Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Dramos Skagerake atgarsiai Klaipėdoje

Savo archyvą radau keliasdešimties metų senumo užrašus, kurie primena mūsų jūreivių parodytą jautrumą ir drąsą teikiant pagalbą jūroje.

"Skagerak" laivo avarija užfiksuota iš sraigtasparnio
"Skagerak" laivo avarija užfiksuota iš sraigtasparnio @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Aliarmo signalas

 

Iškarpoje iš danų dienraščio „Ekstra Bladet“ pavaizduota schema, kaip 1966 m. rugsėjo 7 d. vyko žmonių gelbėjimas iš skęstančio kelto „Skagerak“. Prisimenu kaip šį ir kitus Danijos laikraščius, kuriuose buvo išsamiai aprašyta katastrofa Skagerako sąsiauryje, į „Lietuvos žvejo“ redakciją, kurioje tuomet aš dirbau, atnešė ką tik iš reiso grįžę didžiojo žvejybos tralerio-šaldytuvo „Juozas Greifenbergeris“ jūreiviai. Jie papasakojo ir tai, kaip patys dalyvavo gelbėjimo operacijoje.

Traleris po keturių mėnesių žvejybos Atlanto vandenyne plaukė namo. Beveik visą kelią jį lydėjo audringi orai. Įsisiautėjęs vėjas ir Skagerako sąsiauryje, kaip vandenyne, ritino didžiulius vandens kalnus. Taleris svyrinėjo tarp bangų kaip įkaušęs bernas, tačiau plaukė tiksliai nustatytu kursu.

Prieš pietus traleryje staiga pasigirdo aliarmo signalas. Kapitonas Anatolijus Jasikevičius pranešė, kad gautas „SOS“ signalas iš norvegų kelto „Skagerak“.

 

Neatlaikė bangų atakos

 

Rugsėjo 7-osios rytą, 5 val.45 min., kai visi keleiviai dar ramiai miegojo savo kajutėse, norvegų keltas „Skagerak“ išplaukė į eilinį reisą. Iš vakaro gauta oro prognozė apie būsimą vėjo greitį 18-19 metrų per sekundę nekėlė nerimo kelto kapitonui A. Dvergnesui. Kelias buvo netolimas: nuo Kristiansando iki Hirtshalso - apie 140 kilometrų. Nuolat šia linija kursuojantis keltas ne kartą buvo susidūręs ir stipriais vėjais ir juos atlaikė.

Skagerako sąsiauryje keltas pateko į bangų ir stipraus vėjo aplinką. Po vienos didelės bangos „atakos“ krovinių denyje pasigirdo bildesys ir keltas staigiai pasviro. Atsitiko tai, ko mažiausiai tikėtasi. Neatlaikė 7 autobusų tvirtinimai - jie buvo nublokšti prie dešiniojo borto. Kelto krenas (ol. krengen - guldyti laivą ant šono) siekė 45 laipsnius. Audros metu tai labai pavojinga. Į eterį nuskriejo signalas „SOS“, o kapitonas sukomandavo: „Nuleisti valtis ir plaustus!“.

Audringoje jūroje, o dar stresinėje situacijoje nelengva susodinti keleivius į gelbėjimosi valtis ir plaustus, nuleisti juos iš pasvirusio laivo. Laimei ši operacija apsiėjo be aukų, neskaitant nedidelių traumų. Nelaimėliams liko tik laukti atvykstančios pagalbos.

 

Žmonės iš skęstančio kelto

 

Į katastrofos vietą klaipėdiečių traleris atvyko vienas pirmųjų. Didžiulės bangos tarsi skiedreles blaškė kelias gelbėjimo valtis ir plaustus. Juose sėdintys žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, buvo peršlapę, sušalę, išsekę.

Traleris savo aukštais bortais užstojo nuo vėjo ir jo genamų bangų vieną iš gelbėjimosi valčių ir netoli plūduriuojantį plaustą. Šie šokinėjo ant bangų tarsi patrakę. Juose susigūžę vaikai ir moterys, keli solidaus amžiaus vyrai buvo apimti panikos.

