Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Geležinių monstrų jūrų mūšis

Prieš 150 metų Virdžinijos valstijos (JAV) pakrantėje įvyko pirmasis jūreivystės istorijoje šarvuotų laivų mūšis.

Pirmasis šarvuotų laivų mūšis.
Pirmasis šarvuotų laivų mūšis. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Pagimdyti pilietinio karo

Šarvuoti laivai antrojoje XIX a. pusėje nebuvo naujiena. 1859 m. Prancūzijoje pastatytas „La Gloria“ („Šlovė“). Jis tapo pirmuoju laivu Europoje, kurio korpusą dengė plieno lakštai. Netrukus panašius laivus pradėjo statyti ir anglai. Tačiau pirmą kartą šarvuoti laivai susikovė tarpusavyje tik Amerikos pilietinio karo metais (1861-1865), kai vienos prieš kitą kovojo pietinės ir šiaurinės valstijos.

Šiauriečiai, priversti pasitraukti iš Norfolko (Virdžinija) karinės jūrų bazės, negalėjo išplukdyti čia stovėjusį 84 metrų ilgio garinį-burinį fregatą „Merrimack“, nes pietiečiai užblokavo farvaterį. Laivą užplukdė ant seklumos ir padegė. Norfolką užėmę pietiečiai, ėmėsi jį atstatinėti ir pertvarkyti į šarvuotį pavadintą „Virginia“. Ant išlikusio fregatos korpuso buvo pastatytas kazematas – šarvuota patalpa dešimčiai laivo pabūklų: po vieną priekyje ir laivo gale, po keturis kiekviename borte.

Žvalgybai pranešus apie tokius priešininko pasirengimus, nesnaudė ir šiauriečiai. Jie palaimino švedų emigranto inžinieriaus John Ericsson (1803-1889) pasiūlymą per 100 dienų pastatyti naujo tipo šarvuotą laivą. Tai buvo 52 m ilgio „Monitor“. Jo bortus ir denį dengė plieno lakštai. Didžioji geležinio korpuso dalis slėpėsi žemiau vaterlinijos. Antvandeninio borto aukštis siekė vos 50 cm. Viršutinis denis buvo tuščias, išskyrus vairinę ir pabūklų bokštelį. Pastarieji buvo apsaugoti beveik 20 cm storio plieniniais šarvais. Laivas buvo ginkluotas dvejomis 279 mm patrankomis. Jos stovėjo besisukiojančiame 6 m skersmens bokštelyje.

Tuo metu ne tik JAV, bet ir Europoje nebuvo laivo pabūklų, kurie galėtų įveikti šarvus, kokius turėjo „Virginia“ ir „Monitor“.

 

Mūšyje fiksuotos lygiosios

1862 m. kovo 8-osios rytą penki pietiečių karo laivai, lydimi šarvuočio „Virginia“, Hampton Roads reide užpuolė užblokavusią šiauriečių flotilę. „Virginia“, nors ir smarkiai apšaudoma, nepatyrė žymesnių nuostolių. Pirmuoju jos taikiniu tapusi fregata „Cumberland“ buvo nuskandinta beveik su visa įgula. Panašus likimas ištiko ir kitą šiauriečių karo laivą „Congress“. „Virginia“ ketino sunaikinti ir trečią priešo fregatą „Minnesota“. Jai pavyko užplaukti ant seklumos. Laivas buvo apgadintas, bet nenuskendo.

Sutemus pietiečių laivai grįžo į uostą. Kitą rytą „Virginia“ išplaukė pribaigti ant seklumos sėdinčios fregatos „Minnesota“. Čia jos jau laukė naujasis šiauriečių šarvuotis „Monitor“, naktį atplaukęs iš Niujorko.

Prasidėjo geležinių monstrų mūšis. Jie pliekė vienas į kitą iš visų turimų ginklų, bet sviediniai atšokinėjo nuo šarvų tarsi žirniai. „Monitor“ bandė taranuoti priešininką, taikėsi pažeisti jo sraigtą. Manevringesnė „Virginia“ išsisuko. Ji bandė užgulti korpuso svoriu vos iš vandens kyšančio „Monitor“ denį. Ir šis manevras nepavyko. Tris valandas trukęs šarvuotų laivų mūšis baigėsi be fatališkų pasekmių, nors buvo ir sužeistų jūreivių, ir apgadintų šarvų

 

Įamžintas atminimas

Pirmasis šarvuotų laivų mūšis atkreipė viso pasaulio dėmesį ir turėjo dideles pasekmes karinio jūrų laivyno ateičiai. Didžioji Britanija ir Prancūzija sustabdė medinių karo laivų statybą. Jų pavyzdžiu pasekė Rusija, Vokietija, Švedija, Peru. Žemaborčius galingą artilerinę ginkluotę turinčius karo laivus buvo pradėta vadinti monitoriais. Jie buvo naudojami pakrančių, ežerų ir upių vandenyse iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o amerikiečiai juos panaudojo ir Vietnamo kare.

Pirmieji šarvuočiai „Virginia“ ir Monitor“ tarnavo neilgai. Pietiečiai, priversti evakuotis iš Norfolko, savąjį šarvuotį susprogdino. „Monitor“, užkluptas audros, 1862 m. gruodžio 31–ąją nuskendo prie Šiaurės Karolinos krantų. Iš 62 įgulos narių kartu su laivu žuvo 4 karininkai ir 12 jūreivių. Laivo žuvimo vieta 1973 m. buvo paskelbta nacionaliniu jūros draustiniu, o vėliau –nacionaliniu istoriniu paminklu. 1998 m. iš jūros dugno buvo pakeltas šarvuočio sraigtas, 2001 – laivo jėgainė, 2004 – pabūklų bokštelis. Šios ir kitos laivo dalys dabar saugomos Newport News jūreivystės muziejuje (Virdžinija).

 

Fotoreportažas
  • Geležinių monstrų jūrų mūšis-Foto-nr-2526_2527.jpg
  • Geležinių monstrų jūrų mūšis-Foto-nr-2526_2528.jpg
  • Geležinių monstrų jūrų mūšis-Foto-nr-2526_2529.jpg
  • Geležinių monstrų jūrų mūšis-Foto-nr-2526_2530.jpg
  • Geležinių monstrų jūrų mūšis-Foto-nr-2526_2531.jpg
  • Geležinių monstrų jūrų mūšis-Foto-nr-2526_2532.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Geležinių monstrų jūrų mūšis"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.