Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

„Clotilda“ - paskutinis amerikiečių vergų laivas

„Paskutinė kelionė į vergiją“ – taip vadinasi žurnale „National Geographic“ šiais metais paskelbtas straipsnis apie neseniai atrastas paskutinio žinomo amerikiečių vergų laivo „Clotilda“ liekanas.

Dumblyne rastos senovinio laivo dalys.
Dumblyne rastos senovinio laivo dalys. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Prarastos istorijos paieškos

 

Ne vienerius metus buvo bandoma surasti burlaivio „Clotilda“ liekanas, palaidotas kažkur Mobilo upės žiotyse šiaurinėje Meksikos įlankos pakrantėje. Pirmiausia jų pradėjo ieškoti prie šios upės įsikūrusio Africatown miestelio bendruomenė, kurios daugumą sudaro „Clotildos“ laivu iš Afrikos atgabentų vergų palikuonys.

Sėkmė nusišypsojo baltaodžiui vietiniam žurnalistui Benui Rainesui. 2018 metų sausyje, prasidėjus rekordiniam atoslūgiui, jis klampojo po Mobilo upės deltos dumblinus norėdamas paruošti reportažą apie šios vietovės unikalią biologinę įvairovę. Netikėtai jo dėmesį patraukė iš dumblo kyšančios medinio laivo liekanos. Žurnalistas pamanė, kad tai galėtų būti seniai ieškomo vergų laivo dalys.

Iškviesti jūrų archeologai suabejojo ar atrastos liekanos priklauso buvusiam vergų laivui. Tačiau ažiotažas, kurį sukėlė žurnalisto pranešimas, niekur nedingo. Po kelių mėnesių B.Rainesas ir Pietų Misisipės universiteto tyrinėtojų komanda grįžo prie upės ir atliko tyrimus 12 mylių ruože. Buvo apžiūrėta daugiau kaip 10 laivų nuolaužos. Pagaliau į dienos šviesą buvo ištraukta tai, kas galėjo priklausyti ieškomam laivui. Atradimas daugiau kaip metus buvo laikomas paslaptyje.

Remdamiesi išsamiais daugiau nei 1500 laivų registrų archyviniais įrašais, tyrėjai nustatė, kad dumble pusiau palaidotas laivas tiksliai atitinka škunos „Clotilda“ dydį ir formą..

 

Vergų pirkliai nenurimo

 

Kai „Clotilda“ 1860 metų kovo 4 dieną išplaukė į Vakarų Afriką, transatlantinė vergų prekyba JAV ir visoje Britų imperijoje jau buvo uždrausta prieš 52 metus. Tačiau Amerikos žemyno plantatoriai, stokodami pigios darbo jėgos, neskubėjo paklusti įstatymui. Jie tiesiog statėsi greitesnius ir manevringesnius laivus, kad išvengtų amerikiečių ir britų karinių laivų gaudynių. Populiariausiu laivu, pritaikytų vergų gabenimui, tapo vadinamieji „Baltimorės kliperiai“ – dviejų stiebų škunos ir brigantinos. Neretai jų korpusai būdavo padengti vario plokštėmis, kad dugnas bei bortai neapaugtų kriauklėmis, kurios mažina laivo greitį.

„Clotilda“ buvo dviejų stiebų 26 metrų ilgio ir 7 metrų pločio škuna su variniu apvalkalu ir dideliu pakeliamu švertu, kuris, esant reikalui, leido plaukioti seklesnėmis pakrantėmis. Laivas priklausė turtingam Alabamos valstijos laivų savininkui ir plantatoriui Timothy᾿ui Meaheriui. Jam ir šovė į galvą mintis pasiųsti „Clotildą“ į pagarsėjusį vergų prekybos uostą Whydahą Dagomėjos karalystėje (dabar Beninas) ir federalinių pareigūnų panosėje kontrabanda parsigabenti afrikiečių krovinį į Mobilo įlanką Alabamoje.

 

Visi galai į vandenį

 

Į tolimą ir rizikingą kelionę „Clotilda“ išplaukė su 12 žmonių įgula, vadovaujama patyrusio kapitono Williamo Fosterio. Jam buvo įduoti 9000 dolerių vergams nupirkti. Kelionė į vieną pusę užtruko beveik 3 mėnesius.

