Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

F.B.Litkė - jūreivis ir geografas

Rugsėjo 28-ąją sukako 223 metai, kai gimė garsus Rusijos navigatorius, geografas ir Arkties tyrinėtojas Friedrichas Benjaminas von Lütke.

Šliupas Seniavin, su kuriuo F.Litke antrą kartą apiplaukė pasaulį.
Šliupas Seniavin, su kuriuo F.Litke antrą kartą apiplaukė pasaulį. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Nepavydėtina karjeros pradžia

 

Jis buvo Baltijos vokiečių, kurie dar XII amžiuje apsigyveno dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijoje, palikuonis. Rusijoje tapo žinomas Fiodoro Petrovičiaus Litkės vardu, tačiau, pasak jo amžininkų, visą gyvenimą kalbėjo rusiškai su vokišku akcentu ir buvo praktikuojantis liuteronas. Ir vieną, ir kitą jis paveldėjo iš savo šeimos. Jo senelis buvo liuteronų pastorius, kuris atvyko iš Drezdeno į Maskvą, pasiryžęs skleisti liuteronybę Rusijoje ir Baltijos provincijose. Vaikystėje Friedrichas lankė liuteronų mokyklą, kurioje pamokos vyko vokiečių kalba.

Sėkminga vokiečio F.Litkės karjera Rusijoje nuo našlaičio iki admirolo, Peterburgo mokslų akademijos prezidento, nebuvo išskirtinė. Pareigingi ir sąžiningi baltvokiečiai carinėje Rusijoje sėkmingai kopė karjeros laiptais. Daugybė Rusijos imperijos ministrų, generolų ir admirolų buvo vokiečių kilmės. Jie nemažai nuveikė Rusijos labui ir ne visi surusėjo. Ko gero, dauguma išlaikė savo europietiškas ir liuteroniškas vertybes, kurios gerokai skyrėsi nuo vietinių papročių.

F.Litkės vaikystė buvo skurdi. Motina mirė jį gimdydama, tėvas parsivedė piktoką pamotę, netrukus ir pats mirė. Berniuką, kad jam netektų mirti iš bado, pasiėmė tolimas dėdė. Ten jis keletą metų kopijavo dėdės verslo dokumentus. „Likau be jokios priežiūros, neturėjau nė vieno mokytojo“, vėliau savo atsiminimuose rašė F.Litkė. Mokyklą jam atstojo turtinga dėdės biblioteka.

Viskas pasikeitė, kai jo vyresnioji sesuo ištekėjo už jūrų karininko Ivano Sulmenevo. Šis ne tik priglobė, bet ir nuoširdžiai pamilo savo žmonos brolį. Jo dėka jaunasis Litkė ne tik pirmą kartą pamatė jūrą, bet ir pirmą kartą plaukė laivu. Tai jį taip sužavėjo, jog nusprendė tapti jūrininku

Šešiolikos metų sulaukusiam F.Litkei, jau buvo per vėlu patekti į Jūrų kadetų korpusą. Globėjas nusamdė privačius mokytojus, kurie padėjo Friedrichui savarankiškai pasiruošti viso kadetų korpuso kurso egzaminams. Sėkmingai juos išlaikius, tuometinis Rusijos jūrų ministras markizas de Traverse 1813 balandžio 23 dieną pateikė imperatoriui peticiją, pranešdamas, kad 17 metų bajoras F;Litkė, išlaikęs reikiamus egzaminus, prašo priimamas į laivyno tarnybą. Caras patenkino prašymą ir jau gegužės 9 dieną F.Litkė išplaukė į jūrą su burinių-irklinių laivų flotile, kuriai vadovavo jo globėjas I.Sulmenevas.

Flotilės kelionė nusidriekė per Revelį (Talinas), Monzundo sąsiaurį, Rygą, Irbės sąsiaurį, Kolkos kyšulį, Libavą (Liepoja), Memelį (Klaipėda), Pillau (dabar Baltijskas) iki pat Dancigo. Pirmas jūrinis krikštas praėjo sėkmingai

 

Su „Kamčiatka“ aplink pasaulį

 

1816 metų pavasarį I.Sulmenevas rekomendavo savo favoritą garsiam rusų jūrininkui Vasilijui Golovninui, kuris ruošėsi keliauti aplik pasaulį vadovaudamas kariniam šliupui „Kamčiatka“. Tarp F.Litkės bendražygių buvo Ferdinandas Vrangelis ir Fiodoras Matjuškinas, vėliau tapę admirolais, poliarinių jūrų tyrinėtojais. Šie jaunuoliai aistringai svajojo plaukti aplink pasaulį, džiaugėsi ir didžiavosi tuo, kad V.Golovninas, jau vieną kartą apiplaukęs pasaulį, pasiėmė juos į savo naują kelionę.

