Physeter macrocephalus). Banginis sugautas per Romualdų vardines, todėl laimikis pavadintas „Romeku“. 1954 m. Gdansko duburyje velkamuoju tinklu ištraukta banginio kaukolė su kaktoje įstrigusia patrankos sviedinio liekana. 2012 m. lapkričio 15 d. pristatytas vaizdas apie Lenkijos Hela pakrantėje išplauto 7,3 m ilgio, vienos tonos svorio aukštakakčio snapuočio (Hiperoodon ampullatus) patiną. 1976 m. šios rūšies banginis rastas Latvijos pakrantėje. 2006 m. liepos 22 d. Latvijos pakrančių apsaugos kateris Rygos įlankoje aptiko ir iškėlė 10 m ilgio mažojo kupročio maitą. 2010 m. liepą Rygos įlankoje ties Saulkraste nenustatytos rūšies banginis persekiojo ruonius.

 

Pietryčių Baltijoje stebėti banginiai

Šio straipsnio autorius Lietuvos pakrantėje tyrinėjo ir aprašė keturias banginių rūšys. Dažniausi pranešimai apie jūros kiaulės (Phocoena phocoena).

1734 m., spėjama jūrų kiaulė– „Braunfisch“, aptikta išmesta Kuršių marių pakrantėje. Laimikį parsiplukdė Rusnės žvejai. 1908 m. žiemą šios rūšies gyvūnas pastebėtas Priegliaus upėje. XX a. III–IV dešimtmečiais jūros kiaulės stebėtos Baltijos jūroje besivaikančios neršiančių strimelių būrius. Pasak Rygos universiteto zoologo K. Greve, 1908 m. ties Palanga rasta bangų išplauta jūrų kiaulės maita. Kiti pranešimai nėra išsamūs. Pranešama, kad 1935 metais Šventojoje ant kranto rastas negyvas, o 1938 m. – į tinklus įkliuvęs 100 kilogramų svorio delfinas. Tikslūs rūšies požymiai nenurodyti. 1981 m. – negyva jūrų kiaulė rasta ties Rybačio kaimu (Kuršių nerija, Kaliningrado sritis). Tokių radinių rasta Latvijos pajūryje 1923 ir 1930 metais prie Rygos, Dauguvos žiotyse. Zoologas K.Taurinskas knygoje „Latvijos žinduoliai“ pranešė, kad 1964 metais į tinklus buvo įkliuvusi ir nuskendusi jūros kiaulė. Vėlesni pranešimai iš Latvijos yra 1974 ir 1993 metų. Paskutinio radinio apžiūroje teko dalyvauti ir šio straipsnio autoriui. 2003 metų spalio 25 d. prie Liepojos menkinių velkatinkliu sugauta vieno metro ilgio jūros kiaulė.

Lietuvos pajūryje surastos liekanos ar matytos jūros kiaulės nebuvo atskirtos nuo kitų užklystančių mažųjų delfinų rūšių. Jos aprašytos bendru pavadinimu – delfinai. Lietuvos pajūryje iš mažųjų dantytųjų banginių rastos dvi rūšys. Lietuvoje vandenyse atviroje jūroje ir priekrantėje jūrų kiaulių sugauta 1930 ir 1934 m. 2001 m. balandžio 29 d. ties Melnrage į tinklus įkliuvo jaunas 22 kilogramų jūros kiaulės patinas. Kol gyvūnas buvo aptiktas ir ištrauktas ant kranto, rudagalviai kirai spėjo išmėsinėti delfino viršugalvį ir paakius. 2003 m. vasario 23 d. strimėliniu velkatinkliu atviroje jūroje sugautas 150 cm ilgio 60 kg svorio jūrų kiaulės jauniklis.

