Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Geriausi Europos uostai

Tarp geriausių Europos Sąjungos uostų yra ir keli uostai iš Baltijos jūros regiono, o Lietuva tarp 30 Europos valstybių pagal uostų krovą užima 19 vietą.

Lietuva su Klaipėdos uostu yra antrajame Europos uostų dešimtuke.
Lietuva su Klaipėdos uostu yra antrajame Europos uostų dešimtuke. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Pirmauja Olandija ir Roterdamas

Kasmet Europos Sąjungos statistikos agentūra ("Eurostat") skelbia ES ir Norvegijos bei Turkijos uostų veiklos rezultatus.

Per metus minėti 30 šalių uostai iš viso krauna nuo 3732 iki 3770 mln. tonų krovinių, priklausomai nuo metų. Didžiausia krovinių dalis - apie 540 mln. tonų tenka Olandijos, 500 mln. tonų - Didžiosios Britanijos, 480 mln. tonų - Italijos uostams.

Toliau pagal krovinių kiekį rikiuojasi Ispanija (422 mln. tonų), Turkija (375 mln. tonų), Prancūzija (303 mln. tonų), Vokietija (298 mln. tonų), Belgija (224 mln. tonų), Norvegija (206 mln. tonų), Švedija (173 mln. tonų), Graikija (156 mln. tonų), Suomija (105 mln. tonų).

Pagal krovą geriausių uostų dešimtukas Europos Sąjungoje jau keletą metų nesikeičia. Pirmauja Roterdamas (395 mln. tonų), toliau seka - Antverpenas (165 mln. tonų), Hamburgas (114 mln. tonų), Marselis (82 mln. tonų), Aldžesiras (75 mln. tonų), Amsterdamas (71 mln. tonų), Imingemas (60 mln. tonų), Le Havras (59 mln. tonų), Bremerhafenas (58 mln. tonų) ir Valensija (54 mln. tonų).

 

Lietuva konkuruoja su Estija

Klaipėdos uostas, įskaitant ir Būtingės naftos terminalą, per metus atkrauna apie 42 mln. tonų. Jis yra 19 vietoje ir lenkia uostų iš viso neturinčias Čekiją, Vengriją, Austriją, Slovakiją ir Liuksemburgą, taip pat Maltos (5,5 mln. tonų), Kypro (6,2 mln. tonų), Slovėnijos (17 mln. tonų), Kroatijos (19 mln.tonų), Bulgarijos (26 mln. tonų), Rumunijos (39 mln. tonų) valstybes.

Beveik tiek pat kiek Lietuvos uostai krauna Estijos uostai (43 mln. tonų). Lietuva turėtų galimybių susilyginti su Airija (47 mln. tonų).

Kita valstybių grupė yra tos, kurių krovos lygio Lietuva galėtų siekti ar bent puoselėja artimiausio dešimtmečio planus. Tai Lenkija (59 mln. tonų), Portugalija (68 mln. tonų), Latvija (73 mln. tonų) ir Danija (88 mln. tonų).

Pastaruoju metu buvo ryškios krovos mažėjimo tendencijos Suomijos ir Estijos uostuose. Tai siejama su Rusijos krovinių perorientavimu į savo uostus. Kiek žymiau krova kilo Graikijos ir Latvijos uostuose. Kaimyninėje šalyje krovos kilimas siejamas su besiplečiančiu ir regione krovinius vis labiau pasiglemžiančiu Rygos uostu.

 

Baltijos regiono pozicijos

Minėtų 30 šalių uostai per metus priima 400 mln. keleivių. Daugiausiai jų tenka Italijai (apie 76 mln.), Graikijai (apie 73 mln.). Daug keleivių yra ir kitose Viduržemio jūros šalyse - 26,7 mln. Kroatijoje, 26,4 mln. - Didžiojoje Britanijoje, 25 mln. - Prancūzijoje, 22 mln. - Ispanijoje.

Baltijos jūros regionas patvirtina, kad yra intensyviausiai kursuojančių jūrų keltų vieta. Danijoje kasmet lankosi apie 41 mln., Švedijoje ir Vokietijoje beveik po 30 mln. jūrų keleivių, Suomijoje - 18 mln, Estijoje - 12 mln.

Lietuva su kasmet priimamais vidutiniškai 300 tūkst. keleivių, iš 30 valstybių yra 21 vietoje. Ji lenkia tik savo jūros uostų neturinčias Čekiją, Vengriją, Austriją, Slovakiją ir Liuksemburgą, o taip pat Slovėniją, Bulgariją, Kyprą ir Rumuniją.

Latvijos uostuose per metus lankosi apue 830 tūkst. keleivių, beveik tiek pat kaip ir Belgijoje (850 tūkst.). Lenkija kasmet priima apie 2,4 mln. jūrų keleivių.

Pastarųjų metų tendencijos yra tokios, kad mažėja keleivių Viduržemio jūros regione, ypač Portugalijoje (565 tūkst., mažėjimas per 10 proc. kasmet), Italijoje (apie 6 proc.). Tačiau daugėja keleivių Baltijos jūros regione - Estijoje, Latvijoje, Suomija. Tai aiškinama su naujomis keleivinės laivybos tendencijomis linijoje tarp Talino ir Helsinkio. Latvijoje keleivių daugėjo todėl, kad atsiranda vis daugiau keltų laivybos linijų.

Vertinant pagal uostus, daugiausiai keleivių priima Didžiosios Britanijos Doverio uostas - apie 12 mln. Po jo seka Graikijos Salaminas ir Perama - po 15 mln., Helsinkis - 10,6 mln. prancūzų Calais ir Stokholmas po 9 mln. Septintoje vietoje yra Estijos Talino uostas, kur keleivių srautas per metus siekia beveik 9 mln. Talino ir Helsinkio uostuose pastarisiais metais yra fiksuojami didžiausi keleivių augimo srautai. Tarp didelių keleivių uostų Europos dešimtuke taip pat yra Italijos Mesina ir Napolis bei Graikijos Pirėjus - maždaug po 8 mln. keleivių.

Fotoreportažas
  • Geriausi Europos uostai-Foto-nr-2267_2268.jpg
  • Geriausi Europos uostai-Foto-nr-2267_2269.jpg
  • Geriausi Europos uostai-Foto-nr-2267_2270.jpg
  • Geriausi Europos uostai-Foto-nr-2267_2271.jpg
  • Geriausi Europos uostai-Foto-nr-2267_2272.jpg
  • Geriausi Europos uostai-Foto-nr-2267_2273.jpg
  • Geriausi Europos uostai-Foto-nr-2267_2274.jpg
  • Geriausi Europos uostai-Foto-nr-2267_2275.jpg
  • Geriausi Europos uostai-Foto-nr-2267_2276.jpg
  • Geriausi Europos uostai-Foto-nr-2267_2277.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Geriausi Europos uostai"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.