Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Blyškusis Baltijos gelmių senbūvis

Pažintį su Baltijos vandenų gyvūnų įvairove siūlyčiau pradėti nuo jūros vėžių. Jų kilmė ir išplitimas susijęs su sudėtinga jūros aplinkos raida. Dėl svarbos dugno gyvūnų bendrijai ir žuvų mitybai, biologai jūros vėžius pasirinko kaip Baltijos gyvūnijos savitumo ir apsaugos žymenį.

Baltijos gyvūnijos žymuo – gyvieji ledynmečio liudininkai
Baltijos gyvūnijos žymuo – gyvieji ledynmečio liudininkai @ Egidijaus Bacevičiaus nuotr.

Senasis pavadinimas

Blyškieji jūrvėžiai yra didžiausi Baltijo vėžiagyviai. Tiesa, šiaurinėje jos dalyje iš gėlų vandenų atklysta dar didesnių siauražnyplių vėžių ir naujakurių gauruotažnyplių krabų.

Mažesni jūros vėžių būrio atstovai yra augalų sąvašynuose ropinėjantys 20 milimetrų ilgio vėžiukai Idiotea baltica ir Idiotea viridis.

XX a. antroje pusės Lietuvos gamtininkai ir jūrų biologai jūros vėžius vadino jūrų tarakonais. Toks pavadinimas buvo perimtas iš rusų kaip tieisoginis pavadinimo "Morskoj tarakan" (Морской таракан) vertinys.

Jūrų vėžiukai turi nariuotą vandenyje gyventi ir veistis pritaikytą kūną, ir kvėpuoja per žiaunas. Bemaž vienintelė tarakonus ir blyškųjį jūros vėžį siejanti bendrystė yra priklausomybė nariuotakojų (Arthropoda) tipui. Prieš penkiasdešimt metų, kai pradėta kurti jūros biologijos mokslo terminija lietuvių kalba, pagrindinis žinių apie jūras, augalus ir gyvūnus šaltinis buvo gamtininkų darbai rusų kalba. Tuomet į dalykinę ir mokslo sklaidą perimti ar ištobulinti iš rusų kalbos versti jūrų augalų ir gyvūnų pavadinimai. Gerbiant lietuvių kalbą, tobulinant ir kuriant lietuviškąją terminiją, biologiškai tikslesnis būtų blyškiojo jūrvėžio pavadinimas.

Priminsiu kaip jūrvėžiai vadinami aplink Baltiją esančiose tautų kalbose – Østersøtanglus (daniškai), Merikilk (estiškai), Garais grėvis (latviškai), Podwój wielki (lenkiškai), Ishavsgråsugga, Skorv, Spånakärring (švediškai), Kilkki, Spanakorring (suomiškai), die Baltische Riesenassel/ Meeres Reliktassel (vokiškai), Aquatic Sowbug (t.y. landuočiai, vėdarėliai) - angliškai.

 

Veisimosi būdas

Žvelgiant į jūros vėžį dėmesį patraukia kiek atgrasi išvaizda. Plokščia nariuota galva-krūtinė baigiasi pailga, iš dviejų susiveriančių skiaučių sudaryta uodegos dalimi. Jos gaubia plaukmenimis virtusias ir žiaunų paskirtį atliekančias kojeles. Apvertus vėžiuką matome keturiolikos šeriuotų kojelių kirbėlynę: į priekį išstatytos trys storokos (griebiamosios) su kabliukais ir šonuose styro keturios ilgos (vaikščiojamosios) su nageliais kojos.

Galvos priekyje kyla dvi poros, viena storų ir lenktų bei kita laibų, lytėjimo ūselių. Greta sudėtinės akutės ir uoslės duobutės. Vyraujanti kūno paviršiaus spalva yra gelsva, rečiau pilkšvai ruda, išmarginta pusapvalių dėmių.

Jūros vėžių kartų kaita vyksta kas 3–4 metus. Suaugusių patinų ilgis siekia iki 78 mm (labai retai 90 mm), svoris iki 6 gramų ir gyvena iki 7 metų. Patelės mažesnės, jų ilgis siekia 38 mm. Jos lengvai atskiriamos pagal apatinėje galvakrūtinės pusėje esančias peryklines ertmes, sudaryta iš keturių pusapvalių skaidrių plėvių. Patelių sugaunama ženkliai mažiau nei patinų. Vidutinis santykis yra 1:28, neretai ir didesnis.

Pagrindinis blyškiųjų jūros vėžių veisimosi laikas yra rudenį – pirmoje žiemos pusėje ir pavasarį. Kiaušinėlius ar išsiritusius vėžiukus nešiojančių patelių sugaunama 30–39, 40–69 metrų gyliuose, aleuritinių smėlių nuosėdų plotuose.

