Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Danijos princesės Dagmaros brangenybės

Taip buvo pramintas carinės Rusijos transatlantinių lainerių ketvertukas, kuris ne kartą keitė vėliavas bei pavadinimus, atlaikė du pasaulinius karus ir paliko istorinį pėdsaką pasaulio jūrose.

Bazinis laivas "GDYNIA".
Bazinis laivas "GDYNIA". @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Neįprastas sprendimas

 

Danijos princesės Dagmaros pasaulis pasikeitė 1866 metais, kai ji netikėtai ištekėjo už būsimo Rusijos caro Aleksandro III. Tada ji pakeitė ne tik savo tikėjimą, bet ir vardą – tapo Marija Fiodorovna. Kol jos vyras dar buvo tik sosto įpėdinis, buvusi Danijos princesė su vyru ir vaikais dažnai lankydavosi savo gimtojoje šalyje. Kelionės vykdavo jūros keliu imperatoriškuoju burlaiviu.

Po beveik penkiasdešimties laimingos santuokos metų Dagmara-Marija tapo našle. Būtent tada ji priėmė kiek neįprastą sprendimą  – dalį savo turto, kurį sudarė brangenybės, skirti laivų statybai. Tai nieko nenustebino, nes ji visada domėjosi jūriniais klausimais.

Nebesaistoma aukšto titulo, jos sūnui Nikolajui tapus Rusijos imperatoriumi, buvusi Danijos princesė dalinai finansavo keturių transatlantinių lainerių statybą Škotijoje. „Rossija“ (1908 m.), „Kursk“ (1910), „Carj“ (1912) ir „Carica“ (1915) papildė „Russian American Line“  bendrovės laivyną. Ir tai nebuvo atsitiktinumas. Rusų imperatoriaus našlė žinojo kas vadovauja bendrovei.

 

Iš Liepojos į Niujorką

 

1900 metais Liepojoje (tada Libava) pradėjusi veikti „Russian American Line“ buvo danų Kopenhagoje įkurtos laivininkystės „Det Østasiatiske Kompagni“ dukterinė įmonė. Ji vertėsi keleivių pervežimu maršrutu Libava – Roterdamas – Kopenhaga – Niujorkas.

Iš pradžių liniją aptarnavo anksčiau pirkti garlaiviai „Mitava“, „Dvinsk“ ir „Birma“, kurios kapitonu vienu metu buvo Liudvikas Stulpinas. Vėliau prie jų prisijungė specialiai šiai daniškos kilmės laivybos bendrovei skirti laivai.

Didžiąją keleivių dalį sudarė ekonominiai ir politiniai emigrantai. Iki Pirmojo pasaulinio karo „Russian American Line“ bendrovės transatlantiniai garlaiviai kasmet perveždavo maždaug po 60 tūkstančių keleivių. Didėjant jų srautui, Liepojoje buvo pastatyti 780 vietų emigrantų namai. Juose, laukdami maršrutinio laivo, būsimi keleiviai galėjo nemokamai gyventi 5 dienas, už kitas – po 25 kapeikas per dieną.

Kelionė per Atlantą užtrukdavo 10-11 parų. Bilietas į Niujorką emigrantų klasėje kainavo 85 rublius. Pirmos klasės keleiviai už kelionę mokėjo dvigubai daugiau.

 

Po Danijos ir Lenkijos vėliavomis

 

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, keturi laivai iškėlė princesės Dagmaros gimtosios šalies Danijos vėliavą. Tuo pačiu buvo pakeisti ir jų pavadinimai. „Kursk“ tapo „Polonia“ ir gabeno lenkų emigrantus į Ameriką, „Carj“ buvo pavadintas „Estonia“, „Carica“ – „Lituania“, „Rossija“ – „Latvia“. Jie visi priklausė tai pačiai bendrovei, bet po atgaivinimo ji vadinosi „Baltic American Linie“.

1930 metais visą liniją su transatlantiniais laineriais, išskyrus „Rossija-Latvia“, kuri jau buvo iškėlusi Japonijos vėliavą, perėmė Lenkijos bendrovė „Polskiego Transatlantyckiego Towarzystwa Okrçtowego“. Iš pradžių laivuose buvo paliktos danų įgulos, kurias laikui bėgant pakeitė lenkų jūreiviai.

Trys buvę carinės Rusijos ir Danijos laivai tapo pirmaisiais Lenkijos vandenynų laineriais, kurie kursavo maršrutu Gdynė – Niujorkas.

 

Išskirtinė istorija

 

Iš šios trijulės savo istorija išsiskiria prieš 105 metus Škotijoje Glazgo laivų statykloje į vandenį nuleistas 138 metrų ilgio plieninis šešių denių keleivinis laivas, galintis išvystyti 14 mazgų (26 km/val.) greitį. Jis galėjo priimti 712 keleivių ir 290 įgulos narių

Per 35 metus ne kartą keitėsi jo pavadinimai. Jis buvo pastatytas kaip „Carica“. Lenkai, iš danų nusipirkę garlaivį „Lituania, nutarė jį pavadinti LDK karo inžinieriaus ir Lenkijos nacionalinio herojaus Tadeuszo Kościuszkos garbei.

Laivas beveik 10 metų praleido transatlantinėse linijose. Kilus karo su Vokietija grėsmei, „Kościuszko“ buvo išsiųstas į Dartmutą. Ten, Anglijoje, nauju pavadinimu „Gdynia“ jis buvo paverstas Lenkijos jūrų pajėgų plaukiojančia baze. Prasidėjus karui, laivui buvo gražintas ankstesnis pavadinimas. Didžiosios Britanijos vadovybė jį naudojo kaip karinį transportą Indijos vandenyne ir Viduržemio jūroje.

Pasibaigus karui, „Kościuszko“ įgula atsisakė grįžti Lenkiją, kuri prarado nepriklausomybę ir buvo sovietų okupuota. 1946 metais buvęs laivo savininkas Lenkijos bendrovė „Gdynia-American Shipping Lines“ pardavė „Kościuszko“ Didžiosios Britanijos transporto ministerijai. Jo bortuose atsirado naujas pavadinimas „Empire Helford“. Atlikęs keletą kelionių Indijos vandenyne, jis grįžo į Glazgo, kur buvo pastatytas.

1950 metų vasario mėnesį buvusi „Carica“, „Lituania“, „Kościuszko“ ir „Gdynia“ iškeliavo į laužyną.

Fotoreportažas
  • Danijos princesės Dagmaros brangenybės-Foto-nr-9486_9487.jpg
  • Danijos princesės Dagmaros brangenybės-Foto-nr-9486_9488.jpg
  • Danijos princesės Dagmaros brangenybės-Foto-nr-9486_9489.jpg
  • Danijos princesės Dagmaros brangenybės-Foto-nr-9486_9490.jpg
  • Danijos princesės Dagmaros brangenybės-Foto-nr-9486_9491.jpg
  • Danijos princesės Dagmaros brangenybės-Foto-nr-9486_9492.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Danijos princesės Dagmaros brangenybės"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.