Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Burinio laivyno brangakmenio istorija

Daugiau kaip prieš šimtą metų Vokietijoje pastatytas didžiulis burlaivis per savo amžių patyrė šlovę jūroje, užmarštį uostų užkampiuose ir prisikėlimą naujam gyvenimui.

Burlaivyje "Duchesse Anne", šlovingų laikų palikimas. Senasis laivo varpas, su Oldenburgo kunigaikštienės herbu ir vokiečių mokomojo laivo pavadinimu.
Burlaivyje "Duchesse Anne", šlovingų laikų palikimas. Senasis laivo varpas, su Oldenburgo kunigaikštienės herbu ir vokiečių mokomojo laivo pavadinimu. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Laivų architektūros šedevras

 

Nors didžiųjų burlaivių epocha jūrose jau baigėsi, tačiau 20 amžiaus pradžioje vis dar buvo manoma, kad tik burlaiviuose galima paruošti gerus jūrininkus. Tam pritarė kaizerinės Vokietijos ekonomikos ir jūrinės aristokratijos viršūnės. 1900 m. sausio 12 dieną Berlyno viešbutyje „Continental“ susirinkę 227 aukščiausio rango valdžios ir verslo atstovai įkūrė „Deutscher Schulschiff Verein“ (Vokiečių mokomųjų burlaivių sąjunga). Jos nariams buvo nustatytas 200 markių metinis mokestis. Kaizeris Wilhemas II, asmeniškai palaikęs karinio ir prekybos laivyno jūrininkų ruošimą burlaiviuose, paaukojo 5000 markių.

Praėjus 15 mėnesių nuo DSV įkūrimo, „Tecklenborg“ laivų statykloje Brėmerhafene buvo nuleistas į vandenį pirmasis šios sąjungos užsakytas burlaivis. Jo bendras ilgis siekė 92 metrus, o plotis – 11,90 m. Trys stiebai buvo pritaikyti 25 tiesiosioms burėms pakelti, ant bušprito tilpo dar trys įstrižosios burės. Bendrą burių plotą sudarė 2060 kvadratinių metrų.

Po pagrindiniu deniu buvo įrengtos didelės patalpos kadetams. Dienos metu jose veikė mokymosi klasės ir valgykla. Naktį jie užleisdavo vietą hamakams, kuriuose miegodavo praktikantai. Patalpos po deniu laivo gale buvo skirtos kapitono, karininkų ir svečių kajutėms, ligoninei bei vaistinei. Plieninėmis sienelėmis buvo atitverta virtuvė ir bendro naudojimo prausyklos.

Šis trijų stiebų burlaivis laikomas vienu iš pirmųjų mokomųjų laivų, suprojektuotų ir pastatytų vien tik šiam tikslui. Dėl savo korpuso formos, kuri suteikė erdvias patalpas visai komandai ir užtikrino bendrą laivo stabilumą, jis buvo vadinamas burinio laivyno architektūros šedevru.

 

Krikštynos be krikštamotės

 

Naujo laivo krikštynos įvyko 1901 metų kovo 7 dieną. Jose turėjo dalyvauti mokomųjų burlaivių sąjungai pirmininkaujantis Oldenburgo didysis hercogas Friedrichas Augustas ir jo žmona Elizabeta. Jai buvo skirtas laivo krikštamotės vaidmuo, nes burlaivis turėjo vadintis jos vardu – „Großherzogin Elisabeth“. Dėl hercogo ligos abu sutuoktiniai atšaukė savo dalyvavimą renginyje. Šventėje nepasirodė ir Wilhelmas II dėl neseniai Bremene įvykusio atentato.

Krikštamotę pakeitė jos brolis hercogas Adolfas Friedrichas. Šventėje taip pat dalyvavo Vokietijos imperijos jūrų laivyno admirolas Hansas fon Koesteris, Wilhelmo II jaunesnysis brolis admirolas Heinrichas, kontradmirolas Richardas Aschenbornas, „Hamburg-America Line“ ir Norddeutschen Lloyd“ laivybos kompanijų direktoriai.

 

Burlaivio aukso amžius

 

Mokomojo burlaivio įgulą sudarė kapitonas, 6 karininkai ir 7 jūrininkai. Jie visi buvo atsakingi už kadetų priežiūrą ir jų mokymą. Jau 1900 metų gegužės 9-11 dienomis laivas priėmė pirmuosius 14-16 metų mokinius, kurių dauguma buvo kilusi iš viduriniosios klasės šeimų. Kadetų mokymo programoje buvo numatyti praktiniai jūreivystės kursai, o taip pat vokiečių ir anglų kalbų, aritmetikos, geografijos ir istorijos pamokos, kurios vykdavo kartą per savaitę.

Netrukus „Großherzogin Elisabeth“ išvyko iš savo nuolatinio Elsfleto uosto į pirmąją kelionę po Baltiją. Vasarą burlaivis reguliariai išplaukdavo į mokomuosius reisus Baltijos ir Šiaurės jūrose. Atėjus žiemai keliaudavo į šiltesnius kraštus – Pietų Afriką, Pietų Indiją ir Pietų Ameriką.

Garsusis vokiečių burlaivis, keliaudamas per pasaulį, maudėsi šlovės spinduliuose. Jame lankėsi kaizeris Wilhelmas II, Sankt Peterburge burlaivį apžiūrėjo Rusijos caras Nikolajus II. Jis liko sužavėtas tiek pačiu laivu, tiek ir jame teikiamo mokymo kokybe bei kadetų elgesiu.