38 mm ilgio patelių peryklinėse ertmėse aptikama nuo 70 iki 200 gelsvų – tamsiai rudų 1 mm skersmens kiaušinėlių. Vidurvasarį jose rasta 2 mm ilgio vėžiukų, sumažintų suaugėlių, kurie netrunka „išsisėti“. Spėjama, kad po veisimosi išsekusios patelės žūva, dėl to jų ženkliai mažiau.

 

Poledyninio laikotarpio gyvūnai

Stambieji blyškiųjų jūros vėžių giminaičiai aptinkami Ramiojo ir Atlanto vandenyno pakraščių jūrose Šiaurės Amerikoje, Europoje, Azijoje.

Į Baltijos jūrą jūrvėžių pirmtakai atklydo maždaug prieš 12 500 metų. Galima teigti, kad tai yra ledynmečio gyvūnai. Jie įsitvirtino anuomet telkšojusiame ledyninio ežero pakraštyje. Gyveno druskingoje Joldijos jūroje ir, manoma, gėlavandeniame Ancyliaus ežere. Jūros vėžių gyvenami plotai tai susitraukdavo, tai vėl išsiplėsdavo. Šiais laikais gyvūnai Baltijoje išplito beveik visur, gausiau šiaurinėje ir pietrytinėje dalyje. Piečiau Gdansko duburio iki Riugeno salos jie yra reti ir negausūs.

 

Netolygus pasiskirstymas

Vaizduose iš Baltijos gelmių jūros vėžius matome ropinėjančius dumblu. Lakiame paviršiuje jie palieka įvairiomis kryptimis vingiuojančius uodegos kylio įspaudus ir kojelių brydes. Esant poreikiui jūros vėžiai apsiverčia pilvu į viršų ir irdamiesi papilvės kojelėmis bei suverdami uodegos skiautes plaukia, pakildami aukštyn ir laisvai grimzdami.

Įprastomis gaudyklėmis ir dugno semtuvais iš grublėto ir smėlio dugno ištraukiama po 1–2 vėžiukus. Išsamaus vaizdo apie jų pasiskirstymą Baltijoje stokota. Žinios pasipildė, tyrėjams pradėjus naudoti smulkiaakius dugninius velkatinklius, paprastai naudojamus mažoms priedugnio ir dugno žuvims gaudyti. Baltijos jūros Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje didžiausi jūros vėžių kiekiai sugaunami 475, 534, 506 ir 535 žvejybos kvadratuose. Jie būna 30–60 metrų gyliuose. Lietuvos priekrantėje žiemą ir rudenį randama atklydusių suaugusių patinų. Vidurvasarį po audrų atvėsusiame vandenyje, atklydę juros vėžiai pakliūva į priekrantės tinklaičius, negyvus juos išplauna bangos. Tai bemaž vienintelė galimybė pajūrio lankytojui juos pamatyti pakrantėje.

Vyraujanti jūros vėžių gyvenamoji buveinė yra riedulynai, moreninių, pilkųjų priemolių bei lakiųjų (pelitinių) dumblų plotai. Čia gausi jūrvėžių (Saduria entomon) – giliavandenių šoniplaukų (Pontoporeia femorata) ir Baltijos trupsnių (Macoma balthica) bendrija. Atskiruose lopinėliuose, kur pakankamai ištirpusio deguonies, būna stambios sėslios kirmėlės Halicryptus spinulosus.

Išskirtinė aplinka yra giliau 50 metrų, kur ištirpusio deguonies yra mažiau. Čia randamos retos patamsėjusiu trapiu kiautu Baltijos trupsnės. Jūros vėžių biomasių plotai atskirais mėnesiais „slankioja“. Ji priklauso nuo vandens temperatūros. Bandymais nustatyta, kad esant 2–3 laipsnių vandens temperatūrai vėžiukai išgyvena apie 1,5 paros. Esant 4–5 laipsnių temperatūrai jie buvo veiklūs ir ilgaamžiai. Tinkamiausia temparatūra iki 10 laipsnių. Vandenims šylant vėžiukai patraukia į gelmes.

Įtakos turi ir jūros vandens druskingumas. Jūros priekrantėje ir kitose išplitimo vietose druskingumas yra iki 9 promilių. Jūros vėžiai laikinai ištveria ir iki 15 promilių druskingumą. Gėluose Kuršių marių vandenyse jūros vėžiai neaptinkami.

