Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Barono iš Estijos karjera

Šių metų sausyje grupelė estų kartu su savo šalies prezidente nusibeldė net iki Antarktidos, kad primintų pasauliui, jog šį žemyną prieš 200 metų atrado jų žemietis vokiečių baronas Fabianas von Belinshauzenas. Gegužės mėnesį estai galėtų prisiminti ir kitą jų žemėse gyvenusį vokiečių baroną Ferdinandą von Wrangelį. Prieš 200 metų jis tyrinėjo būsimąjį Šiaurės jūrų kelią.

Rusijos karinis šliupas KAMČATKA, su kuriuo F.Vrangelis išplaukė aplink pasaulį.
Rusijos karinis šliupas KAMČATKA, su kuriuo F.Vrangelis išplaukė aplink pasaulį. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Prisiminė praėjus 200 metų

 

Carinės Rusijos admirolas, keliautojas ir Arkties tyrinėtojas F.Wrangelis (1796-1870) didesnio estų dėmesio sulaukė tik sovietmečiu. Tada buvo prisiminta, kad Taline prasidėjo jo tarnyba laivyne, Tartu universitete studijuota astronomija, fizika ir mineralogija. Baigęs tarnybą Sankt Peterburge, apsigyveno savo dvare mažame Roelos miestelyje šiaurės rytų Estijoje. Čia, Viru-Jaagupi parapijos kapinėse, ir palaidotas.

1996-1997 metais Tartu universiteto istorijos ir Estijos jūrų muziejuose buvo organizuotos mokslinės konferencijos ir parodos, skirtos paminėti F.Wrangelio 200-ąsias gimimo metines. Jubiliejiniai renginiai taip pat vyko Roeloje ir Viru-Jaagupi parapijos bažnyčioje bei kapinėse.

Tokių renginių paskatinta Roelos vidurinė mokykla pradėjo žygius, kad jai būtų suteiktas Ferdinando von Wrangelio vardas. 2000 metų gegužės mėnesį, jau Estijai atgavus nepriklausomybę, prie naujo mokyklos pastato iškilmingai buvo pritvirtinta tokia vardinė lentelė. Dabar Roelos bendruomenės dėmesys, atrodo, yra atslūgęs čia savo paskutines dienas praleidusiam baronui. Jį vis dar primena tik miestelio parkelyje tebestūksantis jūrinis inkaras.

Lenartas Meris, tada dar ne šalies prezidentas, o tik populiarus sovietinės Estijos literatas, savo knygoje „Šiaurės pašvaistės vartai“ (1974 m.) taip pat atidavė nemažą duoklę F.,Wrangelio asmenybei ir jo žygiams atšiaurios Rytų Sibiro jūros pakrantėmis. Beje, rašytojas nesusilaikė ir nuo sarkastiškų pastebėjimų. Pasirodo, 1970 metais, minint šimtąsias F.Wrangelio mirties metines, šventės organizatoriai tą admirolo portreto vietą, kur jo krūtinę puošė daugybė carinių ordinų, pridengė raudona juosta. Pasak rašytojo, barono F.Wrangelio biografijoje išties buvo ne tik dvi kelionės aplink pasaulį ir ekspedicijos Arkties jūrose, bet ir Rusijos karinio laivyno ministro postas.

Gal F.Wrangelis ir nenusipelnė didesnės estų simpatijos, tačiau jis vertas pagarbos už tai, kad, nepaisant pavojų ir skaudžių praradimų, sąžiningai surinko didžiulę mokslinę medžiagą, kuri tapo kelrodžiu tiesiant Šiaurės jūrų kelią.

O kaip išvis klostėsi jo karjera?

 

Pasirinko jūrą

 

Ferdinandas Wrangelis gimė kilmingoje, bet nusigyvenusioje Baltijos vokiečių šeimoje. Neturėdami galimybių tinkamai pasirūpinti visais savo septyniais vaikais, artilerijos majoras Peteris von Wrangelis ir jo žmona Dorotėja išsiuntė Ferdinandą pas gimines, gyvenančius savo dvare pietryčių Estijoje. Kartą čia apsilankė žymus jūrininkas Adamas von Krusensternas. Jo pasakojimas apie nuostabias keliones jūromis ir vandenynais nustebino berniuką. Šis ilgalaikis vaikystės įspūdis nulėmė visą Ferdinando Wrangelio gyvenimą.

Mirus tėvams, dešimtmetis berniukas, svajojęs apie jūrų karininko karjerą, buvo išsiųstas į Jūrų kadetų korpusą Sankt Peterburge. Čia jis susidraugavo su Friedrichu von Lütke ir prancūzų kilmės Piotru Anžu, kurie vėliau, kaip ir Wrangelis, tapo Arkties tyrinėtojais ir admirolais. Būdami vieni geriausi kadetų korpuso auklėtiniai, baigę mokslus jie iš karto buvo pakelti į mičmanus, jaunesniuosius karinio laivyno karininkus.

