Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Britų povandeniniai laivai Baltijoje

Daugiau kaip prieš 100 metų Suomijos įlankoje anglų jūrininkai nuskandino 7 savo povandeninius laivus, kad nereikėtų jų atiduoti priešui.

Atvirukas, skirtas anglų povandeninio laivo E9 ir jo vado Max Horton pagerbimui.
Atvirukas, skirtas anglų povandeninio laivo E9 ir jo vado Max Horton pagerbimui. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Pavojingas kelias

 

Tai buvo paskutiniai laivai iš tos flotilės, kurią britų Admiralitetas, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasiuntė į Baltijos jūrą.

Nuo pat karo pradžios britams rūpėjo užkirsti kelią geležies rūdos importui iš Švedijos į Vokietiją ir tokiu būdu suduoti rimtą smūgį jos ekonomikai. Kadangi anglų kreiseriai negalėjo patekti į Baltijos jūrą per siaurus ir seklius Danijos sąsiaurius, kuriuos atidžiai stebėjo vokiečių karinis laivynas, Pirmasis Admiraliteto lordas Winstonas Churchilis nutarė šią užduotį pavesti naujiems povandeniniams laivams.

1912 metais Didžiojoje Britanijoje pradėti statyti naujos klasės povandeniniai laivai tuo metu buvo geriausi britų kariniame laivyne. Maksimalus jų greitis po vandeniu siekė 10 mazgų (19 km/val.) Didžiausias panirimo gylis 30 metrų, nors kai kure, priešų persekiojami, panirdavo ir žymiai giliau. Jie turėjo penkis torpedų vamzdžius, išdėstytus priekyje, šonuose ir laivagalyje, vežiojosi su savimi 10 torpedų. Kai kuriuose laivuose ant denio priešais bokštelį būdavo pritvirtinamos nedidelės patrankos. Kiekvieno laivo įgulą sudarė 3 karininkai ir 28 jūreiviai.

1914 metų spalio mėnesį trys tokio tipo britų laivai bandė prasmukti į Baltijos jūrą per Eresundo sąsiaurį, skiriantį kare nedalyvaujančias neutralias Danijos ir Švedijos valstybes. Sąsiaurio plotis siekė maždaug 2 jūrmyles, gylis farvateryje retai kur viršijo 10 metrų. Tad 55 metrų ilgio ir 5 metrų pločio cigaro formos laivai šiame „koridoriuje“ turėjo ne taip jau daug erdvės manevrams.

Vienam iš tos laivų trijulės nepasisekė. Susidūręs su vokiečių patruliniais laivais, jis buvo priverstas grįžti atgal. Kiti du, suspėję panirti anksčiau, nepaisant sąsiauryje vyraujančios stiprios srovės bei seklaus farvaterio, sugebėjo per naktį ištrūkti į Baltijos jūros platybes. Įveikę 650 jūrmylių atstumą, jie pasiekė Rusijos karinę jūrų bazę Revelyje (Talinas).

Kitais metais per Danijos sąsiaurius į Baltijos jūrą prasiveržė dar keli britų povandeniniai laivai.

 

Atšiauri žiema

 

Britų povandeninių laivų pasirodymas Baltijos jūroje buvo visiška staigmena rusams, kurie apie tai nebuvo iš anksto informuoti. Tai nesutrukdė britams patogiai įsikurti Revelyje, kuris beveik trejiems metams tapo jų naujaisiais namais.

Nelaukdamas pavasario, jau 1915 metų sausio mėnesį povandeninis laivas E9, kurio įgulai vadovavo leitenantas Maxas Hortonas, su ledlaužio pagalba išplaukė į atvirą jūrą. Norėta įsitikinti, ar britų povandeninių laivų flotilė galės sėkmingai veikti speiguotoje Baltijos jūroje. Paaiškėjo, jog didžiausia problema – laivo, iškilusio į paviršių, apledėjimas. Jūreiviams teko imti į rankas plaktuką ir skaldyti ledą. Užšalus Revelio ir kitiems Rusijos uostams, britų jūrininkai atsidūrė tarsi spąstuose.

Nuo sausio iki balandžio iš Didžiosios Britanijos atvykusių povandeninių laivų operacijos Baltijos jūroje buvo beveik neįmanomos. Gyvenant krante, britų jūrininkams teko patirti rūstesnę žiemą, nei jie buvo pratę Golfo srovės pašildomoje Britanijoje. Tai nebuvo taip lengva. Juolab, kad jų turima uniforminė apranga nebuvo pritaikyta šaltos žiemos orui. Kaip aiškėja iš vėliau paskelbtų flotilės veteranų prisiminimų, didžiausia „katastrofa“ jie laikė Karališkajame jūrų laivyne mėgstamo romo trūkumą. Pasibaigus romo atsargoms, vietoj tradicinės grogo taurės, britų jūreiviai per pietus gaudavo rusiškos degtinės porciją.

 

Pergalių serija

 

Pagerėjus oro sąlygoms, britų povandeniniai laivai E1 ir E9, vadovaujami leitenantų Noelio Laurenco ir Maxo Hortono, kartu ir atskirai pradėjo vykdyti tą misiją, dėl kurios ir buvo pasiųsti į Baltijos jūrą.

1915 metų gegužės mėnesį M.Hortonas ties Palanga užpuolė krovininių laivų vilkstinę ir tiesiog po ją lydinčio kreiserio „Roon“ nosimi nuskandino vieną angliavežį. Dvi torpedos buvo paleistos ir į kreiserį, bet jam pavyko išsisukti.

