Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Graži idėja įamžinti jūrinius metus

Pernai per Klaipėdą gražiai nuvilnijęs Vėtrungių metų akordas įkvėpė norus vieninteliame Lietuvos uostamiestyje turėti daugiau jūrinių simbolių ar svarbias datas atitinkančių metų.

@ Vidmanto Matučio archyvo nuotr.

Lietuvos uosto metai...

 

Iniciatyvos Klaipėdoje turėti daugiau jūrinių metų ėmėsi Jūrinės kultūros koordinacinė taryba. Idėją Klaipėdoje, o gal ir Lietuvoje turėti daugiau jūrinių metų pasiūlė ir sąrašą parengė Aleksandras Kaupas.

Galimus vienokius ar kitokių jūrinių metų pasiūlymus Jūrinės kultūros koordinacinė taryba tvirtins jau 2016-ųjų sausį.

2016-ieji metai jau nebeturės jūrinio akcento, bet 2017-ieji ne tik turėtų, bet ir privalėtų tapti jūriniais metais. Juo labiau, kad Klaipėdoje vyks didžiulė burinių laivų fiesta - tarptautinė burlaivių regata „The Tall Ships Races“.

Ta proga Klaipėdos miesto savivaldybė buvo iškėlusi idėją 2017 metus visos Lietuvos mastu skelbti tarptautiniais jūriniais metais.

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba svarstė idėją 2017 metus įvardinti Lietuvos uosto metais. Be to, kad 2017 metais vyks tarptautinė regata, šie metai įdomūs ir istorine prasme. Sukanka 360 metų, kai Klaipėdai 1657 m. suteikta laisvos prekybos privilegija. Ši data siejasi ir su Klaipėdos uostu, kuris tiek senais laikais, tiek ypač dabar yra svarbus tarptautinės prekybos taškas.

Klaipėdos uostas Lietuvai ypač svarbus, todėl ir siūloma idėja metus, galbūt skelbiamus visos šalies mastu, vadinti Lietuvos uosto metais. Norėtųsi, kad dėl metų pavadinimų kiltų diskusijų - atsilieptų klaipėdiečiai ir galbūt pateiktų kitų siūlymų, idėjų, argumentų.

 

Istoriniai akcentai

 

Analizuodama galimas jūrinių metų idėjas Jūrinės kultūros koordinacinė taryba daugiausiai rėmėsi istoriniais akcentais.

Istorine prasme 2016-ieji metai turi tam tikrų jubiliejinių datų. 1786 m. įkurtas Klaipėdos laivų statytojų cechas, kuris davė pradžią laivų statybos verslui dabartinės Klaipėdos teritorijoje. Istorine prasme įdomūs ir 1796 metais, kai pastatytas Klaipėdos uosto įplaukos švyturys. Beje, vienas pirmųjų rytinės Baltijos jūros pakrantėje.

2016 metais jubiliejų minės Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla, 1936 metais įsteigta kaip  Valstybinė Klaipėdos amatų mokykla.

Žymūs ir 1936 metais, kai įkurta pirmoji valstybinė laivininkystės kompanija „Lietuvos Baltijos Lloydo“. Kita vertus, šis faktas žvelgiant iš šiandienos perspektyvų turi ir tragikomišką šešėlį. Prieš 80 metų anuometinė Lietuva kūrė jūrų laivininkystę su viltimi, kad tai bus vienas iš svarbių Lietuvos jūrinių simbolių. Deja šiandieninė Lietuva taip ir nesugebėjo išsaugoti vienintelės likusios Lietuvos jūrų laivininkystės, kuriai jau paskelbtas bankrotas.

2017 metai, kaip minėta žymūs tuo, kad sukanka 360 metų, kai 1657 m. Klaipėdai suteikta laisvos prekybos privilegija. Beje sukanka net 760 metų, kai 1257  m. Klaipėdai suteiktos Liubeko miesto teisės, kurios leido didesnę miestų savivaldą ir laisvesnę, mažiau nuo Ordino priklausančią,  jūrų prekybą.

2018-ieji išskirtiniai tuo, kad 1808 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdoje lankėsi Prūsijos karališkosios pora.

2019 metai turi net keletą datų. 1759 m. Klaipėdoje įkurta pirmoji vėjinė lentpjūvė. 1919 m. įkurta Pauliaus Lindenau laivų statykla.

2020 metai išsiskiria tuo, kad sukanka 180 metų, kai 1840 m. pastatytas pirmasis Klaipėdos garlaivis („Fr. Wilhelm IV“).

2021 metai – lietuviško jūrų laivyno kūrimo pradžios metai. Kaip tik žymėsime 100 - metį, kai 1921 m. į Klaipėdos uostą atplaukė Lietuvos garlaivių bendrovės motorlaiviai „Jūratė“ ir „Kastytis“ – pirmieji laivai su Lietuvos vėliava.

 

Idėjos – penkiems metams

 

Šiuo metu Jūrinės kultūros koordinacinė tarybos nariai turi siekį įvardinti labiausiai jūrinę dvasią atitinkančius 4-5 artimiausių metų, pradedant nuo 2017-ųjų, pavadinimus.

Idėjos pačios įvairiausios. Siūlomi ir Uosto, ir Jūreivių, ir Garlaivių, ir Burlaivių, ir Švyturių, ir Burių, ir Lentpjūvių, ir Akmenų, ir Medienos, ir Molo, Inkarų, Žuvėdros, Bangos, Vėjo, Uraganų, netgi Didžiojo gaisro ar Didžiojo elingo metai. Tokia Klaipėdos uosto istorija, kur būta ir didesnių ir mažesnių simbolių, svarbių ir mažiau reikšmingų datų.

Preliminariai dėliojasi idėjos, kad 2017 metais galėtų būti Lietuvos uosto metais, 2018-ieji – Mažosios Lietuvos, 2019-ieji - Pajūrio gyventojų kultūros (Jūrinės raiškos) metais, 2020-ieji Jūrininkų ir laivyno metais.

Įdomius siūlymus pateikė Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje aktyviai pradėjęs veiklą Profesorius Vladas Žulkus. Jis siūlo 2017-uosius skelbti Lietuvos uosto metais. 2018-ieji metai, anot V.Žulkaus, galėtų būti laivų vėliavų metais, mat sukanka 300 metų, kai 1718 m. Amsterdame išleistame jūrinių vėliavų atlase pirmą kartą buvo aprašyta vėliava, su kuria plaukė Klaipėdos laivai. 2019 metus V.Žulkus siūlo skelbti Povandeninio jūrinio kultūros paveldo metais. Priežastis vėlgi yra. Sukaks 10 metų, kai įsigaliojo UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencija. Lietuva šią konvenciją ratifikavo 2006 m.

2020 m. gal jis siūlo skelbti marinistinės kultūros metais. Ši sąvoka apimtų jūrinė kultūrą nuo kranto marinistinio paveldo iki jūrinio folkloro – dainos apie jūrą (festivalis gal per jūros šventę ne tik su lietuviškomis, bet ir su latviškomis, vokiškomis, švediškomis  ir kt. jūreivių dainomis).

2021 metais, anot V.Žulkaus, galėtų būti Jūrų kapitonų metais su visa seniausia ir naujausia Klaipėdos ir Lietuvos jūrų kapitonų istorija.

Fotoreportažas
  • Graži idėja įamžinti jūrinius metus-Foto-nr-6112_6113.jpg
  • Graži idėja įamžinti jūrinius metus-Foto-nr-6112_6114.jpg
  • Graži idėja įamžinti jūrinius metus-Foto-nr-6112_6115.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Graži idėja įamžinti jūrinius metus"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.