Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Garsus skenduolis iš Pirmojo pasaulinio karo

Aptiktas garsus Pirmojo pasaulinio karo laikų vokiečių šarvuotas kreiseris „Scharnhorst“, nuskendęs prieš 105 metus netoli Folklandų salų.

Scharnhorst skęsta, bet Gneisenau tęsia kovą. Dail. Viljamas Leonelis Wullie
Scharnhorst skęsta, bet Gneisenau tęsia kovą. Dail. Viljamas Leonelis Wullie @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Eskadros flagmanas

 

Praėjusiame amžiuje „Scharnhorst“ buvo vienas grėsmingiausių Karališkojo jūrų laivyno priešininkų, paskutinį kartą matytas ant vandens 1914 metų gruodžio 8 dieną. Šiandien jis guli 1610 metrų gylyje maždaug už 93 jūrmylių į pietryčius nuo Folklandų salų.

Tai buvo didelis ir gerai ginkluotas šarvuotas kreiseris, pavadintas Prūsijos generolo ir kariuomenės reformatoriaus Gerhardo von Scharnhorsto garbei. Pastatytas Hamburge garsiojoje Blohm&Voss statykloje, pradėtas eksploatuoti 1907 metų spalio 24 dieną. Po dviejų metų kreiseris buvo perkeltas į Vokietijos karinio jūrų laivyno Rytų Azijos eskadrą, įsikūrusią Čingdao uoste Kinijoje.

Naujas, 144 metrų ilgio, grėsmingas karo laivas tapo Rytų Azijos eskadros flagmanu. „Scharnhorsto“ įgulą sudarė 52 karininkai ir 788 puskarininkiai bei eiliniai. Dar 14 karininkų ir 62 jūreiviai papildė eskadros vado štabą.

Demonstruodama Vokietijos imperijos karinę galią jūroje, Rytų Azijos eskadra surengė keletą vizitų į įvairių Azijos šalių uostus. 1912 metais viešėjo Japonijoje karūnuojant naująjį imperatorių.

 

Pergalė ir pralaimėjimas

 

Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, admirolo Maksimiljano von Spee (1861-1914) vadovaujama vokiečių Rytų Azijos eskadra gavo nurodymą patruliuoti prie Pietų Amerikos pietinių krantų. Šarvuoti kreiseriai „Scharnhorst“ ir „Gneisenau“, lydimi trijų lengvųjų kreiserių ir kelių pagalbinių laivų išvyko iš Ramiojo vandenyno centrinės dalies Čilės krantų link.

1914 metų lapkričio 1 dienos popiete Rytų Azijos eskadra priartėjo prie Koronelio uosto ir čia aptiko britų karinius laivus. Mūšį laimėjo galingesni ir modernesni vokiečių laivai. Paskendus dviem britų šarvuotiems kreiseriams, žuvo daugiau kaip 1600 vyrų. Vokietijos nuostoliai buvo nereikšmingi.

Pralaimėjimas paskatino Britanijos admiralitetą išsiųsti du galingus kreiserius medžioti ir sunaikinti vokiečių eskadrą. Priešininkai susitiko gruodžio 8 dieną prie Folklando salų. Visi vokiečių laivai, išskyrus kreiserį „Dresden“ buvo paskandinti. Žuvo daugiau nei 2200 vokiečių jūrininkų, tarp jų eskadros vadas Maksimiljanas vo Spee ir du jo sūnūs – jauni laivyno karininkai.

Vėliau admirolas Spee buvo paskelbtas Vokietijos didvyriu, už drąsą ir atsisakymą pasiduoti buvo šlovinami ir žuvę eskadros vyrai.

 

Užduotis jūrų archeologui

 

Nuskendusį kreiserį „Scharnhorst“ atrado jūrų archeologas Mensunas Boundas (g. 1953 m.). Beje, jis gimė Folklando salų Port Stenlio mieste. Monsunas yra penktosios kartos salos gyventojas, kurio proprosenolis atvyko su pirmaisiais kolonistais 1840 metais. Jis yra baigęs klasikinio meno ir archeologijos studijas JAV. Povandeninio archeologo karjerą pradėjo 1979 metais, vėliau labiau įsitraukė į giliųjų vandenų archeologiją. Jam buvo pavesta vadovauti kaizerinės Vokietijos Rytų Azijos eskadros, nuskendusios prie Folklandų salų, paieškoms.