Pasak Elsfleto jūreivystės mokyklos profesoriaus Gottholdo Richterio, „Großherzogin Elisabeth“ nuo 1901 iki 1925 metų per 13 užsieninių mokomųjų reisų įveikė 163258 jūrmyles (302404 km).

Pirmojo pasaulinio karo metais burlaivis glaudėsi Štetino uoste (dabar Ščecinas) kartu su dar dviem panašios paskirties laivais. Tie du po karo atiteko nugalėtojams – prancūzams ir britams. Pasibaigus karui, „Großherzogin Elisabeth“ liko vieninteliu vokiečių mokomuoju burlaiviu. Dėl užsitęsusių procedūrų tik 1921 metų liepos mėnesį jis vėl atnaujina mokomuosius plaukiojimus.

 

Užklupo įvairios bėdos

 

Anksčiau sėkmingai tarnavusį burlaivį pradėjo persekioti įvairios problemos. 1926 metais Šiaurės Atlante per audrą jis prarado fokstiebį. Kitais metais laive įsiplieskė šiltinė. 1928 metais nukentėjo per jame kilusį gaisrą. 1931 metais susidūrė su britų burlaiviu „Evermore“.

Plečiantis kariniam jūrų laivynui, kuriam nebereikėjo kvalifikuotų burinio laivo jūrininkų, ir gylėjant prekybinių burlaivių krizei, meilią „Lisbeth“ pravardę turėjęs laivas dar kurį laiką plaukiojo po Baltiją. Ten jį ne kartą buvo užklupusios stiprios audros. Vienos metų į bušpritą trenkė žaibas.

1932 metams baigiantis burlaivis prisišvartavo prie „Deutsche Seemannsschule“ krantinių Hamburge. Tuometinis „Großherzogin Elisabeth“ kapitonas Ernstas Wagneris tapo šios mokyklos direktoriumi, Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, burlaivis niekur nebeplaukiojo, tačiau ir toliau buvo naudojamas jūrininkų mokymui.

Vykstant karui, sąjungininkų oro atakos pridarė Hamburgo uostui nemažai žalos. Tačiau tik 1944 metų rugsėjyje burlaivį perkėlė į ramesnį Vismarą. Artėjant sovietų kariuomenei, nutarta prieglobsčio ieškoti kuriame nors Fėmarno salos uostelyje. Velkant jį į naują vietą, 1945 metų gegužės 5 dieną burlaivį atakavo britų lėktuvai. Jie sunkiai sužeidė kapitono žmoną, trys jauni buriuotojai patyrė lengvesnius sužalojimus.

 

Su Prancūzijos vėliava

 

Pasibaigus karui, vokiečių mokomąjį burlaivį „Großherzogin Elisabeth“ užgrobė Didžiosios Britanijos karinis jūrų laivynas. Taip baigėsi 44 metus su Vokietijos vėliava plaukiojusio mokomojo burlaivio karjera.

1946 metų rugpjūčio 13 dieną britai jį perdavė prancūzų kreiserio „La Surprise“ vadui kaip atlygį už vokiečių padarytą žalą Prancūzijai. Vokiečių burlaivį reikėjo nuvilkti iš Kylio į Brestą. Kadangi kanalą kerta nemažai tiltų, 48 metrų aukščio grotstiebio viršūnę teko nupjauti. Nuplukdžius karinį trofėjų į Lorjano uostą, admirolo Emilio Bartheso pasiūlymu burlaiviui buvo suteiktas naujas pavadinimas – „Duchesse Anne“, Bretanės hercogienės Anos garbei.

Nežinodamas ką su tuo burlaivių daryti, Prancūzijos karinis jūrų laivynas pavertė jį paprasčiausiomis kareivinėmis. Tinkamai neprižiūrimas ir apiplėšinėjamas laivas po kelių metų pribrendo kelionei į metalo laužą. Nuo tokios lemties jį apsaugojo jūrinių tradicijų entuziastai.

1981 metais Prancūzijos gynybos ministerija už simbolinį vieną franką burlaivį pardavė Diunkerko miestui. Čia susikūrusi „Les Amis de la Duchesse Anne“ draugija, turėdama finansinę valstybės ir regiono, specializuotų Diunkerko kompanijų paramą, pradėjo seno burinio laivyno brangakmenio reabilitacijos procesą.

2001 metais, po maždaug du dešimtmečius trukusio atnaujinimo, burlaivis „Duchesse Anne“, minėdamas savo šimtąsias metines, pasitiko pirmuosius lankytojus. Dabar jis yra Diunkerko uosto muziejaus didžiausias plaukiojantis istorinis eksponatas. Jis padeda atgaivinti šlovingą Diunkerko jūrinę praeitį, primindamas ne tokius tolimus laikus, kai uosto baseinus pagyvindavo daugybė laivų su aukštais stiebais.

 

Fotoreportažas
  • Burinio laivyno brangakmenio istorija-Foto-nr-8575_8576.jpg
  • Burinio laivyno brangakmenio istorija-Foto-nr-8575_8577.jpg
  • Burinio laivyno brangakmenio istorija-Foto-nr-8575_8578.jpg
  • Burinio laivyno brangakmenio istorija-Foto-nr-8575_8579.jpg
  • Burinio laivyno brangakmenio istorija-Foto-nr-8575_8580.jpg
  • Burinio laivyno brangakmenio istorija-Foto-nr-8575_8581.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Burinio laivyno brangakmenio istorija"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.