Ankstesniais metais tiek daug pokyčių nebuvo keltų linijose, kaip šiais metais ir iš esmės dėl „Covid-19“.
Covid-19 diktuoja pokyčius keltų linijose
Iš Rygos į Stokholmą keltas buvo populiarus nes plaukė gražiomis archipelago vietomis. @ Vidmanto Matučio nuotr.
Daugiau reisų į Švediją
Neseniai DFDS pranešė apie naujus pokyčius rytinės Baltijos šalių linijose su Švedija. Kol kurį laiką į Švediją dėl išskirtinių „Covid-19“ priemonių buvo žvelgiama lyg ir skersai, tai turėjo įtakos ir jūrų keltų linijoms į šią šalį.
Dabar pagal „Covid-19“ lygį rytinės Baltijos šalys niekuo nebesiskiria nuo Švedijos. Tai atvėrė ir naujas keltų galimybes.
Nuo spalio 1 dienos DFDS įtraukė du papildomus savaitinius reisus tarp Klaipėdos ir Karlshamno. Papildomi reisai vyks šeštadienį ir sekmadienį, todėl savaitinių išvykimų skaičius padidės iki 11 per savaitę. Taip pat valandą sutrumpintas keltų plaukimas šioje linijose.
Dabar liniją tarp Klaipėdos ir Karlshamno aptarnauja net keturi jūrų keltai - „Victoria Seaways“, „Optima Seaways“, „Finlandia Seaways“ ir „Ark Futura“.
Šio maršruto direktorius Per-Henrik Persson teigė, kad tai padės įmonei kuo geriau išgyventi „Covid-19“ krizę. Akcentuota ir tai, kad laivuose itin sugriežtintos priemonės, kurios padeda užkirsti kelią viruso plitimui.
Prioritetas Švedijai ir Estijoje
Nuo spalio 4 d. papildomi pokyčiai įvesti ir DFDS linijose tarp Švedijos, Estijos ir Suomijos. Uždaryta linija iš Estijos Paldiski į Suomijos Hanko uostą. Jos uždarymą lėmė pernelyg maži srautai.
Tarp Estijos ir Suomijos ir taip yra daug jūrų keltų linijų. Pripažįstama, kad DFDS šioje kryptyje yra sunku konkuruoti su Talino - Helsinkio linija. Iš Estijos Mugos uosto taip pat kursuoja keltas į Suomijos Viosary uostą.
Paldiski - Hanko liniją aptarnavęs laivas „Patria Seaways“ pradėjo kursuoti tarp Švedijos Kapelskaro ir Estijos Paldiskio. Per savaitę čia reisų kiekis gerokai išaugs.
DFDS tikisi šioje linijoje pastebimai padidinti tiek krovinių, tiek keleivių srautus.
Kapelskaro ir Paldiski linijoje iki tol plaukiojo vienintelis keltas „Sirena Seaways“.
„Į maršrutą tarp Kapelskaro ir Paldiski įvedant keltą „Patria Seaways“, DFDS įgyvendino seniai puoselėtą klientų norą“, - teigė DFDS Baltijos maršrutų vadovas Andersas Refsgaardas.
Ryga nori kelto į Stokholmą
Kol kas nei viena Estijos ar Suomijos laivybos kompanija nepraneša apie planuojamus kokius nors pokyčius linijose tarp Estijos ir Suomijos, nors jose šiemet dėl „Covid-19“ keleivių skaičius yra žymiai sumažėjęs.
Estijos kompanija „Tallink“ paskelbė tik apie tai, kad iki kitų metų pavasario stabdoma Rygos ir Helsinkio keltų linijos veikla. Šioje linijoje plaukiojo jūrų keltas „Baltic Queen“.
Rygos uostas yra Baltijos jūros regione dėl „Covid-19“ bene labiausiai nukentėjęs uostas. Pavasarį dėl šio viruso buvo nutrauktas „Tallink“ kelto reisas iš Rygos į Stokholmą.
Dabar keltas iš Rygos į Stokholmą plaukioja epizodiškai kartą per savaitę.
„Tallink“ grupės netenkina pernelyg didelės jūrų keltų rinkliavų išlaidos Rygos uoste. Per 2019 metus, kai dar nebuvo jokio viruso, „Tallink“ išlaidos Rygos uoste siekė per 4 mln. eurų. „Tallink“ grupė nebuvo patenkinta ir prastoka Rygos jūrų keltų terminalo infrastruktūra.
Skelbiama, kad šį mėnesį tarp Estijos „Tallink“ grupės ir Rygos uosto turėtų vykti derybos. Latvija yra ypač suinteresuota, kad iš Rygos bent į Stokholmą būtų normali laivybos linija.
Latvijos ekonomikos ministras Janis Vitenbergas teigė, kad Rygos laisvojo uosto administracija turės rasti būdus kaip jūrų keltams mažinti rinkliavas, kad „Tallink“ laivybos kompanija kaip įmanoma greičiau atnaujintų normalų keltų susisiekimą iš Rygos į Stokholmą.
Fotoreportažas
0
0
Susiję straipsniai
Uostų vargas su dideliais laivais
Maždaug 400 ES šalių uostų terminalų šiuo metu derina poziciją prieš tolesnį laivų didinimą.
Panašios „Linkuvos“ su skirtingais likimais
Prieš 20 metų Ramiajame vandenyne nuskendęs transporto refrižeratorius „Linkuva“ su 18 žmonių Lietuvos piliečių įgula yra pati didžiausia Lietuvos laivyno tragedija.
