Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Dienoraštis gydytoją gražina į jaunystės reisus

Klaipėdos jūrininkų ligoninės kardiologė Sigutė Kelmickytė-Norkienė su malonumu prisimena savo jūrinius reisus, kurie vyko 1984-1986 ir 1993 metais. Jai vienerius metus tėko dirbti prekybiniame laive „Kapitonas Ižmiakovas“, metus linijiniame laive „Henrikas Kuivas“ ir tris mėnesius laive „Kapitonas Panfilovas“.

Sigutė Sigutė Kelmickytė-Norkienė laive "'Kapitonas Ižmiakovas" 1985 metais
Sigutė Sigutė Kelmickytė-Norkienė laive "'Kapitonas Ižmiakovas" 1985 metais @ nuotr.

Laivo laukimas ir pasirengimas

                               

„Man nesunku dėstyti savo atsiminimus iš jūrų gydytojos patirties, nes radau savo dienoraštį, skambiu pavadinimu „Jūrų daktarės Sigutės Kelmickytės plaukiojimo po marias užrašai“. Dienoraštį pradėjau rašyti 1985 metų sausį prieš tai jau penkis mėnesius plaukiojusi laivais“, - prisiminė Sigutė Kelmickytė-Norkienė.

Ji prisiminė, kaip 1984 metų rugpjūčio 1 dieną kartu su kitais kolegomis medikais atvyko „ant kilimėlio“ pas gerbiamą ir mylimą šefą gydytoją Romualdą Skačkauską. Prieš tai ji praėjo medicininę  komisiją Kauno gatvėje Jūrininkų poliklinikoje.

„Mano likimo draugė Nijolė Puodžiūnaitė jau buvo išplaukusi į Igarką laivu „Mitrofan Grekov“. Gavau iš jos tris telegramas, aišku rusiškai parašyta „Atsiliepk drauge“. Aš laukiau pirmojo savo laivo namuose Telšiuose. Sunkus laukimas: užvaldo nerimas, baimė, troškimas aštrių pojūčių, absoliuti nežinomybė, gailestis sau ir nerimas dėl artimųjų liksiančių krante. Šefas pranešė kad turiu atvykti į Klaipėdą rugpjūčio 6-ąją. Į pirmąjį reisą išlydi mane tetos, tėvai ir sesuo Vida. Daug ašarų, labai daug ašarų ir nerimas“, - to meto pojūčius atgamino Sigutė Kelmickytė-Norkienė.

Jos pirmasis laivas „Kapitonas Ižmiakovas“ ir prisiminimas, kaip lipa trapu ir neilga suknelė plevena vėjyje. Budintis ant trapo jūreivis palydi iki kabineto su užrašu „Gydytojas“.

Prieš tai dviejų dienų vaikščiojimas po įvairias tarnybas - laivininkystės kadrų skyrius, komjaunimo ir karinių bilietų pridavimas, paso keitimas. Nuolatiniai vaikščiojimai po tarnybas. Gaisrininkai nepasirašo be saugumo technikos instruktažo, komjaunimas be sportininkų pažymos. Rengiantis reisui svarbi kantrybė ir eilės seka.

 

Pirmieji įspūdžiai

 

Pirmoji procedūra laive priimti kabinetą - aibė instrukcijų, karantinas, skiepų kabinetas, šefo nurodymai.

„Perimu laivo dokumentaciją, daktaras vedžioja mane po laivą, man viskas labai įdomu. Pristato mane kapitonui Jurijui Nikolajevui apie kurį ir po daug metų galiu kalbėti tik gerai. Prisimenu tokį nedidelį rudakį ir visą laiką besišypsantį vyriškį, nuostabų žmogų ir gerą laivavedį“ - pirmuoju įspūdžiu dalinasi Sigutė Kelmickytė-Norkienė.

Pirmasis reisas - Rostokas (Vokietija) - Ruanas (Prancūzija)  - Klaipėda - Kaliningradas.

Pirmoji naktis laive košmariška – supa, atrodo tuoj bangos sudaužys laivą. Pykina, mėto į šalis, krenta dušinėje šampūnai ir muilai, kremai skraido po kajutę, visą naktį kažkur bilda, daiktai krenta ir dūžta.