„Kamčiatka“ buvo pastatyta specialiai šiai kelionei, kurios metu turėjo pristatyti atsargas rusų įguloms Kamčiatkoje ir apžiūrėti anksčiau netyrinėtas salas prie Aliaskos. Kelionė, prasidėjusi 1817 metų rugpjūčio 26 dieną Kronštate, truko du metus. Per tą laiką „Kamčiatka“ kirto Atlanto vandenyną, apiplaukė Horno kyšulį ir plaukdama per visą Ramųjį vandenyną pasiekė Kamčiatką. Taip pat aplankė visas Rusijos kolonijas Šiaurės Amerikoje, Havajų, Marianų ir Malukų salas, kirto Indijos vandenyną, aplenkė Gerosios Vilties kyšulį ir 1819 metų rugsėjo 5 dieną grįžo į Kronštatą.

Po dvejų metų kelionės jūromis ir vandenynais, pasak F.Litkės, jis grįžo tapęs „tikru jūreiviu“. Be to, buvo pakeltas į leitenantus ir apdovanotas Šv.Anos III laipsnio ordinu. Taip buvo įvertinti jo nuopelnai. Kelionės metu F.Litkė surinko išsamią hidrografinę, geografinę ir etnografinę informaciją, kuri turėjo mokslinę vertę.

 

Keturios kelionės Šiaurėje

 

Grįžęs į savo nuolatinės tarnybos vietą Revelyje, F.Litkė ir toliau svajojo apie tolimas jūrų keliones, ypač į poliarinius kraštus. Netrukus jo svajonė išsipildė.

Dabar jau V.Golovninui rekomenduojant, 23 metų leitenantas F.Litkė buvo paskirtas naujo dviejų stiebų brigo „Novaja Zemlia“ („Новая Земля“) vadu. Laivas buvo pastatytas specialiai Baltosios, Barenco ir Karos jūrų, o ypač Naujosios Žemės salyno tyrinėjimams. Atsižvelgiant į navigacijos sąlygas, jo korpusas buvo storesnis, nei įprastai, o jo povandeninė dalis apkalta variu. Remiantis įvairių šaltinių informacija, laivo ilgis siekė 24,4 metro, plotis apie 6 metrus, grimzlė neviršijo pusantro metro.

Kaip tik tokių gabaritų laivas buvo tinkamiausias plaukioti mažai ištirtuose vandenyse. Tačiau F.Litkė nebuvo labai patenkintas naujuoju laivu. Jo primygtinu prašymu buvo pakeisti stiebai, dar labiau pastorinti bortai, ant denio pastatytos dvi ketinės krosnys.

Ypač atsargiai F.Litkė rinkosi įgulą. Pirmenybę teikė jūreiviams, žinantiems vietines plaukiojimo sąlygas. Kadangi laivas buvo statomas Archangelske, tai ir didžiąją įgulos dalį sudarė vietiniai jūreiviai.

Į savo pirmąją kelionę „Novaja Zemlia“, turinti 43 žmonių įgulą, išplaukė 1821 metų liepos 15 dieną. Baltoji jūrą keliautojus pasitiko ledo lytimis, rūkais ir audringu oru. Be viso kito paaiškėjo, kad turimi jūrlapiai neatitiko tikrovės. Siaurame sąsiauryje, jungiančiame Baltąją ir Barenco jūras, laivas užplaukė ant seklumos ir pradėjo svirti ant šono. Įgula staigiai ėmėsi jį ramstyti turimais rastais, bet šie, neatlaikę svorio, lūžinėjo. Dar šiek tiek – ir laivas būtų apsivertęs, bet prasidėjęs potvynis išvadavo jį iš netikėtų spąstų. Anksčiau nežinoma sekluma iš karto buvo pažymėta jūrlapyje ir iki šiol vadinama Litkės vardu..