Atvykus į Whydaho uostą, vergų pirkliai pasiūlė W.Fosteriui nusipirkti afrikiečius po 100 dolerių už kiekvieną. Jam buvo leista apsilankyti tolimoje stovykloje, kur buvo saugomi keturi tūkstančiai juodaodžių vergų ir iš jų atsirinkti 125 asmenis. Bekraunant vergus į „Clotildą“, W.Fosteris išvydo į uostą įplaukiančius du garlaivius, todėl įsakė įgulai nedelsiant kelti bures. Siekiant išvengti nemalonumų, jei atvykėliai pradėtų domėtis škunos kroviniu, „Clotilda“ išplaukė net nespėjusi pasiimti dar 15 vergų, už kuriuos jau buvo sumokėti pinigai..

Sugrįžus į Meksikos įlanką, W.Fosteris savo škuną užmaskavo kaip kabotažinį laivą, vežiojantį krovinius pakrantėmis. Bijodamas įkliūti valdžios pareigūnams, į Mobilo uostą jis atplaukė sulaukęs nakties. Čia vergai iš škunos „Clotilda“ triumo buvo persodinti į upių garlaivį, kuris juos išvežiojo pas būsimus šeimininkus.

Siekiant nuslėpti nusikaltimo pėdsakus, W.Fosteris nuplukdė škuną „Clotilda“ toliau nuo miesto, sudegino ją iki vandens paviršiaus, o tai, kas liko nuskandino Mobilo upės dumblynuose. Įgulai išmokėjo atlyginimą ir liepė grįžti ten, iš kur jie atvyko.

 

Praeities aidai

 

1861 metais Federalinė vyriausybė patraukė baudžiamojon atsakomybėn T.Meaherį ir W.Fosterį už akto, draudžiančio vergų prekybą, pažeidimą, tačiau bausmės jie nesulaukė. Byla buvo atmesta dėl įrodymų stokos. Istorikai mano, kad byla buvo nutraukta iš dalies ir dėl to, kad prasidėjo pilietinis karas tarp pietinės dalies, siekusios atsiskirti nuo JAV, ir šiaurinės dalies, siekusios neleisti atsiskyrimo.

Pasibaigus pilietinam karui ir panaikinus vergiją, daugelis afrikiečių, atgabentų į Alabamą škunos „Clotilda“ ankštame triume, įsikūrė plantatoriaus T. Meaherio žemėse, kur jie anksčiau vergavo. Afrikiečiai ilgėjosi namų, tačiau neturėjo jokių galimybių grįžti į Vakarų Afriką. Jiems pavyko nusipirkti nedidelius žemės sklypelius į šiaurę nuo Mobilo miesto. Čia jie suformavo savitą juodaodžių bendruomenę Africatown. Ten jie susikūrė sau naują gyvenimą, tačiau niekada neprarado savo afrikietiško indentiteto. Daugelis jų palikuonių vis dar gyvena ten ir išsaugo pasakojimą apie paskutinį amerikiečių vergų laivą „Clotilda“, kuris atvežė jų protėvius į Alabamą.

Atradus „Clotilda“ nuolaužas, Africatown bendruomenė tikisi, kad iškėlus jas ir įrengus vergų laivo memorialą, jo lankytojai galėtų apmąstyti vergų prekybos siaubą ir apie tą didžiulį afrikiečių indėlį kuriant Ameriką.

Fotoreportažas
  • „Clotilda“ - paskutinis amerikiečių vergų laivas-Foto-nr-9336_9337.jpg
  • „Clotilda“ - paskutinis amerikiečių vergų laivas-Foto-nr-9336_9338.jpg
  • „Clotilda“ - paskutinis amerikiečių vergų laivas-Foto-nr-9336_9339.jpg
  • „Clotilda“ - paskutinis amerikiečių vergų laivas-Foto-nr-9336_9340.jpg
  • „Clotilda“ - paskutinis amerikiečių vergų laivas-Foto-nr-9336_9341.jpg
  • „Clotilda“ - paskutinis amerikiečių vergų laivas-Foto-nr-9336_9342.jpg
  • „Clotilda“ - paskutinis amerikiečių vergų laivas-Foto-nr-9336_9343.jpg
  • „Clotilda“ - paskutinis amerikiečių vergų laivas-Foto-nr-9336_9344.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "„Clotilda“ - paskutinis amerikiečių vergų laivas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.