Pirmuosius dvejus tarnybos metus Wrangelis ir Anžu praleido Revelyje (dabar Talinas) .Jie svajojo apie jūrą ir tolimus krantus, bet plaukiojo tik Suomijos įlankoje. Nors abu buvo kilę iš kilmingų šeimų, tačiau gyveno gana skurdžiai išsinuomotame bute miesto pakraštyje. Jiems labai trūko pinigų, todėl kiekvieną dieną valgydavo jiems patarnaujančio seno jūreivio verdama kopūstine ir koše. Net arbata atsirasdavo ant stalo tik tada, kai užklysdavo koks svečiai.

Matyt, nuo tų laikų F.Wrangelis nekentė skurdo, todel bet kokioje situacijoje, pavojingose jūrų kelionėse, lankydamasis imperatoriškuose rūmuose ar gyvendamas savo dvarelyje Estijos užkampyje, visada išlikdavo baronu

 

Pirmoji kelionė aplink pasaulį

 

Lemtingas posūkis F.Wrangelio gyvenime įvyko jam sulaukus 20 metų. Tuomet jis sužinojo, kad garsus jūrų keliautojas Vasilijus Golovninas rengia dar vieną kelionę aplink pasaulį su naujai pastatytu kariniu šliupu „Kamčatka“. Jaunas jūrų karininkas veltui laiko negaišo: slapta paliko savo laivą, kuriame tarnavo, ir, turėdamas 15 rublių kišenėje, išvyko į Sankt Peterburgą.

Ten F.Wrangelis susirado V.Golovniną ir didelių pastangų dėka sugebėjo įkalbėti garsųjį jūrininką priimti jį į savo kelionę. Be to, buvo išspręsta ir F.Wrangelio problemą dėl pasprukimo iš karinio laivo Revelyje.

Trijų stiebų, beveik 40 metrų ilgio karinis šliupas „Kamčatka“, kuriame buvo 130 įgulos narių, 1817 metų rugpjūčio 26 dieną pakėlė bures ir iš Kronštato išplaukė į tolimą kelionę. Laivas turėjo pristatyti įvairią jūrinę ir karinę techniką į Ochotsko jūros uostus, kurių neįmanoma pasiekti žemės keliu.

Ši kelionė F.Wrangeliui buvo puiki jūrinė praktika ir jūreiviško gyvenimo mokykla. Su laivu „Kamčatka“ jis pabuvojo Britanijos Portsmute, Brazilijos Rio de Žaneire, Peru Kaljao, aplenkė Horno kyšulį ir aplankė Rusijos gyvenvietes Šiaurės Amerikoje. Grįždama namo, rusų įgula Sandvičo salose susitiko su vyrais, mačiusiais Džeimso Kuko žūtį. „Kamčatka“ buvo užsukusi į Marianų ir Filipinų salas, lankėsi Šv.Elenos saloje, kur kalėjo ir mirė Napoleonas. Paskutinis sustojimas prieš baigiant kelionę – Danijos sostinė Kopenhaga. Kelionėje mičmanas F.Wrangelis naudojosi proga pagilinti savo žinias navigacijoje, jūrinėje astronomijoje ir gamtos moksluose. Jo dispozicijoje buvo visa laivo vado V.Golovnino biblioteka.

Po dviejų metų ir dešimties dienų grįžęs į Rusiją,. F. Wrangelis buvo pakeltas į leitenantus ir apdovanotas trečio laipsnio Šv. Anos ordinu.

 

Šiaurės ekspedicija ir vėl aplink pasaulį

 

Tapęs leitenantu, F.Wrangelis turėjo geresnes, nei anksčiau tarnaudamas Revelyje, karjeros augimo perspektyvas. Jo atkaklumas, kruopštumas ir žinių troškimas padarė gerą įspūdį V.VGolovninui ir tai paskatino jį rekomenduoti 22 metų F.Wrangelį būsimos Arkties ekspedicijos vadovu.

1850 metų gegužės mėnesį išvykęs į ekspediciją, F.Wrangelis ketverius metus praleido Tolimojoje Šiaurėje, tyrinėdamas pakrantes nuo Kolymos upės iki Koliuchino įlankos Čiukčių jūroje. Čia jis surinko daug vertingos informacijos apie šio regiono gamtą, klimatą ir vietinių gyventojų populiaciją. Bet svarbiausia, nustatė, jog Arkties vandenynas ne visada būna užšalęs, o tai reiškė, kad yra galimybė laivams plaukioti šiauriniu maršrutu – būsimuoju Šiaurės jūrų keliu.

