Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Ežerai, kuriuose gyvena menkės

Vienas iš pajūrio gamtos fenomenų yra ežerai su jūriniu vandeniu, augalais ir gyvūnais. Europoje žinomi du ežerai, kur gyvena atlantinės menkės. Tai – unikalūs gamtos paminklai, biologų stebimi kaip gyvosios gamtos eksperimentai, praėjusių laikų liekanos.

Norvegijos Alezundo akvariume naras maitina žuvis, tarp kurių daugiausiai menkės.
Norvegijos Alezundo akvariume naras maitina žuvis, tarp kurių daugiausiai menkės. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Reliktiniai ežerai

Atlanto ir Ramiojo vandenynų pakrantėse žinomi septyni reliktiniai jūrinio vandens telkiniai, atsiskyrę nuo jūrų. Tokių vandenų yra Baltosios jūros pakrantėje. Naujojoje žemėje telkšo reliktinis bevardis ežeras (Rusija) ir Vankuverio Nitinato ežeras (Kanada) bei Hemelsdorferio ežeras prie Liubeko (Vokietija).

Beveik visi jūriniai ežerai susiformavo Atlanto vandenyno atsitraukimo metu per paskutinįjį poledynmetį. Pietų Norvegijoje esantis Tokės ežeras nuo Šiaurės jūros atsiskyrė maždaug prieš 6 tūkst. metų, pakilus Feno Skandijos plokštumai.

Jūrinio vandens prietaka tuose ežeruose nenutrūko, smelkiasi per gruntinius vandenis, ar didelių audrų metu plūsteli per kraštus ir senslėnius. Per ilgą laiką ežeruose nusistovėjo gėlo ir jūrinio vandens apytakos pusiausvyra. Dėl didelio gylio juose kaupiasi sieros vandenilio dujos, plyti mirties zonos. Gyvieji jūros organizmai čia gyvena, vaizdžiai tariant, tarp kūjo ir priekalo: viršuje gėlas vanduo, apačioje sieros vandenilis, žiemą tvyro poliarinė naktis ir vandenis sukausto storas ledo sluoksnis.

 

Mogilnojė ežeras

Pirmoji vandenvietė, apie kurią pasaulio mokslininkų bendruomenė sužinojo kaip apie ežerą, kuriame sugaunamos menkės, buvo Barenco jūros pietrytinėje dalyje, Murmano pakrantėje Kildino saloje esantis vadinamasis reliktinis Mogilnojė ežeras. Jame nuo XIX a. pradžios pradėti gyvosios ir negyvosios gamtos tyrimai. Pirmasis kiek išsamesnis šio gamtos paminklo aprašymas buvo pristatytas rusų akademiko N. Ozereckio mokslinėje apybraižoje „Opisanyje Koly ir Astrachani“ (1804 m). Pirmą kartą pastebėta, kad ežere yra druskingas vanduo ir kad jame gyvena jūrinės žuvys. Nuo šio darbo prasidėjo visa Mogilnojės ežero tyrimų epopėja. 1899 m. įkurta Sankt Peterburgo gamtotyros draugijos Murmansko biologinė stotis. Vienas iš jos steigėjų ir pirmųjų mokslininkų, entuziastingai tyręs ir išpopuliarinęs, taip pat 1917 metais nuo sunaikinimo apsaugojęs šį gamtos paminklą, buvo Konstantinas Deriuginas. Pirmame savo darbe mokslininkas šį ežerą įvardijo kaip gamtos stebuklą. Vėliau ežerą nuosekliai tyrė daug Rusijos mokslininkų. Buvo įkurtas Rusijos mokslų akademijos Kolos filialo Murmansko jūrinės biologijos institutas. 1975 m. buvo paskelbta monografija „Reliktovoje ozero Mogilnoje“ („Reliktinis Mogilnojės ežeras“). Specializuotoje knygoje apibendrintai per šimtą penkiasdešimt metų sukaupta tyrimų medžiaga. Šiuo metu ežeras yra Rusijos gamtos rezervatas. Jį gali lankyti turistai.

Mogilnojės ežero ilgis yra 562 metrai, plotis 275 metrai, vidutinis gylis 7,44 metro, giliausia vieta apie 16,5 metro. Ežerą nuo jūros skiria 70 m pločio, kilometro ilgio gūbrys. Remiantis geologų tyrimų duomenimis, spėjama, kad ežeras nuo jūros gūbriu atsiskyrė prieš pusantro tūkstančio metų.

 

Kildinos salos menkės

Ežere biologai aptiko druskingo ir apygėlio vandens augalų ir gyvūnų. Pakrantėse audrų metu išplaunama rudadumblių pūslėtųjų guveinių. Ežere gamtininkai aptiko 73 diatominių dumblių, 44 zooplanktono vėžiagyvių, 10 samangyvių rūšių, per 40 moliuskų ir dvi medūzų rūšys.