„Pasiramščiuodama į sienas šliaužiu į ambulatoriją. Uždarinėju spinteles, sukišu tampriai vaistų buteliukus. Žiauriai norisi valgyti, mėgaujuosi sesers Birutės įdėtais obuoliais, sūriu. Lyg ir palengvėja, pareinu į kajutę ir krentu ant gulto. Pamiegu pusvalandį ir atsibundu nuo neįprastų garsų laive. Nesvetinga pirma naktis laive“ – atgimsta prisiminimai, kurie tarsi vaizdo juostelė sukasi toliau:

          "Ryte vyriausiasis kapitono padėjėjas skambina telefonu ir klausia ar gyva, kaip laikausi. Nieko laive nepažįstu, visi stebi mane iš tolo. Bufetininkė Angelė pranešė man, kad turiu valgyti kajutkompanijoje prie stalo kartu su II kapitono padėjėju Nikolajumi, III šturmanu Karoliu, IV šturmanu Olegu. Politrukas Jonidis kalbina mane lietuviškai, aš supratimo neturėjau apie jo pareigas ir darbą. Vėliau apšvietė mane jūreiviai, kad čia idėjinis laivo vadas. Turiu prisipažinti, kad tik su pagarba galiu apie jį kalbėti. Jonidis ne kartą gelbėjo mane iš keblių situacijų dėl muitinės taisyklių ir padėjo adaptuotis sudėtingame laivo gyvenime. Įeinant į kajutkompaniją turiu paprašyti kapitono ar starpomo leidimo atsisėsti. Negalima įeiti su tapkėm, šortais ir turi pasitempti, ir taip 4 kartus per dieną", - prisimena.

Pirmąjame Sigutė Kelmickytės reisę laive buvo penkios moterys. Vėliau su Audra Bugaite ir Lena Nikulina ji susidraugavo.

          "Turiu daug laiko, neriu vašeliu, sportuoju, perskaičiau visas laivo bibliotekos lietuviškas ir rusiškas knygas. Vakarais žiūrime senus filmus. Kankina namų ilgesys, baimė dėl krante likusių namiškių sveikatos. Visos dienos panašios. Visi kalba tik ką planuoja grįžę iš reiso nuveikti. Kartais nesinori tų pačių žmonių susitikti ar matyti. Bet ačiū dievui tos minutės labai trumpos. Visi laukia telegramų iš namų ir žinom kas gavo pranešimą, net koks telegramos turinys. Laive nepasislėpsi nuo kitų akių. Jūreiviai klaikiai jautrūs antrų pusių telegramoms ar skambučiams. Analizuoja namiškių išsakytas mintis, bando skaityti tarp eilučių. Jei tris dienas negauna pranešimų iš namų prisigalvoja visokių nebūtų dalykų: gal jau nebemyli, gal susirgo ir t.t. O krante tos trys dienos pralekia labai greit ir žmonos negali suprasti to jūreivių nerimo. Namiškiam reikia būti labai išmintingiems, pasverti kokias naujienas galima pranešti, neapkrauti jūrininkų bereikalingomis problemomis. Pavyzdžiui, savaitę kasdien vakarais laivagalyje stovi jaunas jūreivis ištisai rūko ir žvelgia į jūros tolius. Net baugu darosi, nenori bendrauti. Kai gauna žinią iš namų, visiems ir jam palengvėja", - vėl plūsta prisiminimai.

 

Jūroje gelbėjo patirtis

 

Jai labai įsiminė reisas Klaipėda - Nikaro (Kuba). Kelias ilgas - perėjimas 21 diena. Atlante vis supa, laive ji kepa kapitonui gimtadienio tortą.

„Iškepiau tuos blynus, pertepiau kremu, o tie blynai „važinėja“ vienas ant kito nesulimpa, užvožėm bliūdu ir prispaudėme“, - iš praeities išlenda ir tokios detalės.

Prisiminė visą reisą gydžiusi vienam jūrininkui radikulitą, leido vaistus ir vitaminus. Dažnai jūreiviai ateidavo matuoti kraujo spaudimo - reikia ar nereikia, kartais tik atviriau norėdami pasikalbėti. Reisai ilgi, visi darosi irzlūs ir nepakantūs. Laivuose dažni ir inkstų akmenligės priepuoliai. Veikia ir karštis - jūreiviai dirba denyje, nudega rankas, nugaras, ausis.

Kuboje ji turėjau daug „pacientų“ vietinių, nes vaistai šioje šalyje buvo labai brangūs.

Labai gerai įsiminė 1985 metų reisas Ryga – Vismaras – Klaipėda – Singapūras - Šiaurės Korėja. Laive susidarė kompanija: Audra, Jonas, Sigitas, Rimas, Albertas, Vidas, Lena ir ji Sigutė. Rimas grojo gitara ir akordeonu, vakarais laive sklido lietuviškos dainos.

„Reise turėjau jūreiviui dantį ištraukti. Krante giminaitė stomatologė buvo mane to išmokiusi. Taip nuskausminau, kad pacientas žando dvi dienas nejautė. Bufetininkė susilaužė rankos nykštį, sugipsavau. Valytojos rankoje pūlinį išoperavau, komplikavosi limfadenitu, antibiotikai padėjo. Vėl inkstų priepuoliai jūrininkams kartojasi, skausmai beprotiški, prireikė narkotikų. Jūreivis per naktį karštoje vonioje izoliatoriuje mirko, padėjo, akmenukas „pats išėjo“. Katiai apendicito priepuolis, sugydžiau. Anai parotitas, bronchito paūmėjimas. Tik sukis. Kažkam vėl sprandą susuko“, - vardina daugybę jūrininkų ligų simptomų laivo gydytoja.