Su laivu „Novaja Zemlia“ F.Litke 1821-1824 atliko keturias keliones Arkties vandenyne. Tų ekspedicijų metu jis aprašė Naujosios Žemės krantus ir nemažai naujų geografinių objektų, nustatė farvaterių gelmes, pažymėjo pavojingas seklumas. Šių kelionių aprašymai sugulė į knygą „Keturios kelionės per Arkties šiaurės vandenyną“, kuri jam atnešė šlovę ir pripažinimą mokslo pasaulyje. Didžiąją šios knygos dalį užima F.Litkės dienoraščiai, kuriuose gyvai ir patraukliai aprašyti kelionėje patirti nuotykiai. Beje, juos galima pasiskaityti internete rusų ir vokiečių kalbomis

 

Pripažinimas

 

Po šių kelionių F.Litkei buvo suteiktas kapitono laipsnis, o visi ekspedicijos dalyviai gavo vienkartinę išmoką, prilygstančią jų metiniam atlyginimui.

1826 metais F.Litke išvyko į naują kelionę aplink pasaulį, vadovaudamas 27 metrų ilgio kariniam šliupui „Seniavin“ (Сенявин“). Be tradicinio uždavinio pristatyti prekes ir amuniciją į Rusijos prekybos postus Šiaurės Amerikoje ir Kamčiatkoje, F.Litkei buvo įsakyta atlikti įvairius geografinius tyrimus.

Ekspedicijos metu buvo ištirti Rusijos Amerikos krantai, Kamčiatka, Čiukotka, Ochotsko jūra, Karolinos salos Ramiajame vandenyne. 1829 metų rugpjūčio 25 dieną iš kelionės grįžęs šliupas „Seniavin“ Kronštate buvo sutikta patrankų salve.

Iš viso kelionė truko 3 metus ir 5 dienas. Per šį laiką iš 62 įgulos narių žuvo tik vienas jūreivis, nukritęs iš stiebo.

F.Litkės kelionė su „Seniavinu“ tapo viena intensyviausių ir rezultatyviausių to meto ekspedicijų. Po šios kelionės Litkės vardas tapo žinomas visam išsilavinusiam pasauliui, buvo priskirtas prie žymiausių 19 amžiaus keliautojų ir jūrininkų.

Po visų jį išgarsinusių kelionių F.Litkė daugelį metų ėjo įvairias pareigas, susijusias su Rusijos karo laivynu, tapo admirolu, tačiau savo veiklos prioritetu visada laikė visuomeninę-mokslinę veiklą Jo iniciatyva buvo įkurta Rusijos geografų draugija. Už savo mokslinę veiklą jis buvo išrinktas Londono karališkosios geografų draugijos nariu, tapo Prancūzijos mokslų akademijos korespondentu geografijos ir navigacijos skyriuje, daugelis universitetų suteikė jam garbės profesoriaus vardą.

Gyvenimo saulėlydyje F.Litkė įsigijo Anavduso dvarą dabartinės Estijos Virų apskrities teritorijoje. Dvaro rūmai, kaip istorinis paminklas, dabar saugomi valstybės. 1972 metais, minint F.Litkės 175 gimimo metines, prie dvaro rūmų sienos buvo pritvirtinta jo atminimui skirta lenta, kuri tikriausiai kabo iki šiol.

 

 

Fotoreportažas
  • F.B.Litkė - jūreivis ir geografas-Foto-nr-9297_9298.jpg
  • F.B.Litkė - jūreivis ir geografas-Foto-nr-9297_9299.jpg
  • F.B.Litkė - jūreivis ir geografas-Foto-nr-9297_9300.jpg
  • F.B.Litkė - jūreivis ir geografas-Foto-nr-9297_9301.jpg
  • F.B.Litkė - jūreivis ir geografas-Foto-nr-9297_9302.jpg
  • F.B.Litkė - jūreivis ir geografas-Foto-nr-9297_9303.jpg
  • F.B.Litkė - jūreivis ir geografas-Foto-nr-9297_9304.jpg
  • F.B.Litkė - jūreivis ir geografas-Foto-nr-9297_9305.jpg
  • F.B.Litkė - jūreivis ir geografas-Foto-nr-9297_9306.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "F.B.Litkė - jūreivis ir geografas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.