Ežere randama ir tokių gyvių, kurių gretimoje jūroje nėra. Manoma, kad gyvieji organizmai ežere išliko iš senų laikų. Ežero gyvūnijos nepastovumą rodo faktas, kad 1967 m. sugauta 15 cm skersmens ausytoji medūza, bet vėliau metais jų nebeaptikta. Manoma, kad didelių audrų metu dalis gyvūnų lervos ar kiaušinėlio būsenoje pernešami kartu su vandeniu iš jūros. Ežeras yra užpoliarėje, tad biologai prie ežero gali lankytis tik šiltu metų laiku. Todėl visų gamtos reiškinių negalima pastebėti ir aprašyti.

Ichtiologus labiausia domina išskirtinės Mogilnojės ežero žuvys. Jame randama ir gėlavandenių trispyglių dyglių ir jūrinių žuvų - Atlanto menkių ir taukžuvių. Jos sugaunamos tarpiniame druskėtame sluoksnyje. Mogilnojės ežero menkės nuo Barenco jūros gentainių skiriasi kūno sandara. Ichtiologai jas išskyrė į atskirą menkių porūšį, kuris pavadintas K.Deriugino garbei. Mogilnojės ežero menkės turi ilgesnį uodegos stiebą, didesnes akis ir galvą, ilgesnę plaukiojimo pūslės išaugą, plonesnius dantis. Skiriasi ir odos spalva. Šonuose yra stambios rusvos ir žalios dėmės su šviesiu apvadu, papilvėje jos didesnės. Jaunos menkutės yra kone juodos, suaugusios – šviesesnės, jų dėmės blyškesnės. Ežero menkės užauga iki 60 centimetrų ilgio. Pagal ausikaulius nustatytas žuvų amžius yra 3-5 metai. Nebūdingoje aplinkoje gyvenančių menkiųs ikrai tankesni, jos neršia kovo-balandžio mėnesiais 5-6 m gylyje. Minta smulkiais dugno vėžiagyviais – šoniplaukomis. Jose aptikta jūrinių parazitinių kirmėlių. Kadangi jos tarpsta vos penkių metrų sluoksnyje, žiemą praleidžia ramybės būsenoje. Daugiau apie šių menkių biologiją nieko nežinoma.

 

Torskevatnetas - menkių ežeras

Antrasis menkinių žuvų ežeras atrastas norvegų mokslininkų XX a. aštuntąjį dešimtmetį. Tai Svolbardo archipelago Nordaustlande salos rytinėje Rijpfjordo pusėje (Arkties vandenyno pakraštyje) telkšantis ežeriukas, norvegų kalba vadinamas „Torskevatnet“ – menkių ežeras.

Jis yra beveik dviejų kvadratinių kilometrų pločio, didžiausias gylis - 35-40 metrai. Vandens lygis jame vienu metru aukštesnis nei jūroje. Nuo ežero vakarinės pusės gretimos jūros Vindbuktos įlankos link 500 metrų driekiasi slėnis. Ežere taip pat yra specialios hidrologinės sąlygos. Jo vandenys susimaišo tik iš dalies. Tai ir nulemia ypač atšiaurias aplinkos sąlygas ir gyvybės formų pasiskirstymą. Viršutiniai vandenys iki 11-12 m gylio yra gėli, žemiau – apygėliai, giliau 32 promilių druskingumo vanduo. Viršutiniuose sluoksniuose vandens temperatūra aukštesnė tik rugpjūtį ir rugsėjį siekia 6-7 laipsnius.

Žiemą paviršių sukausto stora ledo danga, giluminiuose sluoksniuose nuolatos laikosi 3-5 laipsnių temperatūra. Deguonies kiekis viršutiniuose sluoksniuose (10-12 m gylyje) yra 9-9,5 ml/l, giliau deguonies nėra, o priedugnyje susikaupęs sieros vandenilio sluoksnis. Nepaisant to, reliktiniame ežere sugaunama atlantinių menkių ir arktiniųi ežerinių šalvių. Liudininkų teigimu, ežere sugautos menkės buvo labai prastos biologinės būklės. Šis ežeras palyginti sunkiai pasiekiamas, ir biologai dar laukia galimybių jį išsamiau ištirti.

Fotoreportažas
  • Ežerai, kuriuose gyvena menkės-Foto-nr-2373_2374.jpg
  • Ežerai, kuriuose gyvena menkės-Foto-nr-2373_2375.jpg
  • Ežerai, kuriuose gyvena menkės-Foto-nr-2373_2376.jpg
  • Ežerai, kuriuose gyvena menkės-Foto-nr-2373_2377.jpg
  • Ežerai, kuriuose gyvena menkės-Foto-nr-2373_2378.jpg
  • Ežerai, kuriuose gyvena menkės-Foto-nr-2373_2379.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Ežerai, kuriuose gyvena menkės"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.