Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Elbės upėje – Klaipėdoje statyti keltai

Nuo praėjusių metų rugpjūčio Elbės upės žiotyse tarp Vokietijos Cuxhaven ir Brunsbutel miestų pasikeisdami plaukioja estų keltai „Grete“ ir „Anne-Marie“, kurie statyti Klaipėdoje. Dar vienas Klaipėdoje statytas keltas plaukioja linijose tarp Estijos salų. Ir jį ketinama pervesti į Vokietiją ir naudoti kaip pagalbinį laivą.

Keltai Elbėje švartuojasi prie neįprastų krantinių be atmušų.
Keltai Elbėje švartuojasi prie neįprastų krantinių be atmušų. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Atnaujino pamirštą liniją

 

Elbės upėje plaukiojantys keltai priklauso Estijos keltų laivybos kompanijai „Saaremaa Shipping Company“. Ji aptarnauja laivybos linijos tarp Estijos ir jos salų Saremos ir Hiusumos. Tačiau šių salų aptarnavimo kontraktai baigiasi šiemet spalio 1 dieną.

Jau prieš kelis metus žinodama, kad ne ji, o Talino jungtinio uosto direkcija laimėjo Estijos salų aptarnavimo konkursą, „Saaremaa Shipping Company“ ėmėsi ieškoti naujų laivybos rinkų.

Netikėtai atsirado linija Vokietijoje tarp Cuxhaven ir Brunsbutel miestų. Ši linija apie 15 metų neveikė. Ji atgaivinta rampas ir švartavimo įrangą pritaikant būtent Estijos laivams.

Laivai per parą vasarą linijoje plaukioja iš abiejų pusių po 10 kartų, žiemos laikotarpiu – 8 kartus.

Vasarą linijose būna didžiulis keleivių, o ypač turistų antplūdis, žiemą keltai plaukioja gerokai tuštesni.

Kelto „Anne-Marie“ kapitonas Tonu Kreus teigė, kad pirmaisiais linijos veiklos metais pelno nesitiki, nes reikėjo prisitaikyti prie naujų laivybos sąlygų. Antraisiais metais jau tikisi pelno, nes susidomėjimas šia keltų linija yra didžiulis. Linija gerokai sutrumpina kelią tarp Vokietijos Šlezvigo Holsteino žemių prie Danijos ir Baltijos jūros ir Vokietijos turizmo mekos Šiaurės pajūryje. O trauka į šį Šiaurės jūros regioną vis didėja dėl nuostabaus pajūrio su nepakartojama Unesco saugoma Vadeno jūros dalyje, kur matosi didžiausi pasaulyje potvynio ir atoslūgio pulsavimo ženklai.

 

Kelte tarsi stažuotojas

 

Laivyba Elbės upėje turi labai daug savos specifikos. Pirmiausiai šioje upėje labai daug laivų. Ja nuolat plaukia laivai į didžiausią Vokietijos Hamburgo uostą. Čia galima išvysti netgi pačius didžiausius pasaulio konteinervežius. Taip pat laivybą Elbėje ypač intensyvi ir dėl nuolat iš Baltijos jūros arba į ją Kylio kanalu plaukiančių laivų. Kaip tik ties Brunsbuteliu ir prasideda Kylio kanalas per Vokietiją besitęsiantis 98 kilometrus.

Plaukiant keltu „Anne-Marie“ teko apsilankyti jo vairinėje. Laivą valdė 50-metė jūrų kapitonė iš Vokietijos Gabriela Almann. Iš Hamburgo kilusiai vietinei jūrininkei Elbės specifika labai gerai žinoma. Juo labiau, kad ir laivavedybos mokslus ji baigė čia pat – Cuxhaveno jūrų laivybos mokykloje.

