Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Bėdų persekioto garlaivio likimas

1858 metų pradžioje Londone buvo nuleistas į vandenį didžiausias XIX-ojo amžiaus garlaivis „Great Eastern“, kurį dėl jį persekiojusių bėdų vadino nelaimingu gigantu.

Garlaivio "Great Eastern" plaukiančio jūroje spalvota litografija.
Garlaivio "Great Eastern" plaukiančio jūroje spalvota litografija. @ "Fr.wikipedia.org" nuotr.

Susidomėjo ir karaliai

Į dar bevardžio laivo nuleidimo bei krikštynų ceremoniją atvyko Anglijos karalienė Viktorija, Belgijos karalius Leopoldas, garsūs rašytojai R.Stivensonas ir Ž.Vernas, daugybė kitų garbingų svečių. Už laivų statyklos vartų šurmuliavo šimtatūkstantinė minia ir tik 3 tūkstančiai laimingųjų, nusipirkę „Eastern Steam Company“ direkcijos išplatintus bilietus, galėjo iš arti stebėti jūros giganto startą. To dar nebuvo visoje Anglijoje, nors ji jau garsėjo unikalių laivų statyba.

Apie naująjį laivą, kaip amžiaus stebuklą, rašė visi pasaulio laikraščiai. O Žiulis Vernas, paveiktas apsilankymo „Great Eastern“ ir plaukimo su juo per Atlantą įspūdžių, parašė dar vieną mokslinės fantastikos romaną – „Plaukiojantis miestas“ („Une ville flottante“, 1871 m.).

 

Stulbinantys dydžiai ir planai

Naujas 211 metrų ilgio plieninis burinis-garinis laivas, turintis du mentračius (kiekvieno skersmuo 17 metrų), daugiau kaip 7 metrų skersmens sraigtą ir šešis stiebus, išties atrodė įspūdingai. Jis galėjo savo kajutėse apgyvendinti 4000 keleivių, o triumuose sutalpinti 6 tūkstančius tonų krovinio. Garlaivio bunkeriai buvo tokie talpūs, kad juose pakrautos akmens anglies užtektų apiplaukti aplink pasaulį nepapildant kuro atsargų. Tokias ambicijas ir turėjo kompanija, užsakiusi gigantiško laivo statybą. Pagal jų planą „Great Eastern“ turėjo plaukioti maršrutu Anglija – Gerosios Vilties kyšulys – Kalkuta – Australija – Horno ragas – Anglija. Keleivių ir krovinių turėjo netrūkti. Šis kelias ėjo per britų kolonijas su kuriomis buvo palaikomi nuolatiniai ryšiai. Deja, didžiausią to meto laivą nuo pat pradžių persekiojo nesėkmės, kurios ir sutrukdė atlikti jam planuotą misiją.

 

Vietoj šampano - vanduo

Pirma nelaimė įvyko nuleidžiant neįprasto dydžio laivą į vandenį. Nutrūkus grandinei, prilaikančiai laivą, žuvo statyklos darbininkas.

Prieš tai krikštamotė Henrieta, pagrindinio lėšų rinkėjo laivo statybai H.T.Hopės duktė, vietoj šampano pakrikštijo laivą paprasčiausiu vandens buteliu ir paskelbė, kad jis vadinsis Liaviatanu (mitinė didžiulė jūrų gyvatė minima Senajame Testamente), nors jau buvo sutarta naujajam laivui suteikti vardą „Great Eastern“. Laivo nuleidimą teko atidėti mėnesiui. Nepavykęs startas pareikalavo papildomų lėšų. Kompanija, užsakiusi laivą, bankrutavo nebaigusi jo statybos.

 

Įgula girta – reisas atidėtas

Naujieji šeimininkai, taip pat neturėdami pakankamai lėšų, nutarė pradėti laivo eksploataciją atidėję apdailos darbus vėlesniam laikui. Prasidėjus eigos bandymams, Lamanšo sąsiauryje sprogo vienas iš garo katilų. Penki kūrikai žuvo iš karto, dar keli buvo sužeisti. Vienas supanikavęs jūreivis pats iššoko už borto. Galiausiai nuskendo ir laivo kapitonas bei du keleiviai plaukę su valtele iš laivo, stovėjusio reide, į uostą. Laivo konstruktorių I.Brunelį taip sukrėtė ši nelaimė, jog jį ištiko infarktas, nuo kurio neatsigavęs po kelių dienų mirė.