Liepos mėnesį M.Hortonas dabartinės Lenkijos pakrantėje ties Helios kyšulių sutiko vokiečių šarvuotą kreiserį „Prinz Adalbert“ ir nedelsdamas jį torpedavo. Tai buvo labai sėkminga ataka, nes tą vasaros dieną jūros paviršius buvo lygus, kaip veidrodis ir periskopo „nosį“ vokiečiai galėjo nesunkiai pastebėti. Per išpuolį žuvo 10 vokiečių jūrininkų, tačiau pats kreiseris, nors ir stipriai apgadintas, nušliaužė iki Gotehafeno (Gdynė), o vėliau buvo nuvilktas į Kylio karinę bazę.

Spalio 23 dieną jau suremontuotas „Prinz Adalbert“, lydimas dviejų minininkų, bandė įplaukti į vokiečių užimtą Liepoją. Čia jį patykojo kitas britų flotilės povandeninis laivas E8, vadovaujamas kapitono leitenanto Francio Goodharto. Praleidęs minininkus, E8 iš 5 kabeltovų atstumo paleido torpedą. Ji pataikė į kreiserio šaudmenų saugyklą. Sprogimas buvo toks galingas, kad jis net patį povandeninį laivą išstūmė į paviršių. Kreiseris staigiai nuskendo, nusinešdamas su savimi į jūros dugną daugiau kaip 600 vokiečių jūreivių. Kol minininkų komandos spoksojo į skęstantį laivą, E8 suskubo pasišalinti.

Kreiserio „Prinz Adalbert“ žūtis buvo pats skaudžiausias vokiečių karinio laivyno praradimas Pirmajame pasauliniame kare. M.Hortonas ir F.Goodhartas, prisidėję prie to laivo sunaikinimo, buvo apdovanoti Didžiosios Britanijos ir carinės Rusijos ordinais.

Povandeninis laivo E1 įgula, vadovaujama N.Laurenco, 1915 metų ankstų rugpjūčio 19-osios rytą netoli Saremos salos atakavo vokiečių linijinį kreiserį „Moltke“. Britų torpeda pramušė jo dešinį bortą, per kurį į laivo vidų plūstelėjo keli šimtai tonų vandens. Kreiseris, turėjęs pridengti vokiečių įsiveržimą į Rygos įlanką, išėjo iš rikiuotės. Už šią operaciją N.Laurencas buvo Rusijos spaudos paskelbtas „Rygos išgelbėtoju“.

Didelė sėkmė lydėjo povandeninį laivą E19, kuriam vadovavo kapitonas Francis Cromie. Spalio 11 dieną jis per kelias valandas netoli Elando salos nuskandino penkis vokiečių prekybinius laivus, kurie gabeno geležies rūdą. Po mėnesio prie Arkonos kyšulio E19 nuskandino vokiečių lengvąjį kreiserį „Undine“.

 

Pasiliko Baltijos vandenyse

 

Nuo 1916 metų pradžios britų povandeniai laivai praktiškai baigė savo misiją. Labiausiai patyrę ir narsiausi povandeninio laivyno asai M.Hortonas ir N.Lauirencas buvo gražinti į Angliją, kur jų laukė nauji paskyrimai. Gegužės pabaigoje iš Klaipėdos pakilęs lėktuvas jūroje pastebėjo britų submariną E18 ir užsiundė ant jos vokiečių minininkus. Po šio patruliavimo E18 į Revelį nebegrįžo.

Tuo tarpu vokiečių kariuomenė užėmė Rygą, Daugpilį, Saremo ir Hyjumo salas. Artėjant priešui, britų povandeninių laivų flotilė 1917 metų pradžioje buvo perkelta į rusų karinę bazę, veikusią Hanko uoste Suomijoje. Žlugus Rusijos monarchijai, į valdžią atėję bolševikai pradėjo taikos derybas. Remiantis Brest-Litovsko taikos sutartimi, britų povandeniniai laivai, kovoję Baltijos jūroje, turėjo atitekti Vokietijai. Britų jūreiviai negalėjo sutikti, kad jų geriausi laivai atitektų priešui. Padedant ledlaužiams jie išplukdė dar likusius 7 savo laivus į Suomijos įlanką ir 1918 metų kovo 4 dieną patys juos nuskandino.

Taip baigėsi šiandien jau beveik užmiršta britų flotilės istorija Baltijos jūroje Pirmojo pasaulinio karo metais.

 

Fotoreportažas
  • Britų povandeniniai laivai Baltijoje-Foto-nr-9105_9106.jpg
  • Britų povandeniniai laivai Baltijoje-Foto-nr-9105_9107.jpg
  • Britų povandeniniai laivai Baltijoje-Foto-nr-9105_9108.jpg
  • Britų povandeniniai laivai Baltijoje-Foto-nr-9105_9109.jpg
  • Britų povandeniniai laivai Baltijoje-Foto-nr-9105_9110.jpg
  • Britų povandeniniai laivai Baltijoje-Foto-nr-9105_9111.jpg
  • Britų povandeniniai laivai Baltijoje-Foto-nr-9105_9112.jpg
  • Britų povandeniniai laivai Baltijoje-Foto-nr-9105_9113.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Britų povandeniniai laivai Baltijoje "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.