Laive „Anne-Marie“ yra tarsi du kapitonai – antrasis 55 metų estas T.Kreus. Kol keltas „Anne-Marie“ plaukiojo tarp Estijos salų jis buvo tikrasis jo kapitonas. Jis turi didžiulę laivybos patirtį – plaukiojo su žvejybiniais laivais, dirbo Didžiosios Britanijos jūrų laivuose, o paskutiniuosius 13 metų Estijos kompanijos keltuose.

Dabar estas savo laive yra tarsi stažuotojas. Laivą gali valdyti tik vietinė kapitonė G.Almann. Tam, kad estas galėtų valdyti laivą Elbėje jis turi išmokti vokiečių kalbą ir ja išlaikyti locmano kursus.

Kapitonė iš Vokietijos kelte atlieka jo laivavedės funkciją, o kelto aprūpinimo, įgulos darbu rūpinasi T.Kreus. laivo įgulą sudaro devyni jūrininkai. Žmonės, kurie susiję su laivyba ir technine laivo dalimi – estai, keleivius aptarnaujantis personalas į vairių tautybių – ir estai, ir vokiečiai, ir rumunai, albanai.

Laivo įgula laive dirba jūrų keltams įprastu grafiku – keisdamasi kas mėnesį.

„Laivyba Elbėje gerokai skiriasi nuo to kas buvo Estijoje. Pas mus daug laiko tekdavo plaukioti tarp ledų, ko Elbėje beveik nėra. Bet Vokietijoje kas šešias valandas būna potvynių ir atoslūgių ciklai. Tai gerokai apsunkina laivybą ir švartavimą. Potvynio ar atoslūgio greitis  Elbės upės aukštupyje yra penki mazgai (apie 9,2 km/h)“, - teigė T.Kreus.

Anot T.Kreuss, su potvynio ar atoslūgio banga atstumą tarp Cuxhaven ir Brunsbutel galima įveikti per 1,2 valandos, o plaukiant prieš potvynio ar atoslūgio bangą kelione trunka apie 1,5 valandos.

 

Prisiminimai apie Klaipėdą

 

T.Kreuss teigė labai gerai žinantis Klaipėdą ir uostą. Kai Klaipėdoje buvo statomi keltai jis buvo pagrindinis jų kapitonas nuo užsakovo – Saremos laivybos kompanijos.

„Saaremaa Shipping Company“ keltai, kurie 2010-2011 metais statyti Klaipėdoje, turi 4 metrų gramdą, plukdo iki 150 lengvųjų automobilių, 12 treilerių ir apie 600 keleivių.

Tai modernūs ledo klasės ir draugiški aplinkai keltai. 28 metrų aukščio keltuose iš viso yra septyni deniai, du iš jų skirti automobiliams. Vidutinis greitis abiem kryptimis jūroje ne mažesnis kaip 15 mazgų. Keltai skirti plukdyti keleivius trumpais atstumais. Jie nedideli, greiti, labai manevringi, lengvai prisišvartuoja ir atsišvartuoja nuo krantinių. Šie keltai – vieni moderniausių Europoje. Keltus pastatė bendra „Vakarų laivų gamyklos“ ir Norvegijos bendrovės „Fiskerstrand Verft AS“ kompanija „Fiskerstrand BLRT AS“.

T.Kreus Klaipėdoje lankėsi visai neseniai, nes čia apie mėnesį vienas iš laivų buvo dokuojamas ir papildomai remontuojamas.

Fotoreportažas
  • Elbės upėje – Klaipėdoje statyti keltai-Foto-nr-5667_5668.jpg
  • Elbės upėje – Klaipėdoje statyti keltai-Foto-nr-5667_5669.jpg
  • Elbės upėje – Klaipėdoje statyti keltai-Foto-nr-5667_5670.jpg
  • Elbės upėje – Klaipėdoje statyti keltai-Foto-nr-5667_5671.jpg
  • Elbės upėje – Klaipėdoje statyti keltai-Foto-nr-5667_5672.jpg
  • Elbės upėje – Klaipėdoje statyti keltai-Foto-nr-5667_5673.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Elbės upėje – Klaipėdoje statyti keltai"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.