1998 m. rugpjūčio 3 d. prie Papės, už maždaug vieno kilometro nuo Lietuvos sienos, surasta 4 metrų ilgio 400 kg svorio Atlanto afalinos (Tursiops truncatus Montagu 1821) maita. Būdingas rūšies požymis – siaurėjantis snukis. Išskirtinai audringą vasarą, šis radinys aplinkinių kaimų poilsiautojams ilgam išliko atmintyje. Nuo irstančių liekanų sklido nepakeliama smarvė. Maitą apžiūrėję Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo darbuotojai Žilvinas Kleiva, Arvydas Vaišvila ir Arūnas Grušas. Afalinos skrandyje aptiktos apirusios vilkžuvės kaulų liekanos. Tai pirmas paliudijimas apie rastą afaliną Pietryčių Baltijoje, o kartu vienetinis pranešimas apie vilkžuves. Gaila, kad nei šio unikalaus žinduolio, nei vilkžuvės kaulų išsaugoti nepavyko. Paskutinis pranešimas yra 2007 m. liepos 25 d. Per Jūrų šventę atviroje jūroje žvejai nufilmavo afaliną su jaunikliu.

Mūsų pakrantėje rastas didesnis banginis. Apie jį ilgai sklandė kalbos, iš knygų į knygas perrašinėjamos netikslios nuorodos, bet nieko tikslaus ir tinkamo moksliniam tyrimui. Tik atlikus išsamesnius spaudos tyrimus pavyko atsekti pirminę žinutę. Nuostabioje Oscaro Schlichto knygoje „Kuršių nerija žodžiais ir vaizdu (Die Kursiche Nehrung in Wort und Bild (1924, 1927) apie prieškario Kuršių neriją pateikta nuotrauka su prierašu: „Pakrantėje tarp Rybačio (anuometine Rossitte) ir Lesnojes (Sarkaw) bangų išmestas durklapelekis banginis („Schwertwall“). Ši rūšis geriau žinoma kaip orka (Orcinus orca).

Daugiau žinių knygos autorius nepateikė. Nenurodyti banginio radimo ir nuotraukos darymo metai ir laikas. Iš knygoje pateiktos nuotraukos nebuvo galima tvirtai teigti, ar radinys buvo tiksliai apibūdintas– nesimato orkai būdingų rūšies požymių – šonų baltųjų dėmių. Pagal knygos išleidimo aplinkybes, tekstą ir nuotraukas, pasitelkus XX a. pradžios meteorologų ir zoologų žinias, pavyko nustatyti, kad radinys rastas 1914 m. po sausio 9–10 d., po pajūrį talžiusio uragano. Dėl dėmių - irstant kūnui išnyksta būdinga šiltakraujo žinduolio odos spalvų dermė. Iš nuotraukoje matomų orkos priekinių galūnių pelekų dydžių, galima teigti, kad radinys apibūdintas tiksliai, ir apytikslis gyvūno ilgis siekė 8 metrus.

 

Memelio „Mobis Dikas“

Minėtas K. Greve aprašė, kad XIX a. pabaigoje baltasis banginis pastebėtas Botnijos, Suomijos įlankose ir prie Alando salų. Profesorius A. Jafa minėjo, kad 1905 m. keturių metrų ilgio baltasis banginis išmestas ant kranto ties Lėba (Lenkija). 1907 m. baltasis banginis pastebėtas ties Klaipėda. Tikriausiai tas pats gyvūnas stebėtas 1907 m. vasarą plaukiojantis prie Estijos ir Latvijos. Šią žinutę skelbė daugelis anuometinių laikraščių.

