Gimiau ir augau Sedos miestelyje prie ežero. Čia anksti išmokau plaukti, pirmą kartą pakėliau bures ir parašiau pirmą straipsnį į rajoninį laikraštį. Karinę tarnybą atlikau Juodosios jūros laivyne. Grįžęs dirbau Sedos ir Rietavo rajono laikraščių redakcijose. Vėliau beveik dešimt metų redagavau žinybinį laikraštį „Lietuvos žvejys“, dar kelis dešimtmečius teko dirbti laikraščio „Sovietskaja Litva“ Klaipėdos zonos korespondentu. Neakivaizdiniu būdu baigiau Vilniaus universiteto žurnalistikos katedrą.
Gyvendamas Klaipėdoje, praėjau Osvaldo Kubiliūno buriavimo mokyklą „Atlanto“ ir „Lietuvos“ jachtose, su žvejybos laivais kaip žurnalistas pabuvojau Atlanto ir Ramiajame vandenynuose, su prekybos laivais teko paplaukioti nuo Igarkos iki Sevilijos.
Jau gyvendamas Kaune, kartu su bendraminčiais įkūriau žurnalistų ir buriuotojų klubą „Marinus“, kuris daugiau kaip dešimt metų rengė jachtų keliones po Baltijos jūrą. Šiose kelionėse dalyvavo apie 100 įvairiausių profesijų žmonių – nuo profesoriaus iki darbininko, kuriuos žavėjo mėlyna jūra, žydras dangus ir baltos burės.
2002 m. parengiau ir išleidau knygą „Gero vėjo!“ (Lietuvos buriavimo istorijos puslapiai). Vis dar buriuoju, nes, kaip rašė žinomas anglų žurnalistas ir buriuotojas Ian Proctor „patyręs buriavimo žavesį, jūs nesiskirsite su juo tol, kol burės bus jums paklusnios“.
Esu surinkęs nemažą marinistinės literatūros biblioteką lietuvių, rusų, vokiečių ir lenkų kalbomis. Dažniausiai perskaitinėju Džozefo Konrado labai nuoširdžią atsiminimų ir įspūdžių knygą „Jūrų veidrodis“.