 

Jūros vėžiai minta maita

Jūros vėžiai telkiasi prie maitos. Nesant jos Baltijos jūros vandenų švarintojai tampa grobuonimis - puola giliavandenes šoniplaukas ir daugiašeres kirmėles.

Nustatyta, kad Baltijos jūros Lietuvos vandenyse didesnę metų dalį ir nuolat įvairaus amžiaus jūros vėžių sugaunama 475 žvejybos kvadrate. Čia gramzdinamos Klaipėdos uoste iškastos nuosėdos. Jos yra turtingos augalinės ir gyvūninės kilmės dulenomis. Maisto medžiagų prisodrintuose dugno vandenyse tarpsta bakterijos, čia gausu baltymų ir amino rūgščių.

507 žvejybos kvadrate, ties vadinamuoju moreniniu gūbriu, yra užkliuvę ir suplėšyta daug velkamųjų tinklų. Nuskandinti tinklai tarsi šmėklos gaudo jūros gyvūnus. Aplinkui susidaro kvapų „debesys“, kurie vilioja nariuotakojus maitėdas. Jūros vėžiai turi išskirtinai jautrią uoslę, todėl telkiasi prie maitos tinkluose. Jie graužia įkliuvusias strimeles ir menkes, gremžiasi į jų minkštuosius vidaus audinius. Tačiau pastebėta, kad vengia kietų upinių plekšnių.

Įvairaus amžiaus jūros vėžių santalkos būna ir žuvų ruošos, atliekų išmetimo vietose.

 

Mitybos grandinės dalis

Įvairaus dydžio jūros vėžiai yra svarbi jūros žuvų maisto derinio dalis.

Didesnius (30–60 mm ilgio) jūros vėžius tyko ir juos ryja plačiažiočiai builiai, Baltijos menkės, jų randama pusiau suaugusių gyvavedžių vėgėlių ir didelių upinių plekšnių skrandžiuose.

Sugretinus jūros vėžių ilgius iš žvejybos vietose sugautų upinių plekšnių ir Baltijos menkių skrandžių, nustatyta, kad 50–60 m gyliuose pelitinių dumblių buveinėse upinės plekšnės ir menkės minta išskirtinai jūros vėžiais. Vidutinis prarytų jūros vėžių ilgis 30–45 mm. Būtent tokio ilgio yra kiaušinėlius nešiojančios jūros vėžių patelės. Daroma išvada, kad upinių plekšnių poveikis jūros vėžių bandos atsinaujinimui yra didžiausias.

Pastebėta, kad Baltijos menkių maitinimosi vietose Lietuvos vandenyse didesnių jūros vėžių sugaunama santykinai mažiau vadinamame Būtingė-2 arba 534 žvejybos kvadrate.

Mažiau jūros vėžiais maitinasi otai. Jie mėgsta šilumą, o jūros vėžiai vėsesnį vandenį, todėl jų išplitimo ir maitinimosi vietos nesutampa.

Nedidelių vėžiukų aptiktama suaugusių strimelų, ciegorių ir vėgėlių jauniklių maisto deriniuose. Mažus vėžiukus ryja ir priekrantės naujakuriai – grundalai rubuiliai.

 

Baltijos gamtosaugos žymuo

Senovinius nariuotakojus primenantys jūrvėžiai tapo Baltijos gyvūnijos ženklu.

Gyvasis žymeklis tai jūros aplinkos ir gyvūnijos apsaugos žymuo. Atvaizdai naudojami švietimo ir gamtos pažinimo veikloje. Tai ir nepažeistų jūros dugno bendrijų tvarumo ir geros būklės ženklas.

Jūros vėžiai ir gelmių mizidės vaizduojamos Suomijos, Folklendų ir Švedijos pašto ženkluose.

Švedijos juvelyrai pagamino sidabrinių segtukų. Taip pat platinamos nuotraukos ir atminimo dovanėlės su jūros vėžių atvaizdais.

Dideli jūros vėžiai yra nereiklūs šalto vandens akvariumų augintiniai. Atskiri mokslininkai savo mokslinę tiriamąją veiklą susiejo su jūros vėžių tyrimais.

Fotoreportažas
  • Blyškusis Baltijos gelmių senbūvis-Foto-nr-2035_2039.jpg
  • Blyškusis Baltijos gelmių senbūvis-Foto-nr-2035_2036.jpg
  • Blyškusis Baltijos gelmių senbūvis-Foto-nr-2035_2040.jpg
  • Blyškusis Baltijos gelmių senbūvis-Foto-nr-2035_2037.jpg
  • Blyškusis Baltijos gelmių senbūvis-Foto-nr-2035_2038.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Blyškusis Baltijos gelmių senbūvis"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.