Klaipėdos (istorinis pavadinimas Memel) miesto vardas Baltijos banginių tyrimo mokslo istorijoje įtrauktas, kaip kraupios medžioklės vieta. Nurodoma, kad 1908 m. vasarį Klaipėdos uosto vartuose pavyko sumedžioti, jau savaitę aplinkui plaukiojusį baltąjį banginį. Iki tol jo nepavyko sugauti. Užspeistas tinklais, gyvūnas, tarytum pajutęs blogus kėslus ir sveiko šėlo pagautas, sprukdavo į neviltį varydamas medžioklius. Galiausiai 1908 m. vasario 25 d. į banginį nukreiptas keistas sviedinys: nutaikytas giliai įsiskverbiantis durklas, su gale pritvirtintu elektros laidu. Baisių skausmų varstomas, mėšlungio krečiamas banginis sutramdytas, ir, prisiartinus per saugų nuotolį, nudobtas įprastu harpūnu. Banginio maita vežiota po aplinkinius anuometinės Prūsijos miestelius ir rodytas už tam tikrą sumą. Tai buvo 4,14 m ilgio baltojo banginio patinas.

Baltieji banginiai stebėti ir vėlesniais metais. 1930 m. užfiksuotas Botnijos įlankoje plaukiojęs banginis. 1981 m. kovą penkių metrų ilgio baltasis banginis arba delfinas (Delphinapterus leucas) buvo pastebėtas Vismaro įlankoje. Manoma, kad tas pats gyvūnas aptiktas po kelių mėnesių prie Riugeno salos. Galbūt šį banginį 1982 m. gegužės 5 d. ties Juodkrante pastebėjo gamtininkas Gediminas Gražulevičius. Svečias iš Šiaurės laikėsi dvi dienas. Vėliau baltas banginis matytas Rygos įlankos prieigose. Po šešerių metų pertraukos - 1988 m. balandžio 26 d. baltasis banginis vėl pastebėtas prie Rericho miesto. Tas pats ar kitas gyvūnas – nenustatyta. Nežinomas ir tolesnis jo likimas.

 

Banginis Baltijoje – išskirtinis gamtos reiškinys

Nuo viduramžių iki šių dienų Baltijos jūroje stebėta ir aprašyta 18 banginių rūšių: šešios ūsuotųjų ir 12 dantytųjų. Šalia minėtųjų banginių Baltijoje aptiktos grindos, paprastasis, baltašonis, Riso delfinai, ilgapelekis banginis ir kiti. Aplink Baltiją esančiuose kraštuose žinoma per 200 banginių stebėjimų ir rastų liekanų. Jų ilgis siekė nuo 3 iki 13 iki metrų. Kartkartėmis jūra ties Vokietijos krantais išplauna metro ilgio banginių naujagimių. Baltijos jūros pietvakarinėje dalyje nuolat aptinkama tik viena mažųjų dantytųjų banginių rūšis. Tai jūrų kiaulė (Phocaena phocena). Banda laikosi pietvakarių Baltijos gelmėse. Dalis jų pro Skagerako ir Kategato sąsiaurius plaukia į Šiaurės jūrą. Apie šios delfinų rūšies biologiją Baltijoje kol kas mažai žinoma. Manoma, kad čia jie nesidaugina arba veisiasi nesėkmingai. Banginiai užklysta ieškodami maisto ar per audras, ieškodami ramios priebėgos. Šiuo metu Šiaurės ir Baltijos jūrose žinoma iki penkių tūkstančoųū vienetų jūros kiaulių banda. Iki XX a. pradžios gana dažnai stebėtos rudenį –pavasarį traukiančios į žiemojimo ir maitinimosi (veisimosi) vietas ties Skageraku ir Danijos salomis. XIX a. ir XX a. trečiąjį dešimtmetį dažnai užklysdavo į Pietryčių Baltiją. Iki 1930-ųjų jos buvo išplitusios Baltijos šiaurinėje ir pietrytinėje dalyje iki Alando ir šiauriau Stokholmo pakliūdavo į Suomių įlanką. Šiuo metu jų išplitimo plotai susitraukė iki Kategato ir Skagerako sąsiaurių. Lenkijoje mokslininkai skelbia apie 69 aptiktas liekanas ir per 25 pranešimų apie gyvus delfinus. Anksčiau ilgai nedvejota; sužinojus apie delfinų santalkas, jie būdavo gaudomi tinklais, užspeisdavo užtvaromis ir kitomis gaudyklėmis. Pavasarį banginiai būdavo persekiojami ir medžiojami iš harpūnų. Pagal ICES (Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos) žinias kasmet Šiaurės ir Baltijos jūrose užmušama apie 4400 jūrų kiaulių.

