Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Burės ir moterys olimpinėse žaidynėse

Buriavimo sporto istorijoje 1900 metų vasaros Olimpinės žaidynės užima išskirtinę vietą. Priminsiu kodėl.

Jachta „Lerina“ 1900 metais.
Jachta „Lerina“ 1900 metais. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Be buriavimo ir moterų

 

Pirmosios Olimpinės žaidynės barono Pjero de Kuberteno (Pierre de Coubertin, 1863-1937) iniciatyva vyko 1896 metų balandžio 6-15 dienomis Graikijos sostinėje Atėnuose. Tarp 43 sporto šakų į žaidynių programą buvo įtrauktas ir buriavimas. Deja, šioje olimpiadoje burės nebuvo pakeltos. Regata neįvyko, nes, kaip oficialiame raporte tvirtino anglai, Graikija nepasirūpino tinkamais laivais ir varžybų akvatorija. Matyt, todėl tarp 241 sportininko, atvykusio iš 14 šalių, neatsirado nei vieno buriuotojo. Tiesiogiai su olimpiniu komitetu susiję šaltiniai skelbė kitokią versiją. Esą buriavimas tiesiog buvo atšauktas dėl blogų oro sąlygų.

Nedalyvavo pirmosiose Olimpinėse žaidynėse ir moterys. Tuo metu visuomenė dar buvo įtakojama Viktorijos laikų (Didžiosios Britanijos karalienės epocha) nuostata, kad moterų padėtis visuomenėje žemesnė už vyrų ir ne visi vyrų pomėgiai tinka moterims. Be to, buvo žavimasi senovės Graikijos olimpinėmis žaidynėmis, kuriose dalyvaudavo tik vyrai.

Matyt, todėl P. de Kubertenas ir to meto Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK), kurį sudarė vien vyrai, nepritarė moterų dalyvavimui olimpiadoje bet kokioje sporto šakoje.

Neturtinga dviejų vaikų motina graikė Stamanta Reviti buvo vienintelė moteris, kuri kreipėsi į Graikijos olimpinį komitetą prašydama leisti jai dalyvauti maratono bėgime. Tiesa, moteriškei rūpėjo ne sportiniai pasiekimai, o galimybė tapti žinomai. Taip ji tikėjosi uždirbti šiek tiek pinigų ir lengviau susirasti darbą. Kai jai neleido dalyvauti oficialiose varžybose, moteris kitą dieną prabėgo tą pačią 40 kilometrų distancija per 5 valandas 30 minučių. Tokį jos laiką užfiksavo Maratono miestelio mokytojas, meras ir žurnalistai. Tikėtina, kad ji ketino savo dokumentus pateikti Graikijos olimpiniam komitetui, jog šis pripažintų jos pasiekimus. Deja, neišliko jokių oficialių dokumentų apie tą įvykį, išskyrus kelis žurnalistų reportažus. Istorijos dulkėse dingo ir tolimesnis Stamantos Reviti likimas.

 

Šveicarijos grafienė – pirmoji olimpinė čempionė

 

Nors Tarptautiniam olimpiniam komitetui tebevadovavo tie patys džentelmenai, tačiau 1900 metų vasaros olimpinės žaidynės atrodė visai kitaip. Matyt, suveikė dvi aplinkybės. Olimpiada vyko modernėjančioje Prancūzijoje. Be to, tuo metu Paryžiuje vyko pasaulinė paroda, atspindinti praėjusio šimtmečio laimėjimus ir žvelgianti į naują dvidešimtąjį amžių.

TOK džentelmenai, bijodami Paryžiaus ir jame besilankančios publikos pasmerkimo, nebesiryžo diskriminuoti moterų. Tarp 997 sportininkų, atvykusių iš 24 šalių, buvo ir 22 moterys pirmą kartą dalyvaujančios olimpinėse žaidynėse. Iš jų tik viena pasirinko buriavimo sportą.

Ta vienintelė moteris tarp maždaug 150 buriuotojų vyrų buvo amerikiečių kilmės Šveicarijos pilietė grafienė Elena de Purtale (Hélène de Pourtalès, 1868-1945).

Būsimoji grafienė gimė Niujorke kaip Helen Barbey. Jos tėvas ir senelis buvo žinomi JAV verslininkai. Vienas iš protėvių turėjo didelį žirgyną. 1881 metais jo žirgas laimėjo garsiosiose britų Derbi lenktynėse. Eleną labiau domino buriavimo sportas, negu jodinėjimas. Gal todėl, kad kai kurie jos giminaičiai buvo garsiojo Niujorko jachtklubo, Amerikos taurės lenktynių organizatoriaus, nariais.

Būdama 21 metų, Elena ištekėjo už aistringo buriuotojo šveicaro grafo Hermano de Pourtalès (1847-1904). Matyt, ji irgi buriavo, nes Hermanas, nutaręs dalyvauti 1900 metų vasaros Olimpinių žaidynių buriavimo regatoje, į savo jachtos įgulą be sūnėno Bernardo, Šveicarijos kariuomenės kapitono, pakvietė ir žmoną.

Maždaug 60 jachtų, atstovaujančių Prancūzijai, Didžiajai Britanijai, Nyderlandams, JAV ir Šveicarijai, priklausomai nuo jų dydžio, buvo suskirstytos į dvi pagrindines grupes. Mažesnės lenktyniavo Senos upėje Meino salos pakrantėmis. Didesni burlaiviai 22 jūrmylių distancijoje varžėsi Atlanto vandenyne priešais Havro uostą.

Šveicarijai atstovavo vienintelė de Pourtalès šeimai priklausanti jachta „Lérina“. Pirmą varžybų dieną lenktyniaudami Senos upėje, šveicarai dvejomis minutėmis aplenkė tos pačios klasės prancūzų jachtą „Marthe“. Įdomiausia, kad ir kitos šešios šioje grupėje lenktyniavusios jachtos plaukė su Prancūzijos vėliava.

Šveicarijos buriuotojai, lenktynėse laimėję pirmą vietą, buvo apdovanoti aukso medaliais. Taip Elena de Purtale tapo pirmąja olimpine čempione.

Gana dažnai pirmąją olimpine čempione įvardinama britų lauko tenisininkė Šarlota Kuper (Charlotte Cooper, 1870-1966), kuri laimėjo auksą vienetų ir dvejetų žaidime. Tačiau teniso varžybos olimpinėse žaidynėse vyko praėjus mėnesiui po to, kai „Lérina“ Senos upėje finišavo pirmoji.

Mirus vyrui, Elena, atrodo, daugiau nebeburiavo. Bent jau nėra apie tai jokių žinių.

Fotoreportažas
  • Burės ir moterys olimpinėse žaidynėse-Foto-nr-7486_7487.jpg
  • Burės ir moterys olimpinėse žaidynėse-Foto-nr-7486_7488.jpg
  • Burės ir moterys olimpinėse žaidynėse-Foto-nr-7486_7489.jpg
  • Burės ir moterys olimpinėse žaidynėse-Foto-nr-7486_7490.jpg
  • Burės ir moterys olimpinėse žaidynėse-Foto-nr-7486_7491.jpg
  • Burės ir moterys olimpinėse žaidynėse-Foto-nr-7486_7492.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Burės ir moterys olimpinėse žaidynėse"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.