Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Geri jūreiviai-virėjai laivuose graibstomi

Tai kiek laive yra svarbus virėjas, atskleidžia tai, kad neoficialiai jis yra laikomas antru žmogumi laive po kapitono.

Laivo virėjai mokosi apdoroti žuvį.
Laivo virėjai mokosi apdoroti žuvį. @ nuotr.

Išleido šimtus laivų virėjų

 

Lietuvoje laivų virėjus ruošia vienintelė Klaipėdos laivininkų mokykla. Ši specialybė mokykloje yra svarbi kaip jūreiviai ar laivų motoristai.

1978 m. pradėjusi ruošti jūreivius, tuomet dar Klaipėdos 14-oji technikos mokykla Lietuvos jūrų laivininkystės pageidavimu ėmėsi ruošti ir laivų virėjus-kepėjus. 1990 m. tapusi Klaipėdos laivininkų mokykla, 1996 m. ji pertvarkė laivų virėjų kepėjų programą. Laivynui pradėti ruošti jūreiviai-virėjai.

Šiais metais surinkta 10 laivų virėjų grupė - 9 vaikinai ir viena mergina. Prieš 5-10 m. būdavo surenkamos dvi grupės po 15-20 mokinių. Jaunuolių norinčių būti laivų virėjais mažėja dėl emigracijos ir jūreivio specialybės prestižo nykimo.

Virėjai mokykloje yra rengiami ir budėjimui laivuose, ir išgyvenimui jūroje, ir apsisaugojimui nuo piratų. Jiems išduodami dokumentai, kurie suteikia teisę dirbti viso pasaulio laivuose.

Per 26 metus mokykla išleido šimtus paruoštų laivų virėjų. Dauguma jų įsidarbino Lietuvos jūrų laivyne.

Šiuo metu apie 30 proc. baigusių Klaipėdos laivininkų mokyklą priima danų laivybos kompanija „DFDS Seaways“.

Geri virėjai laivuose yra ypač vertinami, kompanijos juos graibsto, jų atlygis būna gerokai aukštesnis nei paprasto laivo jūreivio.

 

Virtuvės šefų pamokos

 

Dalis buvusių mokyklos moksleivių dirba ir kitų šalių laivuose, pagrinde prekybos ir žvejybos. Laivų virėjų parengimo lygis Klaipėdoje yra aukštas. Baigusieji mokyklą nesunkiai susiranda darbą laivuose.

Pasauliniame laivyne dominuoja virėjai iš Azijos, tačiau Europos laivuose labiau pageidaujama virėjų europiečių. Jūreivių-virėjų laivuose netgi trūksta.

Klaipėdos laivininkų mokyklą draugystė sieja su Lenkijos Darlovo jūreivystės mokykla, bet ten virėjų grupės nėra. Anksčiau tampriausiai bendradarbiauta su virėjus rengusia Kaliningrado jūreivystės mokykla, bet virėjų grupė ten panaikinta.

Kasmet vyksta įvairūs renginiai, kaip „Europos profesinių gebėjimų savaitė“, kur mokykloje lankosi profesionalūs virtuvės šefai iš kitų šalių. Šiemet buvo atvykęs šiaurės Norvegijos „Tysfjord Turistsenter“ virtuvės šefas Edmundas Cikas. Klaipėdos laivininkų mokyklos moksleiviams ypač vertingos buvo jo žuvies išdarinėjimo ir paruošimo pamokos.   

Virėjus į laivus jų savininkai renkasi ypač kruopščiai.

„Laivo virėjas privalo mokėtų gaminti tarptautinės virtuvės patiekalus, atsižvelgiant į kultūrinius ir religinius reikalavimus, gerai išmanyti maisto higieną, per maistą plintančių ligų simptomus, mitybos fiziologiją, mokėti maitinti įgulą esant nenumatytoms situacijoms, bei daug kitų kompetencijų kurios nereikalingos kranto virėjui“, - teigė Klaipėdos laivininkų mokyklos profesinio mokymo metodininkė Jūratė Cikienė. 

Jei laive yra vienas virėjas, o nedideliuose laivuose taip ir būna, jis negali sirgti ar skųstis jūros liga, nes tris kartus per dieną reikia maitinti įgulą, o naktį pasirūpinti ir tais, kurie budi laive.

Ir patiekalai turi būti skanūs, nes ilgą laiką būnant laive maistui teikiama dar didesnė reikšmė. Geras maistas pagerina jūrininkų nuotaiką ir darbingumą. Dėl blogo maisto netgi gali prasidėti patyčios. Iš reisų grįžę jūrininkai yra pasakoję, kaip iš prastai iškeptos duonos lipdo skulptūrėles taip tarsi reikšdami nepasitenkinimą laivo virėju. 

 

Jūrinio ugdymo stagnacija

 

Pasaulinei laivų virėjų rinkai specialistus teikianti Klaipėdos laivininkų mokykla priversta konkuruoti su kitų šalių analogiškomis mokyklomis.

Po užsitęsusių reformų, jūrinius reikalus suprantančių žmonių nebuvimo valdžioje, jūrinės valstybės svarbos nesuvokimo, jūriniame ugdyme yra savotiška stagnacijos būsena.

„Vienos profesinės mokyklos darbuotojų pastangų nepakanka tam, kad pakeisti situaciją iš esmės. Trūksta susikalbėjimo tarp miesto valdžios ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Susisiekimo ministerija, kuri daugelyje valstybių aktyviai dalyvauja ir prisideda prie jūrinio ugdymo strategijų, yra atsiribojusi nuo eilinės sudėties jūrininkų rengimo“, - svarstė mokyklos direktorės pareigas einanti direktoriaus pavaduotos ugdymui Jelenos Korch.  

Jūrine dvasia vaikai turėtų būti auklėjami nuo mažens. Pasigendama nacionalinių jūrinių renginių, kurie puoselėtų jūrinę kultūrą, stiprintų jūrinį mentalitetą, propaguotų Lietuvos jaunimo tarpe jūrines specialybes.

Jūrinis rengimas turėtų tapti mūsų valstybės vienu iš mokymo prioritetų, nes jūrininkai, tarp jų ir laivų virėjai neemigruoja. Dirbdami, kad ir kitų šalių vėliavos laivuose, jie po reiso grįžta namo, parveža pinigus į savo šeimas, Klaipėdą, kur šie skatina visos Lietuvos ekonomikos vystymą.

Fotoreportažas
  • Geri jūreiviai-virėjai laivuose graibstomi-Foto-nr-8676_8677.jpg
  • Geri jūreiviai-virėjai laivuose graibstomi-Foto-nr-8676_8678.jpg
  • Geri jūreiviai-virėjai laivuose graibstomi-Foto-nr-8676_8679.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Geri jūreiviai-virėjai laivuose graibstomi"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.