Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Europoje uždraus gaudyti ungurius

Europos Komisija rengiasi nuo 2018 m. įvesti draudimą Baltijos jūroje, jos baseine ir visuose ES vandenyse gaudyti ungurius.

Unguriai retai sugaunami Kuršių mariose.
Unguriai retai sugaunami Kuršių mariose. @ Vidmanto Matučio archyvo nuotr.

Privalės paleisti sugautą ungurį

 

Į šių metų Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos 2018 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės, įtrauktas Baltijos ungurių žvejybos draudimas.  

Europinių ungurių išteklių lygis nuo XX a. dešimto dešimtmečio pabaigos buvo istoriškai žemas. Šie ištekliai įtraukti į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos II priedą (CITES). 2007 m. ES priėmė priemones, kuriomis būtų sudarytos sąlygos šiems ištekliams atsistatyti. Tačiau 2017 m. gegužę paskelbtose Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos rekomendacijose nurodoma, kad šios priemonės nepakankamos ir kad išteklių būklė vis dar yra kritinė. Todėl Komisija siūlo uždrausti ungurių žvejybą 2018 m. visose Baltijos jūros ES vandenų zonose. Šis draudimas būtų taikomas verslinei ir mėgėjų žvejybai.

Unguriai daugelyje vandens telkinių baigia išnykti. Priėmus draudimą gaudyti ungurius, jų negalės sugauti ne tik žvejai verslininkai, bet ir žvejai mėgėjai. Jei ungurys netyčia paklius į tinklus, jį bus privaloma paleisti – kitaip grės didžiulės baudos.

 

Unguriai - Lietuvoje

 

Ungurys – viena vertingiausių Lietuvos vandenyse sutinkamų žuvų. Tradiciškai į Lietuvos vandens telkinius unguriai pakliūdavo dviem keliais. Natūraliai, kai ungurių mailius po kelerių metų kelionės per Atlanto vandenyną bei Šiaurės ir Baltijos jūras pasiekdavo Kuršių marias, kur didžioji dalis mailiaus ir likdavo, o kita dalis dar kildavo upėmis aukštyn ir ten apsigyvendavo. Nemažai ungurių į Lietuvos ežerus atkeliaudavo lėktuvais iš Anglijos, Ispanijos, Italijos ar Prancūzijos.

Lietuvoje unguriai daugiausiai gaudomi Kuršių mariose. Žvejybą šiame telkinyje nuolat tiriantis ir žuvininkystės srityje jau per 30 m. dirbantis mokslininkas Arvydas Žvagždys prisimena, kad Lietuvos žvejai Kuršių mariose per metus sugaudavo maždaug po 100 tonų ungurių. Didžiausi ungurių laimikiai buvo nuo 1956 iki 1974 m.

Vien Lietuvos Kuršių marių žvejai sugaudavo per 100 tonų ungurių, o kartais ir 150 tonų. Išskirtiniai buvo 1963, 1964 ir 1967 metais, kai Lietuvos žvejų ungurių sugavimai siekė per metus beveik 250 tonų.

Kartu su Kaliningrado srities žvejais ungurių Kuršių mariose atskirais metais sugauta ir per 300 tonų, o 1966-aisiais ungurių laimikis pasiekė net 480 tonų.

Dabar ungurių ištekliai sumažėjo drastiškai. Pernai ir užpernai sugauti Kuršių marių ungurį buvo panašiai kaip laimėti loterijoje. Iš viso per metus visų Kuršių marių žvejų ungurių laimikis, įskaitant ir Kaliningrado sritį, siekia tik apie 800 kilogramų.

 

Sumažėjo jauniklių

 

Kol Kuršių marias gausiai papildydavo natūrali jauniklių migracija, ungurių ištekliai Lietuvoje buvo geros būklės. Situacija tiek Lietuvoje, tiek ir visame Europos žemyne ėmė keistis nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio, sumažėjus atplaukiančių jauniklių. Natūraliai užaugusių ungurių iki šiol dar galima sugauti Klaipėdos sąsiauryje, tačiau tiksliai nustatyti, ar ungurys natūraliai atmigravęs ir užaugęs Kuršių mariose, ar dirbtinai įveistas į ežerus, ten užaugęs ir dabar migruojantis neršti į Sargaso jūrą – pasakyti sunku. Tai galima nustatyti tik atlikus brangius kilmės analizės tyrimus, kai iš ungurių galvos paimami otolitai ir tiriama cheminių elementų sudėtis. Europos telkiniuose unguriai gyvena ilgai, dauguma jų brandos pasiekia 7–15 metais, šiaurinėse platumose – dar vėliau. Lėtai ir ilgai augančių migruojančių žuvų grupėje išteklių mažėjimo pasekmės dėl užterštumo, parazitų, užtvankų ar intensyvios žvejybos nebūna staigios. Tačiau nuo praėjusio dešimtmečio visoje Europoje ungurių išteklių nykimo (netgi naikinimo) procesas įsibėgėjo ir tapo visiškai nevaldomas.

 

Žuvininkai veisia ungurius

 

Įvairios žuvų veisimo įmonės vykdo ungurių išteklių atkūrimo darbus Lietuvoje. Prie to prisideda ir Žuvininkystės tarnyba.

Pirmieji didesnio masto ungurių įveisimo darbai pradėti 2011 m. įgyvendinant projektą „Europinių ungurių išteklių atkūrimas Lietuvoje. Per šį laikotarpį į ežerus bei upes išleista daugiau nei 3 mln. vienetų Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Laukystos poskyryje paaugintų ungurių.

Žuvų įveisimu Žuvininkystės tarnybos darbai nesibaigia – būtina įvertinti, kaip unguriai prisitaiko, ar išlieka tuose vandens telkiniuose, į kuriuos buvo įžuvinti, koks jų augimo tempas. Žuvininkystės tarnybos specialistai, mokslinių tyrimų ir stebėsenos tikslais atlieka specialiąsias žvejybas telkiniuose, į kuriuos buvo įveisti unguriai tam, kad nustatytų įžuvinimo efektyvumą, ungurių gyvenimo sąlygas, tiria apsikrėtimą ungurių parazitais. Reikia pažymėti, kad iš Lietuvos ežeruose sugautų tirti geltonosios bei sidabrinės stadijos ungurių daugiau nei 95 procentai buvo patelės. Kai kurių ungurių skrandžiuose buvo aptikta vėžių jauniklių, nors žvejai verslininkai buvo įsitikinę, kad tame ežere vėžiai negyvena.

Fotoreportažas
  • Europoje uždraus gaudyti ungurius-Foto-nr-6737_6740.jpg
  • Europoje uždraus gaudyti ungurius-Foto-nr-6737_6738.jpg
  • Europoje uždraus gaudyti ungurius-Foto-nr-6737_6739.jpg
  • Europoje uždraus gaudyti ungurius-Foto-nr-6737_6741.jpg
  • Europoje uždraus gaudyti ungurius-Foto-nr-6737_6742.jpg
  • Europoje uždraus gaudyti ungurius-Foto-nr-6737_6743.jpg
  • Europoje uždraus gaudyti ungurius-Foto-nr-6737_6744.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Europoje uždraus gaudyti ungurius"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.