Jai labai padėjo trijų metų darbas medicinos sesele Kauno klinikose. Nuo trečio kurso dirbo ir mokėsi, kas tarybiniais laikais Kauno medicinos institute buvo retenybė. Praktika labai pravertė, buvo žymiai profesiškai drąsiau, mokėjo daug manipuliacijų. Vasarą savanoriškai dirbo Telšių greitojoje pagalboje felčere. Medicininė darbo  patirtis gelbėjo jūroje.

 

Laive gyvenimas lyg armijoje

 

Labai gera patirtis jai buvo laive „Henrikas Kuivas“. Kapitonas V. Semionovas labai dalykiškas. Buvo toks nutikimas: tulžies pūslės akmenligės priepuolis bufetininkei. Laivų žalias koridorius Kylyje (visi laivai praleidžia laivą su ligoniu). Vokietis gydytojas atvyksta į laivą, skubi operacija ir po trijų dienų grįžtant paimama ligonė jau po operacijos. Vokiečių medikai nusprendžia turit gydytoją laive, siūlus išsiimsite. Kapitonas kviesdavo radijo pokalbiuose patarti ar konsultuoti kitų laivų medikus.

„Laivo gydytojo darbas labai atsakingas, esi vienas su ligoniu. Reikia daryti greitus sprendimus. Viso laivo ekipažas seka tavo darbo rezultatus, kiekvienas pareiškia savo nuomonę apie gydymo eigą ir rezultatus. Dažnai aptarinėja kolektyviai, ar ne per ilgai karščiuoja, kažin ar tinkamais vaistais gydo? Laive turėdavome geras darbo sąlygas. Užsisakydavome visų reikalingiausių vaistų. Ambulatorija didelė, daug instrumentų, transliavos. Jūrininkai kasmet praeidavo medicininę komisiją, sekdavom skiepų grafikus. Privalomai skirdavom medikamentus nuo užkrečiamų ligų“, -dėsto laivo gydytoja.

Laivui stovint Afrikoje, reikėdavo užtikrinti dezinfekciją. Kiekvienoje šalyje ateidavo tikrinti karantino tarnyba. Lietuvoje vykdavo griežtos Higienos centro patikros: švara kambūze ir kajutkompanijoje, artielkos patikra, maisto bloko darbuotojų rankų tikrinimas.

„Galiu prisipažinti, kad laive griežtai laikėmės higienos normų. Visi darbuotojai paniškai laikėsi asmeninės higienos režimo. Indai ir šaukštai blizgėdavo, stalai skoningai serviruoti, apsileidusių jūreivių neteko sutikti. Atėjęs pamaininis jūrininkas pirmiausiai labai atsakingai išsivalydavo paveldėtą kajutę. Laive gyvenimas primena armiją, visi žino savo pareigas ir jų laikosi“, - vertino Sigutė Kelmickytė-Norkienė.

Reisai laivu „Henrikas Kuivas“ būdavo trumpi, daugiausia po Europą. Jau buvau ištekėjusi ir vyrui Romui labai patiko plaukti kartu laivu į Kaliningradą. Jis pažinojo visą laivo įgulą. Jūrininkai buvo draugiški. Padėdavo jai užsienyje nupirkti tepalų ir padangas automobiliui, net „Ford Ekscort“ markės mašiną buvo įsigijusi. Mašinų modelio ji nežinojo, pirko gražią ir tiek.

„Praėjus daug metų po darbo jūroje malonu sutikti buvusius įgulos narius. Tai buvo maloni darbo patirtis. Ar norėčiau vėl laive daktarauti? Nesusimąsčiau apie tai, bet likimas gal ir nuves, pažiūrėsim“ – ir šiandien po reisų praėjus keliams dešimtmečiams į laivus norėtų grįžti gydytoja.

 

Fotoreportažas
  • Dienoraštis gydytoją gražina į jaunystės reisus-Foto-nr-3985_3986.jpg
  • Dienoraštis gydytoją gražina į jaunystės reisus-Foto-nr-3985_3987.jpg
  • Dienoraštis gydytoją gražina į jaunystės reisus-Foto-nr-3985_3988.jpg
  • Dienoraštis gydytoją gražina į jaunystės reisus-Foto-nr-3985_3989.jpg
  • Dienoraštis gydytoją gražina į jaunystės reisus-Foto-nr-3985_3990.jpg
  • Dienoraštis gydytoją gražina į jaunystės reisus-Foto-nr-3985_3991.jpg
  • Dienoraštis gydytoją gražina į jaunystės reisus-Foto-nr-3985_3992.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Dienoraštis gydytoją gražina į jaunystės reisus"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.