Išsigandę ir bejėgiai nelaimėliai nesugebėjo pasinaudoti nuo laivo nuleistu lynu su specialia „priekaba“, į kurią galima įstatyti kojas ir įsitverti rankomis. Į gelbėjimosi valtį nusileido vyresnysis kapitono padėjėjas V. Razvodovas su dviem jūreiviais. Sunkiai išsilaikydami ant bangų šokinėjančioje valtyje, jūreiviai pradėjo gelbėjimo operaciją. Pirmiausia į laivą buvo pakeltas 4-5 metų labai sušalęs basas ir pusnuogis berniukas. Ne ką geriau atrodė ir kiti buvę kelto keleiviai. Prireikė nemažai laiko, kol į tralerį buvo sukelti visi 26 valtyje buvę žmonės.

Dar blogesnė padėtis buvo tų, kurie atsidūrė plauste. Plaustas buvo apsemtas, vos laikėsi ant vandens. Žmonės jame buvo kiaurai peršlapę, nepajėgė net ranką pakelti. Vėl teko jūreiviams nusileisti į plaustą ir pakelti į tralerį 13 asmenų.

Kol klaipėdiečiai kėlė į savo laivą nukentėjusiuosius, į katastrofos vietą atplaukė norvegų laivas „Polarhav“ ir anglų „Korea“, atskrido norvegų, švedų, danų ir vokiečių sraigtasparniai.

 

Sulaukė pagyrimų

 

Klaipėdos žvejų traleris išgelbėjo 39 asmenis, norvegų laivas 30, anglų 6, danų ir švedų sraigtasparniai 69.

Sąmyšio metu kažkas pateikė neteisingus duomenis apie tai, kiek kelte buvo keleivių ir įgulos narių. Vieno trūko ir jo buvo ieškoma tol, kol paaiškėjo klaida. Kelte buvo 144 žmonės ir visi jie buvo išgelbėti. Atplaukęs vilkikas dar bandė gelbėti keltą, bet vakarop jis nuskendo.

Kaip mums redakcijoje pasakojo tralerio jūreiviai, daugelį nusilpusių išgelbėtųjų teko nešti į kajutes. Juos apžiūrėjo laivo gydytojas. Visi buvo pagirdyti karšta arbata, pavalgydinti. Kai kurie, į gelbėjimosi valtis patekę pusnuogiai apvilkti jūreivių paskolintais rūbais.

23 val. 30 min. traleris „Juozas Greifenbergeris“ prisišvartavo Frederikshauno uoste Danijoje. Klaipėdiečių laivą plojimais pasitiko minia žmonių ir būrys žurnalistų.

Kitą dieną, kai mūsų traleris plaukė Zundo sąsiauriu, locmanas atnešė į laivą pluoštą rytinių Danijos ir Švedijos laikraščių, kuriuose buvo išspausdinti reportažai apie „Skagerak“ keleivių ir įgulos gelbėjimo operaciją.

Skandinavų laikraščiai rašė, kad drama Skagerako sąsiauryje baigėsi neįtikėtinai laimingai – nežuvo nei vienas žmogus. Specialioje danų laikraščio „Politiken“ laidoje buvo pažymėta, kad prie to prisidėjo „efektyvi rusų pagalba“. Mūsų žvejų laivas plaukiojo su sovietine vėliava, laivo kapitono ir jo padėjėjų, su kuriais bendravo žurnalistai, pavardės taip pat nieko nesakė apie Lietuvą. Klaipėdos vardas vis tik buvo paminėtas skandinavų laikraščių puslapiuose. Bent tiek.

1969 m. norvegų rašytojas Ove von Bornemann (1894-1984) išleido knygą „Audra virš Skagerako“ (Storm oven Skagerak), kurioje gana detaliai aprašė kelto „Skagerak“ katastrofą ir jame buvusių žmonių gelbėjimo operaciją.

Fotoreportažas
  • Dramos Skagerake atgarsiai Klaipėdoje-Foto-nr-3604_3605.jpg
  • Dramos Skagerake atgarsiai Klaipėdoje-Foto-nr-3604_3606.jpg
  • Dramos Skagerake atgarsiai Klaipėdoje-Foto-nr-3604_3607.jpg
  • Dramos Skagerake atgarsiai Klaipėdoje-Foto-nr-3604_3608.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Dramos Skagerake atgarsiai Klaipėdoje"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.