Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

GELEŽINIS JŪROS RUONIS

Pirmasis vokiečių povandeninis laivas dėl neįprastos formos praminė „geležiniu jūros ruoniu“ (vok. Eiserner Seehund).

Iš vandens pakeltas „Brandaucher“ dabar saugomas karo istorijos muziejuje Drezdene.
Iš vandens pakeltas „Brandaucher“ dabar saugomas karo istorijos muziejuje Drezdene. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Kavaleristas kuria povandeninį laivą

Pirmosios vokiečių submarinos kūrėjo laurai priklauso, kaip nekeista, kavaleristui Vilhelmui Baueriui (1822-1875). Tiesa, jis nebuvo paprastas raitelis, o Bavarijos kavalerijos pulko inžinierius, prižiūrintis artilerijos techniką. Nuo jaunų dienų jaučiantis didelį potraukį technikai, V. Baueris nuolatos ką nors projektuodavo ir konstruodavo. Vienas ambicingiausių jo projektų buvo specialaus povandeninio laivo sukūrimas.

Vilhelmo Bauerio idėja sukurti povandeninį laivą, kurį jis pavadino „Brandtaucher“ (vok. Brand – gaisras, tauchen – nerti), to meto Prūsijos karinių ekspertų buvo vertinama skeptiškai. Jie nelabai tikėjo, kad toks branderis (laivas prikrautas degios bei sprogstamosios medžiagos) galėtų nepastebimai padegti ar susprogdinti priešo karo laivus. Sugrįžti prie atmesto projekto privertė 1848 m. prasidėjęs Prūsijos-Danijos karas. Norint jį laimėti, vokiečiams buvo būtina pralaužti danų karinių laivų blokadą, kuri paralyžavo Vokietijos šiaurinės pakrantės uostų veiklą. Tai pagaliau padėjo V. Baueriui sulaukti karinio jūrų laivyno pareigūnų dėmesio. Susirinkę Kylio uoste, jie apžiūrėjo konstruktoriaus pristatytą modelį ir palaimino būsimo povandeninio laivo statybą.

„Brandtaucheris“ liko gulėti dugne

„Brandtaucheris“, kaip aiškino jo kūrėjas, būtų skirtas danų laivų susprogdinimui, slapčia po jų dugnu pritvirtinus maždaug 50 kilogramų bombą. Konstruktorius planavo pastatyti modernų povandeninį laivą, kurio veikimo principas praktiškai nepakito iki mūsų laikų. Tai turėjo būti keliolikos metrų ilgio ištisai geležinis laivas, kuriame sumontuotos balasto cisternos reguliuotų pasinėrimo gylį ir diferentą – išilginį posvyrį. Pagrindinis laivo variklis – keletas įgulos narių minantys didžiulį ratlankį, sujungtą su sraigtu.

Dėl nepakankamo finansavimo V. Baueriui teko pasitenkinti žymiai kuklesniais laivo mastais ir atsisakyti kai kurios įrangos. Atsisakius specialių cisternų, balastinis vanduo turėjo patekti tiesiog į laivo korpuso ertmes, o diferentą reguliavo pernešamas 500 kilogramų ketaus svarmuo. 1850 metais vienoje Kylio gamykloje pagaliau buvo baigtas statyti 8 metrų ilgio ir 2 metrų pločio povandeninis laivas, galintis panerti į 10 metrų gylį.

Pirmasis naujojo povandeninio laivo bandymas Kylio įlankoje vos nesibaigė tragedija. Dėl balastinio vandens pertekliaus, kuris pateko į laivo korpusą, „Brandtaucheris“, nugrimzdęs į 15 metrų gylį, pasiekė dugną ir nebesugebėjo iškilti. Jo šonai, neatlaikę spaudimo gerokai įlinko. Į korpuso vidų patekęs vanduo taip padidino oro slėgį, kad V. Baueris ir du jo pagalbininkai per viršutinį liuką buvo tiesiog iššauti į paviršių. O laivas ir liko gulėti įlankos dugne.

Susidomėjo tik rusai

Ištikus nesėkmei, V. Baueris siūlė statyti kitą daug didesnį povandeninį laivą, kurio projektą jis jau turėjo parengęs, tačiau Prūsijos vyriausybė, jau kartą nusivylusi, atsisakė remti naują konstruktoriaus sumanymą. Tada V. Baueris bandė gauti paramą Austro-Vengrijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje, bet ir čia nieko nepešė. Vokiečio inžinieriaus pasiūlymu susidomėjo tik rusai. Jų užsakymu V. Baueris 1855 metais Kronštate pastatė naują povandeninį branderį, kurį pavadino „Jūrų velnias“. Jis buvo du kartus ilgesnis už „Brandtaucherį“, pagamintas iš storesnių geležies lakštų ir turėjo įrenginį balastiniam vandeniui priimti ir jį pašalinti. Jame buvo sumontuota narų kamera, per kurią, nelaimei ištikus, galėjo evakuotis laivo įgula. Iš viso Kronštato įlankoje buvo atlikti 133 sėkmingi bandymai, kurių metu ilgiausiai po vandeniu laivas išbuvo 4 valandas. Deja, paskutinis „Jūrų velnio“ bandymas baigėsi liūdnai: laivas įstrigo jūros dugno smėlyje. Įgula, kurią pagal kai kuriuos šaltinius sudarė net 12 žmonės, išsigelbėjo, bet laivas liko gulėti dugne. Koks jo tolimesnis likimas nežinoma iki šiol.

Nepamirštas ir šiandien

Nors V. Bauerio bandymai sukurti povandeninį laivą baigėsi be didesnių laimėjimų, jo atlikti darbai skatino kurti vis tobulesnius povandeninius laivus, kurie, laikui bėgant, tapo nepamainomais jūros mūšių dalyviais.

Vokiečiai iki šių dienų atiduoda deramą pagarbą savo tėvynainiui – modernių povandeninių laivų kūrimo pradininkui Vilhelmui Baueriui. Jo biustas puošia vieną Kylio įlankos krantinę, jo vardu 1960 metais buvo pavadintas karinis povandeninis laivas, kuris, baigęs tarnybą, šiuo metu eksponuojamas prie Bremerhafeno jūreivystės muziejaus krantinės. 2007 metais Kylyje gyvenantis režisierius Zoranas Simicas sukūrė dokumentinį filmą „Submarinos inžinierius‘, skirtą V. Baueriui ir jo išradimams, o neseniai pasirodė ir šio filmo 57 minučių versija namų kinui.

Įdomiai susiklostė „Brandtaucher“ likimas. Po vandeniu Kylio įlankoje jis išgulėjo ketvirtį amžiaus ir tik 1887 metais, statant naujas krantines, buvo atrastas ir iškeltas. Šiuo metu jį galima apžiūrėti Bundesvero karo istorijos muziejuje Drezdene.

Fotoreportažas
  • GELEŽINIS JŪROS RUONIS-Foto-nr-766_767.jpg
  • GELEŽINIS JŪROS RUONIS-Foto-nr-766_768.jpg
  • GELEŽINIS JŪROS RUONIS-Foto-nr-766_769.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "GELEŽINIS JŪROS RUONIS"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.