Pagrindinės didžiųjų banginių gyvenvietės yra Atlanto vandenyne. Jie kasmet rudenį ir pavasarį keliauja į Šiaurę ir atgal, išilgai Europos krantų.

Baltijoje trumpalaikiai svečiai ar audrų į sekliavandenę jūra nuginti ir myriop pasmerkti nelaimėliai. Spėjama, kad orkų būreliai į Baltiją pakliūva besivydamos grobį. Panašiai į Baltijos jūros „spąstus“ įkliūna kitos banginių rūšys. Kodėl į Baltijos jūrą užklysta didieji banginiai, sunku paaiškinti. Daugiausia banginių randama po audrų išmestų ant kranto. Spėjama, kad tai ligoti išsekę gyvūnai. Neatmestina prielaida, kad audrų sukeliami povandeniniai garsai milžinus gena į ramų užutėkį Baltijoje, o nusekus Skagerako ir Kategato vandenims, jie neranda kelio į laisvę ir pasmerkti žūti?

 

Banginių apsauga

1991 m. Vokietijoje, Bonoje, siekiant sėkmingiau vykdyti Bonos konvenciją dėl migruojančių nykstančių gyvūnų apsaugos, įkurta nevyriausybinė organizacija ASCOBANS (Agreement on the Conservation of Small Cetaceans of the Baltic and North Seas). Jos nariai – trylika valstybių, tarp jų ir Lietuva - nuo 2001 metų.

Regioninės darbinės grupės narių susitikimas vyksta kas trejus metus. Jie išrenka patariamąjį komitetą, kuris ruošia rekomendacijas valstybių narių vyriausybėms dėl banginių apsaugos ir būdų joms spręsti. Organizacijos adresas internete: www.ascobans.org.

Pagal šios organizacijos mokslininkų teigimą, pagrindinės banginių nykimo priežastys yra nesaikinga medžioklė ir priegauda velkatinkliais. Didelė žala daroma aplinką teršiant sunkiaisiais metalais, didelių laivų skleidžiami povandeninių virpesių trikdžiai ir kita. Banginių sumažėjo dėl aplinkos taršos, kas sukėlė didelį žinduolių sergamumą, medžiagų apykaitos sutrikimus ir nevaisingumą.

Europoje jau keleri metai galima bendrauti su banginiais. Vykdomi pramoginiai reisai Baltijoje ir Šiaurės jūroje stebint banginius. Kelionės dienotvarkė, pasakojimai ir betarpiškas susitikimas su banginiu iš arti nepaliks abejingu. Taigi– žiūronus į rankas ir į banginių žvalgybas! Nuoroda susisiekti: www.coastalguide.to.

Fotoreportažas
  • Banginių apsilankymai Baltijoje paženklinti tragizmu ir nežinomybe-Foto-nr-2111_2112.jpg
  • Banginių apsilankymai Baltijoje paženklinti tragizmu ir nežinomybe-Foto-nr-2111_2113.jpg
  • Banginių apsilankymai Baltijoje paženklinti tragizmu ir nežinomybe-Foto-nr-2111_2114.jpg
  • Banginių apsilankymai Baltijoje paženklinti tragizmu ir nežinomybe-Foto-nr-2111_2120.jpg
  • Banginių apsilankymai Baltijoje paženklinti tragizmu ir nežinomybe-Foto-nr-2111_2115.jpg
  • Banginių apsilankymai Baltijoje paženklinti tragizmu ir nežinomybe-Foto-nr-2111_2116.jpg
  • Banginių apsilankymai Baltijoje paženklinti tragizmu ir nežinomybe-Foto-nr-2111_2117.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Banginių apsilankymai Baltijoje paženklinti tragizmu ir nežinomybe"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.