Grįžęs į Sankt Peterburgą, F.Wrangelis buvo apdovanotas dar vienu ordinu ir gavo pasiūlymą tapti transportinio laivo „Krotkij“, kuris turėjo nugabenti įvairius krovinius į Kamčatką, kapitonu. Aišku, kad jis negalėjo atsisakyti dar vienos galimybės apiplaukti pasaulį. Ši kelionė užtruko 2 metus.

 

Į gubernatoriaus postą tik po vedybų

 

Labai greitai F.Wrangelio gyvenimas tapo net septyneriems metams neatsiejamas nuo Rusijos Amerikos, Rusijos imperijos valdų Šiaurės Amerikoje. 1829 metų pradžioje jis buvo paskirtas Rusijos gyvenviečių dabartinėje Aliaskoje valdytoju. Galėjo juo ir netapti, nes buvo iškelta nelengva sąlyga. Būsimasis šių valdų gubernatorius į paskyrimo vietą turėjo atvykti kartu su žmona.

Tuo metu Kristaus amžiaus sulaukęs F.Wrangelis vis dar buvo viengungis. Norėdamas užimti įdomias ir garbingas pareigas, turėjo nedelsdamas susirasti žmoną. Pasak amžininkų pasakojimų, kartą, sėdėdamas vienoje Revelio kavinių, F.Wrangelis pamatė pro šalį einančias tris gražias merginas. Viena jų jūrų keliautojui iš karto krito į akį. Jis greitai išsiaiškino, kad tai buvo 19-metė Elizabetė, prancūzų kilmės barono Wilhelmo de Rossillono duktė.

Netrukus per pažįstamus jis buvo pristatytas tai kilmingai šeimai. Elizabetė iš prigimties buvo smalsi, besižavinti viskuo kas neįprasta, didvyriška ir romantiška. Po dviejų savaičių pažinties F.Wrangelis jai pasipiršo, dar po dviejų įvyko vedybos, o dar po dviejų abu jie išvyko į Šiaurės Ameriką.

Vestuvinė kelionė per visą Sibirą, nes laivas jų laukė Ochotske, truko pusantrų metų. Per tą laiką šeima susilaukė pirmagimio – dukters Marijos.

Aliaskoje F.Wrangelis rūpinosi kailių prekyba ir kitais ūkiniais reikalais, nuodugniai ištyrė Rusijos teritorijas Aliaskos šiaurės vakarų pakrantėse, įkūrė observatoriją Novo Archangelsko (dabar Sitka) miestelyje. Elizabetė mokė vietinių gyventojų vaikus, užsiėmė labdara, bandė supažindinti gruboką įvairiatautę kolonijos bendruomenę su europietiškais papročiais.

 

Gyvenimo saulėlydis

 

Grįžęs iš Amerikos F.Wrangelis su šeima apsigyveno Roelos dvare. Jis aktyviai bendradarbiavo su Sankt Peterburgo ir Paryžiaus mokslo akademijomis. Su bendraminčiais įsteigė Rusijos geografijos draugiją, paruošė spaudai savo kelionių dienoraščius ir mokslines tyrinėjimų ataskaitas.

1854 metais mirus žmonai, F.Wrangelis vėl nusprendė atnaujinti tarnybą įvairiose jūrinėse žinybose. Po Krymo karo buvo paskirtas karinio jūrų laivyno ministru. Blogėjant sveikatai, atsistatydino iš visų pareigų ir apsigyveno Roelos dvare, kuris šiandien yra gražintas Wrangelių palikuonims.

Wrangelių pora turėjo devynis vaikus, penkias mergaites ir keturis berniukus, Prieš keletą metų 14 barono Ferdinando von Wrangelio palikuonių, išsibarsčiusių po visą pasaulį, buvo susirinkę Sitkoje (buvęs Novo Archangelskas) neoficialiam šeimos susitikimui.  Atrodso, kad tai jau tapo tradicija ir jie kas trys metais renkasi Švedijoje, Vokietijoje  ir kitur.

Fotoreportažas
  • Barono iš Estijos karjera-Foto-nr-9073_9074.jpg
  • Barono iš Estijos karjera-Foto-nr-9073_9075.jpg
  • Barono iš Estijos karjera-Foto-nr-9073_9076.jpg
  • Barono iš Estijos karjera-Foto-nr-9073_9077.jpg
  • Barono iš Estijos karjera-Foto-nr-9073_9078.jpg
  • Barono iš Estijos karjera-Foto-nr-9073_9079.jpg
  • Barono iš Estijos karjera-Foto-nr-9073_9080.jpg
  • Barono iš Estijos karjera-Foto-nr-9073_9081.jpg
  • Barono iš Estijos karjera-Foto-nr-9073_9082.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Barono iš Estijos karjera"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.