Iš pradžių ketinta surasti visus keturis Vokiečių laivus – šarvuotus kreiserius „Scharnhorst“ ir „Gneisenau“, lengvuosius kreiserius „Nürnberg“ ir „Leipzig“. Darbai prasidėjo 2014 metais, minint šimtąsias ano mūšio metines ir 1982 metų Folklando konfliktą. Dabar kasmet gruodžio 8 dieną, kai prasidėjo kariniai veiksmai tarp Jungtinės Karalystės ir Argentinos, minima „Mūšio diena“.

 

Robotai atrado skenduolį per tris dienas

 

Penkerius metus trukusios paieškos nebuvo sėkmingos. Dar vienam bandymui jūrų archeologas Mensunas Boundas grįžo 2019 metais kartu su mokslinių tyrimų laivu „Seabed Constructor“ (liet. „Jūros dugno konstruktorius“).

Šis laivas yra skirtas atlikti geodezinius jūros dugno tyrimus, povandeninių konstrukcijų statybą, kasimo darbus. Jis valdo keturis giliavandenių robotų povandeninius laivus.

„Jūros dugno konstruktorius“ – tai 114 metrų ilgio ir 22 metrų pločio laivas pastatytas Norvegijoje. Jis turi kraną, galintį kelti 250 tonų krovinį, povandeninių laivų angarą ir remonto dirbtuves, sraigtasparnio nusileidimo aikštelę. Laivo darbinis paviršius lygus 1300 kvadratinių metrų.

Štai toks monstras, aprūpintas giliavandeniu robotu, vos per tris darbo dienas surado tai, ko ieškota net keletą metų. Šių metų gruodžio 5 dieną sonaro monitoriuose pasirodė prieš 105 metus nuskendusio kreiserio „Scharnhorst“ nuolaužų vaizdai..

 

Išsaugoti ir prisiminti

 

„Atradimo momentas buvo nepaprastas“, – dalijosi savo įspūdžiais M.Boundas žurnale „Royal Navy News“. „Mes dažnai stebėjome šešėlius jūros dugne, bet kai duomenų sraute pirmą kartą pasirodė „ Scharnhorst“ siluetas, nekilo abejonių, kad tai yra vienas iš vokiečių Rytų Azijos eskadros laivų. Mes nusiuntėme nuotoliniu būdu valdomą transporto priemonę ištirti aplinką ir iš karto patekome į mūšio lauką. Laivas staiga pasirodė su didelėmis patrankomis nukreiptomis į visas puses.“ – pasakojo M.Boundas.

Dabar jūrų paveldo fondas siekia apsaugoti „Scharnhorst“ žūties vietą, karinio jūrų laivyno istorikai stebi nuolaužų atvaizdus ir filmuotą medžiagą. Tai padeda atskleisti paskutines kreiserio mūšio valandas.

„Scharnhorst“ atradimas yra labai mielas“ – sako admirolo palikuonis Wilhelmas Grafas von Spee. „Mes džiaugiamės žinodami, kad rasta paskutinė daugybės žmonių paskutinio poilsio vieta ir dabar ji gali būti išsaugota, o kartu ir priminti apie netekti. Per vieną dieną mūsų giminės šeima prarado tėvą ir du sūnus. Kaip ir tūkstančiai kitų šeimų, kurios per Pirmąjį pasaulinį karą patyrė neįsivaizduojamų nuostolių. Mes tai prisimename ir turime užtikrinti, kad jų aukos nenuėjo veltui“ – cituoja žurnalas admirolo palikuonio žodžius.

Atradus pirmąją nuolaužą, dabar siekiama surasti ir likusius tris laivus, nuskendusius prie Folklando salų.

 

Fotoreportažas
  • Garsus skenduolis iš Pirmojo pasaulinio karo-Foto-nr-8749_8750.jpg
  • Garsus skenduolis iš Pirmojo pasaulinio karo-Foto-nr-8749_8751.jpg
  • Garsus skenduolis iš Pirmojo pasaulinio karo-Foto-nr-8749_8752.jpg
  • Garsus skenduolis iš Pirmojo pasaulinio karo-Foto-nr-8749_8753.jpg
  • Garsus skenduolis iš Pirmojo pasaulinio karo-Foto-nr-8749_8754.jpg
  • Garsus skenduolis iš Pirmojo pasaulinio karo-Foto-nr-8749_8755.jpg
  • Garsus skenduolis iš Pirmojo pasaulinio karo-Foto-nr-8749_8756.jpg
  • Garsus skenduolis iš Pirmojo pasaulinio karo-Foto-nr-8749_8757.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Garsus skenduolis iš Pirmojo pasaulinio karo "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.