Pirmasis „Great Eastern“ reisas per Atlantą turėjo prasidėti 1860 m. birželio 16 dieną. Keleiviai, o jų tebuvo tik 43, dar du žurnalistai ir keli kompanijos valdybos nariai, į laivą atvyko išvakarėse. Kai jau reikėjo išplaukti, kapitonas pranešė, kad reisas atidedamas dienai, nes dalis įgulos girta. Pagaliau laivas išplaukė ir Atlantą įveikė per 11 dienų ir 14 valandų.

 

Paprašė apsiginkluoti

Nelabai sėkmingi buvo ir kiti transatlantiniai reisai. Keleiviai kažkodėl ignoravo šį jūros gigantą. Jis, turėdamas 400 žmonių įgulą, plaukiojo pardavęs vos trečdalį bilietų. Tik vieną kartą, Anglijos vyriausybei užfrachtavus laivą. Jis nugabeno į Kvebeką 2000 karių, 500 moterų ir vaikų bei 122 arklius.

Nelemti įvykiai nesiliovė persekioję okeaninį lainerį vos ne kiekviename reise. Kartą, jau perplaukęs Atlantą, prie Long Ailendo salos jis užšoko ant povandeninių rifų, kurie perrėžė korpuse beveik 30 metrų ilgio ruožą. Išgelbėjo tai, jog bortai ir dugnas buvo dvigubi. Į Niujorką jį vis dėlto teko vilkti buksyrui.

Kitą kartą laivas pateko į didelę audrą. Buvo sugadintas vairas ir sulaužytas dešiniojo borto mentratis. Kapitonas Džeimsas Valkeris apie tai nepranešė keleiviams. Kai pasinaudoję sumaištimi keli kūrikai užsibarikadavo vyno rūsyje ir prisigėrę ėmė elgtis agresyviai, kapitonui teko pranešti apie įvykį ir paprašyti keleivių apsiginkluoti. Iš keleivių buvo sudarytas komitetas, kuris nustatė dar blogesnę laivo būklę, negu jiems pranešė kapitonas.

 

Tik skeletų betrūko

Nepelningi reisai ir didžiulės išlaidos dėl avarijų bei techninių gedimų, privertė kompaniją atsikratyti vien nuostolius nešančio laivo. 1864 m. jis buvo išnuomotas Atlantic Telegraph Company, kuri tiesė telegrafo kabelį per Atlantą. Čia blogos reputacijos laivui sekėsi geriau. Nutiesęs kabelį iki Niūfaundlendo, vėliau jis klojo kabelį iš Bombėjaus į Adeną.

Po to „Great Eastern“ dešimt metų prastovėjo prišvartuotas Grinoko ir Dublino uostuose, kol pagaliau aukcione buvo parduotas į metalo laužą. To meto spauda rašė, kad ardant laivą tarp korpuso dvigubų sienų rasti du skeletai: suaugusio darbininko ir berniuko, kuriuos ten galėjo pamiršti baigus kniedyti geležies lakštus.

Štai, esą kodėl šį laivą nuolatos persekiojo nelaimės. Ir išties per palyginti neilgą savo, kaip keleivinio laivo, gyvenimą „Great Eastern“ nuvarė į bankrotą dvi jį valdžiusias kompanijas, prisidėjo prie savo kūrėjo I. Brunelio, pirmojo laivo kapitono ir 33 kitų įgulos narių mirties.

Nepaisant visų šį laivą persekiojusių negandų ir nelaimių, „Great Eastern“ paliko žymų pėdsaką laivų statyboje ir pasitarnavo kaip prototipas vėliau projektuojant transatlantinius laivus.

Fotoreportažas
  • Bėdų persekioto garlaivio likimas-Foto-nr-2831_2832.jpg
  • Bėdų persekioto garlaivio likimas-Foto-nr-2831_2833.jpg
  • Bėdų persekioto garlaivio likimas-Foto-nr-2831_2834.jpg
  • Bėdų persekioto garlaivio likimas-Foto-nr-2831_2835.jpg
  • Bėdų persekioto garlaivio likimas-Foto-nr-2831_2836.jpg
  • Bėdų persekioto garlaivio likimas-Foto-nr-2831_2837.jpg
  • Bėdų persekioto garlaivio likimas-Foto-nr-2831_2838.jpg
  • Bėdų persekioto garlaivio likimas-Foto-nr-2831_2839.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Bėdų persekioto garlaivio likimas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.